Naujagimių kelių traškėjimas gali kelti nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptariamos galimos šio reiškinio priežastys, diagnostikos metodai ir gydymo būdai. Svarbu atsiminti, kad daugeliu atvejų traškėjimas nėra rimtos problemos požymis, tačiau pasikonsultuoti su gydytoju visada yra geriausia išeitis.
Naujagimių klubo sąnarių patikra
Išvydus šį pasaulį naujagimiui atliekama daugybė apžiūrų, kurių metu vertinama ir mažylio sąnarių būklė. Tai svarbu siekiant diagnozuoti, ar naujagimiui nėra įgimtos klubo sąnario displazijos.
Klubo sąnario displazija
Klubo sąnario displazija - tai sutrikimas, kai klubo sąnarys yra netinkamai išsivystęs ir dėl to praradęs stabilumą. Jeigu medikai ją įtaria, per pirmuosius 2 naujagimio gyvenimo mėnesius reikėtų kreiptis į gydytoją ortopedą ar ortopedą-traumatologą išsamesnės konsultacijos. Lietuvoje naujagimiai ir kūdikiai profilaktiškai tikrinami dėl klubo sąnario displazijos. Pirminės specialisto apžiūros metu vertinama kūdikio šlaunų ir sėdmenų raukšlių simetrija, tačiau plika akimi patologiją pastebėti yra sudėtinga. Norint tiksliai diagnozuoti ligą, būtina atlikti ultragarsinį tyrimą.
Rizikos faktoriai:
- 3 mėn. sėdmeninė pirmeiga.
- Paveldimumas.
- Lytis. Mergaitėms klubo sąnario displazija diagnozuojama net 4-8 kartus dažniau nei berniukams. Taip gali nutikti dėl hormonų estrogenų ir relaksino pertekliaus kraujyje gimimo metu.
Gydymo esmė - kad kūdikio kojos nuolat būtų „varlytės“ pozoje, kad šlaunikaulio galva būtų centruojama ir įsistatytų į gūžduobę (dubenkaulio įdubą).
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
Gydymo metodai:
- Gydymas gipsuojant.
- Klubo displazijai gydyti bene plačiausiai Lietuvoje naudojama ortopedinė Freiko pagalvėlė (klubų abdukcinis įtvaras, „balnelis“). Ji yra dedama tarp kūdikio kojų ir fiksuoja klubų sąnarius reikiamoje padėtyje, t. y. palaiko sulenktas ir į šoną pakreiptas kūdikio kojas. Freiko pagalvėlė įprastai naudojama gydant iki 3 mėn. amžiaus kūdikius. Freiko pagalvėlės būna kelių skirtingų dydžių.
- Pavliko dirželiai - tai specialios petnešos, tvirtinamos aplink kūdikio kojas, prilaikomos pečių ir krūtinės dirželiais. Petnešos palaiko klubus ir kelius, o kojytės lieka atskirtos. Svarbu žinoti, kad Pavliko dirželiai yra tinkami kūdikiams nuo 6 mėn.
Jeigu naujagimiui ar kūdikiui buvo diagnozuota klubo displazija, o šlaunikaulio galva yra nestabili ir gydytojas paskyrė Freiko pagalvėlę arba Pavliko dirželius, juos nešioti reikia nuolat (t. y. 23-24 val. Iš pradžių kūdikis bus neramus, muistysis, verks ir kitais būdais demonstruos nepasitenkinimą, tačiau laikui bėgant prie įtvaro pripras. Pratinimas palaipsniui naudos neduos. Jeigu liga įsisenėjusi, reikės atlikti dubens kaulų operaciją. Kūdikį reguliariai pamankštinkite.
Kitos galimos priežastys
Nors klubo displazija yra svarbi priežastis, dėl kurios tikrinami naujagimių sąnariai, kelių traškėjimas gali būti susijęs ir su kitais faktoriais.
Vitaminas D ir rachitas
Nors rachitas dažnai atrodo kaip praeities liga, minima senuose medicinos vadovėliuose, vitamino D trūkumas, pagrindinė šios ligos priežastis, išlieka aktuali problema ir šiandien, ypač mūsų platumose. Laiku neatpažinta ir negydoma vitamino D stoka gali sukelti rimtų ir ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai.
Rachitas - tai liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 2-3 mėnesių iki 2-3 metų), kurios metu sutrinka kaulų mineralizacija dėl vitamino D trūkumo. Vitaminas D yra būtinas, kad organizmas galėtų pasisavinti kalcį ir fosforą - pagrindines kaulų statybines medžiagas. Kai šio vitamino trūksta, kaulai tampa minkštesni, silpnesni, gali deformuotis, sutrinka vaiko augimas ir vystymasis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
Lietuvoje, ypač tamsiuoju metų laiku (nuo rudens iki pavasario), saulės aktyvumas yra per mažas, kad pasigamintų pakankamas vitamino D kiekis.
Simptomai:
- Prakaitavimas, ypač galvytės (pagalvė gali būti drėgna), delniukų, pėdučių drėgnumas.
Diagnostika:
- Skiria kraujo tyrimus: Svarbiausias rodiklis - vitamino D (25(OH)D) koncentracija kraujyje.
Gydymas:
- Vitaminas D: Skiriamos gydomosios (daug didesnės nei profilaktinės) vitamino D dozės. Tikslią dozę ir gydymo trukmę nustato tik gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą, vaiko amžių, vitamino D kiekį kraujyje.
- Mityba: Subalansuota, pakankamai kalcio ir fosforo turinti mityba.
Svarbu žinoti, kad laiku pradėjus gydymą, dauguma simptomų išnyksta, vaikas tampa ramesnis, normalizuojasi augimas ir vystymasis. Tačiau sunkios kaulų deformacijos, susiformavusios dėl negydyto ar vėlai pradėto gydyti rachito, gali išlikti visam gyvenimui.
Profilaktika:
- Nėštumo metu: Nėščiosioms rekomenduojama vartoti vitaminą D, nes vaisius jo atsargas kaupia iš motinos organizmo, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais.
- Vaikams (nuo 1 metų): Rekomenduojama paros norma yra 600 TV (15 mikrogramų). Šią dozę patariama duoti bent jau tamsiuoju metų laiku (nuo rugsėjo/spalio iki balandžio/gegužės), o vaikams, mažai būnantiems saulėje - ir ištisus metus.
Nors pateiktos bendros rekomendacijos, tikslią profilaktinę dozę jūsų vaikui turėtų parinkti gydytojas, atsižvelgdamas į jo amžių, svorį, mitybą, gyvenimo būdą, buvimą saulėje.
Net ir apniukusią dieną lauke gaunama šiek tiek UV spindulių. Pasivaikščiojimai gryname ore naudingi bendrai vaiko sveikatai.
Augimo skausmai
Nereta šeima, auginantį vaiką nuo trejų iki dešimties metų amžiaus, susiduria su vadinamaisiais augimo skausmais. Dažniausiai vaikas vėlai vakare ar naktį pradeda skųstis skaudančiomis kojomis, tačiau negali tiksliai įvardinti skaudamos vietos.
Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai
Turbūt esate girdėję posakį, kad vaikai auga miegodami. Tame yra tiesos, kadangi vaikui gulint kaulai savo augimo ir ilgėjimo procese tempia sausgysles, raumenis bei kitus minkštuosius audinius. Skausmai suintensyvėja, vaikui tįstant greičiau negu įprastai, - augimo šuoliais.
Jeigu tai tikrai augimo skausmai, specialaus gydymo jiems nereikia. Rekomenduojama pirmoji pagalba gan paprasta - švelnus masažas, skaudamos vietos šildymas.
Vaikui augant ir vystantis, aktyviai sportuojant ar tuo atveju, jei vaikas yra itin judrus, organizmui gali tiesiog trūkti medžiagų normaliam skeleto formavimuisi. Tai yra dažniausia vadinamųjų augimo skausmų priežastis. Bet reikėtų nepamiršti, jog skausmo priežastys gali būti ir kur kas gilesnės. Vienu atveju tokie skausmai gali atsirasti po įvairių infekcijų ir yra žinomi kaip reaktyvioji artropatija. Tai yra sąnarių pažeidimai, kurie yra išgydomi reabilitacijos ar vaistų pagalba, o kartais tiesiog išaugami. Antru atveju tokie skausmai gali signalizuoti apie lėtinę reumatinę ligą, pavyzdžiui, juvenilinį idiopatinį artritą, sisteminę raudonąją vilkligę bei daugelį kitų - yra labai platus spektras vaikiškų ligų, kurių vienas iš simptomų gali būti galūnių ar sąnarių skausmai.
Vitaminų trūkumas yra kur kas dažniau pasitaikanti vaikiškų skausmų priežastis nei įvairios lėtinės ar uždegiminės ligos. Tačiau itin svarbu laiku išsiaiškinti tikslias skausmo priežastis, kad, pasitvirtinus ligos scenarijui, būtų galima kuo skubiau imtis gydymo. Pirmiausia vaikui rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, kurie gali parodyti prasidėjusius uždegiminius procesus.
Vaikų sąnarių ligos
Vaikų sąnarių ligos nėra labai dažnos. Dažniausiai gydytojams tenka pasakyti: ligos priežastis nežinoma. Gali susirgti vaikai, neseniai persirgę kokia nors infekcine liga. Tarkime, vaikas suserga žarnyno infekcija, angina ar gripu. Jis pasveiksta, praeina ,,šviesusis periodas” (1-4 savaitės) ir pradeda skaudėti sąnarius. Sąnarių trauma gali paskatinti ligą. Tėvai pastebi, kad vaikas ,,neseniai suklupo ant laiptų, nepatogiai nušoko nuo sofos”. Tačiau trauma nėra sąnarių ligos priežastis.
10-15 procentų vaikų, susirgusiems artritu, visai neskauda. Artritas be skausmo labai pavojingas.
Susirgus reumatinėmis ligomis, pažeidžiamas organizmo jungiamasis audinys. Šis audinys ,,laiko” visą kūną: jo yra kauluose, raumenyse, sąnariuose ir visuose organuose. Negydant gali pradėti vystytis nepastebimas akių uždegimas. Dauguma reumatinių ligų yra autoimuninės. Vaiko imunitetas pakinta taip, kad organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš savo audinius. Žodžiu, pats organizmas kovoja prieš save.
Sergančių reumatinėmis ligomis vaikų imunitetas iškreiptas: vienos jo grandys per daug aktyvios, o kitos - nusilpusios.
Vaikas ilgai (net kelis mėnesius ar metus) gydomas antiuždegiminiais vaistais. Veiksminga, kai vaistai leidžiami į patį sąnarį. Tinka šildymai, masažas, gydomoji mankšta, kad sąnariai išliktų judrūs. Jei liga negydoma, aplink pažeistą sąnariuką pradeda atrofuotis raumenys. Pažeista galūnė pailgėja. Ilgai negydant kojų ilgis skirsis 2-3 cm.
Būkite akyli ir stebėkite vaiko sąnariukus. Nenumokite ranka į vaiko skundus, kad skauda. Jei sąnarys sutino, ieškokite specialistų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Traškėjimas kelia nerimą tėvams.
- Traškėjimą lydi skausmas, patinimas ar paraudimas.
- Kūdikis negali pilnai ištiesti ar sulenkti kojos.
- Pastebite kitų neįprastų simptomų.
Kineziterapija ir fizinis aktyvumas
Kineziterapeutė Austėja Gliaudytė teigia, kad visiškai atsisakyti fizinio krūvio tikrai negalima.
Priklausomai nuo to, dėl ko atsirado kelio skausmas, turėtų būti skiriamas „poilsis“. Jei kelio skausmas atsirado dėl per didelio fizinio krūvio, tokiu atveju krūvis turėtų būti mažinamas. Jei kelio skausmas atsirado dėl atliekamo pratimo, tai to pratimo neatliekame, nes pratimas buvo per sunkus arba neteisingai atliekamas. Nėra ligų, dėl kurių būtų visiškai ribojamas fizinis aktyvumas. Jis paprastai yra dozuojamas arba rekomenduojama dirbti su kitomis kūno dalimis tam, kad kraujotaka būtų geresnė ir skatintų greitesnį pažeistų galūnių gijimą. Netgi po kelio operacijų jau rekomenduojama pradėti tinkamai mankštinti kelio sąnarį kitą dieną. Dažniausiai skiriasi mynimo laikotarpiai, pilno kelio sąnario sulenkimo laikas ir kita.
Gyvensenos įtaka sąnarių sveikatai
Vaistininkės teigimu, traškėjimas ar braškėjimas atsiranda blogėjant sąnarių sutepimui, kai susidėvi kremzlės ir sąnario paviršiai pradeda vis labiau trintis vienas į kitą.
To priežastys gali būti įvairios: darbo pobūdis - stovimas ar sėdimas darbas, klūpėjimas ant kelių ar dažnai daromi pritūpimai bei per didelis ar per mažas fizinis krūvis. Taip pat gali prisidėti netinkama mityba ar judėjimo stokos išprovokuotos sąnarių ligos, kai sutrinka sąnarių sutepamojo skysčio gamyba.
Atsiradus sąnario traškėjimui ar skausmui, vaistininkė rekomenduoja apgalvoti savo kasdienio gyvenimo įpročius ir įvertinti, kurie jų galėtų būti skausmo ar traškėjimo priežastimi bei stengtis juos pakeisti. Pavyzdžiui, jei trūksta aktyvumo, į dienotvarkę įtraukti pasivaikščiojimą, jei sportinis krūvis per didelis - atitinkamai jį sumažinti.
Kilusį skausmą gali laikinai numalšinti vaistai, tačiau reikėtų imtis ir didesnių pokyčių kasdieniame gyvenime. Ilgainiui su sąnariais susijusias problemas padės spręsti racionali mityba, fizinis aktyvumas ir reikiami maisto papildai, kurių sudėtyje būtų gliukozamino, chondroitino, hialurono, I ir II tipo kolageno bei C vitamino. Kartu su maisto papildais, kartu būtina vartoti mikroelementų bei antioksidantų preparatus.
Norint išvengti sąnarių ligų, be tinkamų maisto papildų bei visavertės mitybos, būtinas ir kasdieninis judėjimas.
Kai oro sąlygos judėjimui lauke nėra palankios, patariama plaukioti baseine, eiti į sporto salę, o šiltuoju metų laiku važinėtis dviračiu, vaikščioti, bėgioti ar užsiimti kita mėgstama aktyvia veikla. Derinant judėjimą su sveika mityba bei papildų su kalogenu ir hialuronu vartojimu, galima išlaikyti sąnarių sveikatą.
Rekomenduojama judėti kiekvieną dieną po truputį, o ne kartą per savaitę aktyviai sportuoti keletą valandų. Išlipkite viena stotele anksčiau ir grįžkite namo pėsčiomis, rinkitės laiptus, o ne liftą, iki parduotuvės eikite pėsčiomis ar darykite švelnius jogos pratimus. Prieš sportuodami apšilkite ir venkite skausmo.
tags: #naujagimio #keliai #traska