Įvadas
Vaikystė - tai nuolatinio pažinimo ir atradimų metas. Vaikai, siekdami suprasti juos supantį pasaulį, užduoda daugybę klausimų. Šiame straipsnyje bus aptariama vaikų klausimų uždavimo psichologija, pažinimo svarba, tėvų vaidmuo ugdant smalsumą ir sprendžiant elgesio problemas, atsižvelgiant į įvairias nuomones ir patarimus.
Vaiko pažinimo svarba
Geras vaiko pažinimas yra svarbi sąlyga tobulinti mokymo turinį ir metodus. Reikia visapusiškai pažinti vaiką bei sudaryti tokią aplinką, kuri padėtų atsiskleisti jo prigimčiai, individualumui, žadintų kūrybiškumą ir atvirumą, teiktų plačių galimybių kiekvienam mokiniui tobulėti. Vaiko pažinimas apima stebėjimą, pokalbius, žaidimus, kūrybinių darbų analizę, anketų ir testų naudojimą.
Kodėl vaikai užduoda daug klausimų?
Klausinėdamas vaikas tyrinėja suaugusiųjų pasaulį, sužino daiktų, jų savybių ir veiksmų pavadinimus. Jam rūpi sužinoti, kur važiuoja mašinos, kur gyvena mikrobai, kodėl ateina žiema arba kas yra skyrybos. Vaikui pasiekus „kodėlčiuko“ amžių, svarbu atsakyti į visus jo klausimus, nes tai yra jo pasitikėjimo ir pagarbos vyresniųjų patirčiai ir kompetencijai išraiška.
Tėvų vaidmuo atsakant į vaiko klausimus
Jei vaikas jums uždavė klausimą, reiškia jūs jam esate reikšmingas ir autoritetingas žmogus, turintis pakankamai informacijos ir gerai besiorientuojantis tame, kas vaikui įdomu. Jei vaikas uždavė suaugusiajam klausimą, reiškia, suaugusysis jam yra reikalingas, reiškia mažasis „kodėlčiukas“ tiki jo išmintimi, tiki tuo, kad vyresnis žmogus sugebės jį suprasti, paremti, paaiškinti, duos atsakymą…
Svarbu atsakyti į vaiko klausimus kantriai, per daug neišsiplečiant. Tokiam mažam vaikui visai nereikia itin sudėtingų aiškinimų su nesuprantamais terminais. Jam pakanka aiškaus, suprantamo ir lakoniško atsakymo. Ignoruojant klausimus, atsakant piktai ar šiurkščiai galime prarasti vaiko pasitikėjimą suaugusiaisiais, norą bendrautu, taip pat tai gali sukelti ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Tačiau atsakinėjant į vaiko užduodamus klausimus nuoširdžiai stiprinsite tarpusavio ryšį.
Taip pat skaitykite: Hidrocefalija kūdikiams: priežastys ir gydymas
Kada "kodėl?" reiškia ką kita?
Po vaiko klausimu „kodėl?“ neretai slypi visai kiti poreikiai nei kad smalsumas ir noras sužinoti atsakymą. O kadangi poreikių supratimas bei atliepimas yra raktas į vaiko laimę bei bendradarbiavimą, man atrodo labai svarbu išmokti juos atskirti. Taigi, kada tas „kodėl?“ yra apie smalsumą, o kada - apie kitus vaiko poreikius?
"Kodėl?" kaip nenoras priimti tėvų "ne" bei ribų tikrinimasis
Kai vaikas klausia "o kodėl?", nes nenori priimti neigiamo atsakymo, jis išbando jūsų kantrybę ir ribas. Tokiu atveju, po suprantamo atsakymo vieną kartą, naudokite frazę: "Tu manęs paklausei, aš tau atsakiau". Užbaigkite atspindėdami vaiko emociją ar poreikį ir priminkite, kad jūs esate atsakingi už jo sveikatą.
"Kodėl?" kaip išmoktas būdas gauti išskirtinį tėvų dėmesį
Kai vaikas supranta, kad užduodant "protingą" klausimą gauna daug dėmesio, tai gali tapti būdu patenkinti priklausymo jausmą. Tokiu atveju svarbu įtraukti bent 20 minučių bendro laiko su vaiku į dienotvarkę, užtikrinant jo bazinio poreikio patenkinimą.
Kaip atpažinti ir ugdyti gabius vaikus
Svarbu atpažinti gabius vaikus ir sudaryti jiems sąlygas tobulėti. Gabių vaikų požymiai apima didelį smalsumą, greitą mokymąsi, puikią atmintį, gebėjimą spręsti problemas, platų žodyną, jautrumą, empatiją, stiprų teisingumo jausmą, originalumą, gebėjimą improvizuoti, lakios vaizduotės ir originalų humoro jausmą. Tėvai gali padėti pažinti vaiko gabumus, atsakydami į klausimus apie vaiko ankstyvos kalbos ir skaitymo įgūdžius, domėjimąsi įvairiomis temomis, lengvą įsiminimą, originalias idėjas, jautrumą, empatiją, kūrybiškumą, bendravimo įgūdžius ir lyderio savybes.
Elgesio problemos mokykloje ir bendradarbiavimas su pedagogais
Vaiko elgesio problemos mokykloje yra dažnas iššūkis, su kuriuo susiduria tiek tėvai, tiek mokytojai. Efektyvus bendradarbiavimas tarp šeimos ir pedagogų gali tapti esminiu veiksniu sprendžiant šiuos sunkumus. Pagrindiniai žingsniai bendradarbiaujant su pedagogais apima atvirą bendravimą, dėmesio sutelkimą į sprendimus, lūkesčių suderinimą, veiksmų plano sudarymą, specialistų įtraukimą ir nuoseklumą namuose. Dažniausios klaidos, kurių reikėtų vengti, yra emocijų valdymo trūkumas ir vaiko nuomonės nepaisymas.
Taip pat skaitykite: Vystymosi ypatumai
Kaip vertinti vaiko progresą
Progresas gali būti lėtas, todėl svarbu stebėti net mažus pokyčius. Prireikus galima kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Dailės terapija taip pat gali būti naudinga fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti.
Vaikas paauglystėje: santykiai ir pasirinkimai
"Sakoma, kad iki 7-erių metų vaikas yra ponas, nuo 7-14 metų - tarnas, o nuo 14-iolikos metų - draugas. Visgi santykiuose pagrindine problema yra nepakankamas domėjimasis vaiko asmenybe. Labai dažnai tenka sutikti tėvus, besiskundžiančius tuo, kad „per darbus“ nelieka laiko vaikams. Labai teisingai į šį klausimą atsakyta B. Moestl knygoje „Menas nustatyti ribas“: „Paprasčiausia yra neskirti laiko ir dėmesio tiems, kurie mažiausiai gali to išsireikalauti."
Paauglystėje svarbu atrasti laiko savo užimtoje dienotvarkėje ir galėti praleisti laiką tik su savo pilnamečiu vaiku. Kai vaikas tampa pilnamečiu, vienomis aktualiausių ir tėvams didžiausią rūpestį keliančių temų tampa: vaiko santykiai su priešingos lyties atstovais, mokymosi rezultatai, nes artėja abitūros egzaminai, na, ir būsimos studijos, t.y. profesijos pasirinkimas. Todėl reikia stengtis ne „atkratyti“ vaiką nuo santykių, o padėti jam ir mokyti jį kaip kurti tuos santykius. Tėvai galėtų pasiūlyti pagalbą, bet nurodinėti - jau vėlu. Tai tik blogintų santykius.
Vertėtų padėti vaikui atrasti save ir suprasti, kas jį domina. Daugeliui vaikų labai sunku tai patiems padaryti ir jie iki paskutinės minutės nežino, kur stoti. Tad kelis paskutinius metus tėvai galėtų skirti laiko vaiko supažindinimui su įvairiomis profesijomis: suorganizuoti pokalbį su draugu, pvz., mediku, ir paprašyti, kad jis vaikui papasakotų apie savo darbą arba netgi nusivestų kartu į medicinos įstaigą.
Ribų nustatymas ir vaiko erdvė
Gerai, kai vaikas turi savo kambarį ar kambario dalį, kuri yra tik jo ir be vaiko leidimo niekam nevalia ten lįsti. Tuomet vaikas būna atsakingas už tvarką savo „kampelyje“ ir tuo pačiu turi laisvę susidėlioti daiktus pagal save. Klaidingai tėvai mano, kad vaikas neturi turėti jokių paslapčių nuo jų. Negalima raustis vaiko daiktuose, skaityti jo laiškus ar dienoraštį, klausyti telefoninių pokalbių ar kaip nors kitaip pernelyg „smalsauti“.
Taip pat skaitykite: Miego trukmės gairės naujagimiams
Kalbos lavinimas
Vaiko žodyno turtinimui, tikslinimui, gilinimui išnaudokite pačią artimiausią vaiko aplinką: tai, su kuo vaikas susiduria namie, vaikų darželyje, kieme, gatvėje. Kai vaikas apžiūrinėja daiktą, pagalvokite, kokį klausimą jam geriau užduoti. Taip vaikas mokosi lyginti, apibendrinti ir geriau suprasti abstraktaus žodžio „aukštis“ prasmę. Žodyno turtinimui, perkeltinės žodžių reikšmės supratimui nėra nieko geriau už grožinės literatūros skaitymą.
Lavinant vaiko rišliąją monologinę kalbą, svarbu išmokyti vaiką perpasakoti trumpus literatūrinius tekstus (pasakas ar pasakojimus). Mokyti vaiką pasakoti padeda taip vadinamas lydimasis pasakojimas. Vaikas įsijungia į suaugusiojo pasakojimą, pakartodamas žodžius ar ištisus sakinius. Po to galima pereiti prie perpasakojimo atsakant į klausimus. Labai padeda įvaldyti pasakojimą įvairūs reginiai - lėlių teatras, spektakliai vaikams, senoji animacija! Jie nuteikia vaiką emocingai, ugdo norą perteikti savo įspūdžius pasakojant. Mokytis pasakoti galima ir pagal paveikslėlius.
Sunkios temos ir pokalbiai su vaikais
Vaikams įdomūs ne tik nuotykiai, juokai ar šiurpuliukai. Yra dalykų apie kuriuos kalbama mažiau arba jie iš viso neliečiami, nes temos nepatogios, tačiau nereiškia, jog apie tai neverta kalbėtis. Psichologė M. Skerytė-Kazlauskienė pataria su vaikais kalbėti paprastai ir atsakyti tai, ko jie klausia - taip bus lengviau išvengti nesusipratimų. Svarbu, kad vaikai suprastų, jog vienas žmogus nėra vertingesnis už kitą. Reikia kalbėti su vaikais apie tai, formuoti jų supratimą, yra labai svarbu nuo mažumės.
Jei vaikas užduoda keblų klausimą ir jaučiate, kad dar nesate pasiruošę į jį atsakyti, galite iš karto į klausimą neatsakyti. Gerai yra pasidomėti, kaip vaikui kilo tokios mintys, kodėl apie tai galvojo, kaip tokie dalykai parūpo.
Klausimai, padedantys pažinti vaiką
Siūloma kuo paprasčiau paklausti vaikų apie tai, kas jums rūpi, paprastai atsakyti į vaikų klausimus ir būti tikriems - vaikai supranta lygiai tiek, kiek jiems tuo metu reikia. Pateikiami 50 klausimų, kurie padės pralaužti ledus ir smagiai praleisti laiką kalbantis:
- Apie ką mėgsti svajoti?
- Kada jautiesi laimingas?
- Jei tavo žaisliukai imtų kalbėti, ką jie papasakotų?
- Koks filmuko/ filmo/ pasakos veikėjas tave labiausiai prajuokina?
- Jei atidarytum parduotuvę, kuo joje prekiautum?
- Koks tavo superherojaus vardas ir kokios yra tavo super galios?
- Įsivaizduok - esi paplūdimyje. Koks bus pirmas dalykas, kurį darysi?
- Jei galėtum sode auginti viską, ką tik nori, ką augintum?
- Kas tau suteikia drąsos?
- Kada jautiesi mylimas?
- Kaip žmonėms parodai, kad jais rūpiniesi?
- Koks jausmas, kai tave apkabinu?
- Ką šiandien sugalvojote su draugais?
- Jei galėtum paaukoti 100 Eur labdarai, kam skirtum tuos pinigus?
- Kokį namelį medyje norėtum pastatyti?
- Ką mėgsti dovanoti kitiems?
- Šiandien daugiau juokeisi ar šypsojaisi?
- Jei rašytum knygą, apie ką ji būtų?
- Ko tikiesi ką tik atsikėlęs?
- Užduotis piešti tai, kas šauna į galvą. Ką pieštum dabar?
- Jei būtum drabužių dizaineris, kokius drabužius kurtum?
- Kokiu būdu tau labiausiai patinka padėti žmonėms?
- Ar kada galvojai, kaip galėtum pervadinti savo kreidelių spalvas?
- Jei praleistum lauke visą dieną, ką veiktum?
- Įsivaizduokim, kad esi restorano šefas. Papasakok man, kokių patiekalų yra tavo restorane?
- Kaip manai, ką šiąnakt sapnuosi?
- Dėl ko jauti dėkingumą?
- Kur norėtum nukeliauti? Kaip ten nuvyktum?
- Kokie garsai tau labiausiai patinka?
- Jei miške įsirengtum urvą, ką pasidėtum jo viduje?
- Jei galėtum laukiniam žvėriui užduoti klausimą, ko jo paklaustum?
- Jeigu dabar galėtum daryti bet ką, kas tai būtų?
- Iš ko statomas pats geriausias fortas?
- Kas tau padeda būti energingam?
- Jei vaidintum spektaklyje, koks būtų tavo vaidmuo?
- Kaip manai, kaip susikalba žvėrys?
- Įvardink tris priežastis, kodėl tau patinka gamta?
- Įsivaizduok, kad dienai tu tampi fotografu. Ką fotografuosi?
- Papasakok linksmą prisiminimą.
- Apibūdink gerą dieną.
- Ką veiki, kur eini, ką darai, kad diena būtų gera?
- Kaip manai, koks gyvūnas būtų puikus vairuotojas?
- Įvardink geriausias draugų savybes.
- Įvardink penkias geriausias savo savybes.
- Gal esi sugalvojęs kokį naują išradimą?
- Kaip manai, kokią kalbą norėtum išmokti?
- Kokius tris dalykus norėtum padaryti/ nuveikti ateinančią vasarą?
- Kokias atostogas norėtum suorganizuoti?
- Kaip manai, kas kitus žmones daro protingais?
- Jei turėtum draugų visame pasaulyje, kaip su jais palaikytum ryšį?
Savarankiškumo ugdymas
Vienas iš svarbiausių tėvų tikslų - padėti vaikams reikiamu metu atsiskirti nuo jų ir tapti savarankiškomis asmenybėmis, kurios gebės priimti protingus sprendimus. Svarbu atskirti, kurie dalykai yra gyvybiškai svarbūs ir kurie nėra tokie svarbūs, ir vaikas jau gali pats spręsti.
Leiskite vaikui pačiam pasirinkti, gerbkite jo pastangas, per daug neklausinėkite, neskubėkite atsakinėti į klausimus ir skatinkite semtis patirties ne tik namuose.
Fizinės bausmės: ar jos pateisinamos?
Visuomenėje vis dar pasitaiko nuomonių, kad fizinė bausmė, pavyzdžiui, keli pliaukštelėjimai vaikui, nėra žalinga. Tačiau vis dažniau girdime apie žmones, kurie domisi vaikų psichologija ir tėvų bei vaikų santykiais, nagrinėjamais tokiose knygose kaip Alice Miller darbai ar Susan Forward „Toksiški tėvai“. Šios knygos atskleidžia vaikystėje patirtas skriaudas, kurios suaugusiesiems trukdo tinkamai funkcionuoti, mėgautis gyvenimu, kurti sveikus santykius ir pasitikėti savimi.
Kodėl tėvai muša vaikus?
Svarbu išsiaiškinti, kodėl tėvai vis dar renkasi fizines bausmes:
- Efektyvumas čia ir dabar: Mušimas dažnai veikia iš karto - vaikas išsigąsta ir paklūsta. Tėvai tikisi, kad vaikas nebesielgs nepageidaujamai ateityje.
- Nežinojimas kitų metodų: Tėvai gali nežinoti kitų auklėjimo metodų arba manyti, kad jie neveikia. Dažnai tai susiję su tuo, kad patys tėvai vaikystėje buvo mušami ir atkartojo šį modelį.
- Visuomenės racionalizacija: Vis dar pasitaiko, kad visuomenė pateisina smurtą prieš vaikus. Tyrimai rodo, kad nemaža dalis tėvų Lietuvoje naudoja fizinį smurtą kaip auklėjimo metodą ir nemano, kad tai yra blogai.
Mušimo pasekmės
Mušimas turi daug neigiamų pasekmių vaikui:
- Vaiko teisių pažeidimas: Mušimas pažeidžia vaiko teises į fizinį vientisumą, žmogiškąjį orumą ir įstatymų numatytą apsaugą.
- Žala sveikatai: Mušimas sutrikdo vaiko sveikatą, intelektualinį vystymąsi, psichologinį funkcionavimą ir socialinius įgūdžius. Jis gali sukelti fizinį skausmą, nemigą, šlapinimąsi į lovą, mikčiojimą, emocinius ir elgesio sunkumus.
- Smurto ciklas: Vaikystėje patirtas smurtas gali turėti įtakos elgesiui su savo artimaisiais ir vaikais suaugus.
Tyrimai ir testai
Laboratorinis tyrimas skirtas nustatyti vaiko verbalinių gebėjimų ypatumus, temperamento tipą, įvertinti mąstymo kritiškumą ir logiškumą bei nerimastingumo lygį.
- Verbalinio intelekto tyrimas: Šis tyrimas padeda nustatyti, ar vaikas moka atskirti esminius ir bendruosius daiktų požymius nuo antraeilių, nustatyti bendrųjų žinių apimtį, ar gali susisteminti ir apibendrinti esminius daiktų ir reiškinių požymius, ir ar suranda loginius ryšius tarp sąvokų.
- Temperamento tipo nustatymas: Šis testas leidžia sužinoti vaiko temperamentą, pagal kurį galima spręsti apie jo charakterio bruožus.
- Mąstymo kritiškumo tyrimas: Šis tyrimas leidžia nustatyti, ar vaikas gerai orientuojasi įvairiose situacijose ir ar geba mąstyti logiškai bei rasti išeitį iš kritiškų situacijų.
- Nerimastingumo tyrimas: Šis tyrimas padeda išsiaiškinti, ar vaikas yra nerimastingas, ar jis ne per dažnai nerimauja, ar verta sunerimti dėl vaiko per didelio nerimastingumo.