Kūdikio galvos laikymas yra reikšmingas fizinės raidos etapas, žymintis didėjančią kaklo raumenų kontrolę ir koordinaciją. Šis įgūdis yra būtinas vėlesniam vystymuisi, įskaitant sėdėjimą, ropojimą ir vaikščiojimą. Tačiau kartais tėvai pastebi, kad kūdikis suka galvą tik į vieną pusę, dažniausiai į dešinę. Šiame straipsnyje aptarsime galimas tokio elgesio priežastis, normalią kūdikio galvos laikymo raidą, kaip skatinti taisyklingą galvos laikymą ir kada kreiptis į gydytoją.
Kūdikio raidos etapai: Galvos laikymo chronologija
Kalbant apie kūdikio raidą, norisi išgirsti apie pasiekimus - ką gali kojytės ir rankytės tam tikru amžiaus tarpsniu. O ką gali galva? Regis, ji tiesiog didelė ir statiška kūdikio kūno dalis. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas kūdikis vystosi individualiu tempu, todėl nėra griežto amžiaus, kada visi kūdikiai pradeda laikyti galvą. Nors konkretus laikas gali skirtis, yra bendras progresas, kurio galima tikėtis:
- Nuo gimimo iki 1 mėnesio: Naujagimiai neturi pakankamai kaklo raumenų stiprumo, kad galėtų ilgai laikyti galvą. Gulėdami ant pilvo, jie gali trumpam pakelti galvą, bet greitai pavargsta. Šiuo etapu svarbu palaikyti kūdikio galvą, kai jį laikote ar nešiojate.
- 1-2 mėnesiai: Kūdikio kaklo raumenys pradeda stiprėti. Gulėdami ant pilvo, jie gali pakelti galvą aukščiau ir ilgiau nei anksčiau. Jie taip pat gali pasukti galvą iš vienos pusės į kitą, kai guli ant nugaros. Šiuo laikotarpiu svarbu skatinti kūdikį gulėti ant pilvo, kad jis galėtų lavinti kaklo raumenis.
- 2 mėnesių kūdikis: Gulėdamas ant nugaros, vis dažniau ir ilgiau išlaiko galvą per vidurį, o laikomas vertikalioje padėtyje, išlaiko pats pakeltą galvą tiesiai bent 5 sekundes. Gulėdamas ant pilvo, pakeltą galvą ties vidurio linija išlaiko bent 10 sekundžių 45º laipsnių kampu nuo pagrindo.
- 3 mėnesių kūdikis: Stiprėjantys sprando raumenys leidžia vis ilgiau išlaikyti galvą: vertikalioje padėtyje išlaiko galvą pakeltą bent 30 sekundžių (gali būti dar ryškus galvos balansavimas).
- 3-4 mėnesiai: Dauguma kūdikių pradeda geriau kontroliuoti galvą. Jie gali laikyti galvą tiesiai, kai yra laikomi vertikaliai, ir gali ją pasukti, kad sektų daiktus. Gulėdami ant pilvo, jie gali pakelti galvą ir krūtinę, remdamiesi dilbiais. Šiuo etapu kūdikiai pradeda geriau valdyti savo kūną, ruošdamiesi vėlesniems raidos etapams.
- 4 mėnesių kūdikis: Gulintį ant nugaros, jį jau galima paėmus už rankyčių kelti (sodinti) - tai gydytojai vadina trakcijos mėginiu - tada galva kyla kartu su kūnu vienoje linijoje.
- 5 mėnesių kūdikis: Visiškai sustiprėja galvos kontrolė: pasodintas laiko galvą tiesiai, net palenkęs liemenį į šoną.
- 5-6 mėnesiai: Šiuo metu kūdikiai paprastai gerai laiko galvą. Jie gali ją lengvai pasukti, kad apžiūrėtų aplinką, ir puikiai kontroliuoja galvą, kai yra laikomi vertikaliai arba sėdi su atrama. Gulėdami ant pilvo, jie gali pilnai ištiesti rankas ir pakelti galvą bei krūtinę. Šis laikotarpis yra svarbus, nes kūdikis pradeda ruoštis sėdėjimui ir ropojimui.
Toliau apie galvos laikymą nebėra ką kalbėti - tai jau susiformavę.
Kodėl kūdikis suka galvą tik į dešinę pusę: Galimos priežastys
Yra keletas priežasčių, kodėl kūdikis gali dažniau sukti galvą į vieną pusę, o ne į kitą:
- Torticollis (kreivakaklystė): Tai būklė, kai kaklo raumenys yra įsitempę, todėl kūdikis linksta galvą į vieną pusę. Stebėdami naujagimį ar kūdikį galime įtarti kreivakaklystę, jeigu galva yra palenkta į vieną pusę (pažeisto kaklo raumens link), o veidas ir akys pasuktos į kitą pusę. Jeigu kaklo raumuo yra smarkiai pažeistas, net ir rankomis ne visada įmanoma pakreipti kūdikio galvytę į kitą pusę arba labai sunku tai padaryti. Kūdikis gali priešintis ir jausti skausmą.
- Įgimta raumeninė kreivakaklystė: Naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai pasitaiko raumeninė kreivakaklystė, kurią dažniausiai sukelia dvi priežastys:
- Ydinga kūdikio padėtis mamos įsčiose: Pasitaiko, kad vaisius mamos pilvelyje įsitaiso netaisyklingai ir užspaudžia vieną kaklo raumenų, kurio reikia, kad pasuktų galvą. Tada išsivysto vadinamasis raumens suspaudimo sindromas - vienoje kaklo pusėje raumuo geras, kitoje - trumpesnis ir naujagimis jau gimsta kreivakaklis.
- Sunkus gimdymas: Gimdant gali būti pažeistas vienas kūdikio galvos sukamųjų raumenų. Jis gali įplyšti, vėliau plyšimo vietoje atsiranda randas, o pats raumuo trumpėja ir kūdikis netaisyklingai laiko galvą. Dažnai ant pažeisto raumens susidaro kietas poodinis gumbelis. Būna, kad tokį gumbelį pastebi patys tėvai ir sunerimę kreipiasi į gydytoją.
- Neurologinės problemos: Retais atvejais vėlavimas gali būti susijęs su neurologinėmis problemomis.
- Regos sutrikimai: Kreivakaklystę gali paskatinti ir regos sutrikimai, ypač žvairumas. Jeigu tėvai ir medikai nepastebi, kad kūdikis žvairuoja, ir laiku nepradeda gydyti, kūdikis nuolatos laiko ydingai galvą ir dėl to gali vystytis kreivakaklystė.
- Raumenų disbalansas: Naujagimis dažnai guli susirietęs, o kūno padėtis primena lanko formą. Tada vienos jo kūno pusės raumenų tonusas yra aukštesnis, kitos - žemesnis. Taip gulėdamas jis laiko galvytę pakreiptą į vieną pusę ir gali išsivystyti kreivakaklystė, kurios priežastys - neurologinės kilmės.
- Pirmenybė vienai pusei: Kūdikis gali tiesiog turėti stipresnį norą žiūrėti į vieną pusę, ypač jei toje pusėje yra įdomesnių objektų ar šviesos šaltinis.
Kaip skatinti kūdikio galvos laikymą ir taisyklingą galvos padėtį
Yra keletas būdų, kaip galite padėti kūdikiui lavinti kaklo raumenis ir kontroliuoti galvą, taip pat skatinti abiejų pusių vienodą naudojimą:
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
- Guldymas ant pilvo: Guldymas ant pilvo yra puikus būdas stiprinti kaklo ir nugaros raumenis. Pradėkite nuo kelių minučių kelis kartus per dieną ir palaipsniui didinkite trukmę. Padėkite kūdikį ant žemės ant pledo ar specialaus kilimėlio. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
- Žaislai ir stimuliacija: Padėkite ryškius žaislus ar veidrodį priešais kūdikį, kai jis guli ant pilvo, kad paskatintumėte jį pakelti galvą ir bandyti pamatyti. Kalbėkite su kūdikiu ir darykite veidus, kad pritrauktumėte jo dėmesį.
- Laikymas vertikaliai: Laikykite kūdikį vertikaliai, prilaikydami jo galvą ir kaklą. Palaipsniui mažinkite paramą, kai kūdikis stiprėja.
- Sėdėjimas su atrama: Kai kūdikis pradeda geriau laikyti galvą, galite jį pasodinti su atrama, pavyzdžiui, naudodami pagalvę ar specialią kėdutę.
- Žaidimai: Žaiskite žaidimus, kurie skatina kūdikį pasukti galvą, pavyzdžiui, sekite žaislą iš vienos pusės į kitą.
- Padėties keitimas: Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
- Nešiojimas: Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vien…
Galvos formos deformacijos: Plagiocefalija ir kitos būklės
Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti. Tačiau svarbu žinoti apie galimas deformacijas:
- Plagiocefalija: Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).
- Brachicefalija: Brachiocefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus.
- Skafocefalija: Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.
Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuojų kūdikių konteinerio sindromu). Šie veiksniai yra kontroliuojami, t.y.
Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius. Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos yra atsistato greitai.
Kineziterapija ir gydymas
Jei kūdikis vėluoja laikyti galvą arba pastebima kreivakaklystė, kineziterapija gali būti labai naudinga. Kineziterapeutas gali įvertinti kūdikio raumenų stiprumą ir judesių kokybę bei sudaryti individualią programą, kuri padės kūdikiui pasiekti šį raidos etapą. Kineziterapija gali padėti stiprinti silpnus raumenis, atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir pagerinti kūdikio koordinaciją.
Kineziterapinis įvertinimas: Pirmiausia atliekamas kineziterapinis įvertinimas (pasyvių ir aktyvių judesių amplitudę, raumenų įtempimą, raumenų jėgą ir stambiąją motoriką). Kineziterapeutas taip pat patikrins ar nėra kitų sutrikimų, kurios gali atsirasti kūdikiams turint kreivakaklystę pvz.: plagiocefalija arba brachiocefalija, klubo dispazija ir stuburo problemos.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Kineziterapeutė Gerda Jarukaitė teigia, kad reikalinga kūdikiui kineziterapeuto pagalba, kad galėtų toliau normaliai vystytis kūdikystėje ir vaikystėje. Nes neatpalaidavus kaklo raumenų gali atsirasti kitos problemos kai vaikas bus didesnis: stuburo deformacijos, kaklo raumenų sutrumpėjimas, kojos raumenų disbalansas, pėdos deformacija, stambios motorikos sutrikimas ir t.t.
Jeigu gimdymo namuose gydytojai pastebėjo kreivakaklystę, naujagimį iškart siunčia pas gydytoją ortopedą, mat gydyti reikia pradėti kuo anksčiau. Kartais kreivakaklystė išsivysto vėliau, todėl jei kyla įtarimų, kad mažylis netaisyklingai laiko galvą, būtinai kreipkitės į gydytoją. Labai svarbu žinoti kreivakaklystės priežastis. Jeigu ją sukelia raumens pažeidimai, dažniausiai yra gydoma specialia minkšta ortopedine apykakle. Tokią apykaklę kūdikis turi dėvėti nuolatos, negalima jos nuimti nakčiai ar tuomet, kad mažylis miega. Pasitaiko, tėvai, norėdami, kad mažylis patogiau miegotų, nuima apykaklę nakčiai, kai ji ypač reikalinga. Tačiau ortopedinė pagalvė skirta tam, kad kūdikis nelaikytų galvos ydinga padėtimi.
Gydant kreivakaklystę skiriama ir gydomoji mankšta, kurios tikslas - lėtai, be didesnės jėgos, ištempti sutrumpėjusį kaklo raumenį. Kadangi šią mankštą reikia atlikti nuolatos, kineziterapeutai apmoko mamas ir jos pačios namuose taiko ją kūdikiui.
Dažniausiai kreivakaklystė išgydoma mankštomis ir ortopedine pagalve, kurią kūdikis dėvi nuo gimimo maždaug iki metų. Tačiau jeigu po metų vis dar išlieka raumeninės kreivakaklystės požymių, prireikia operacijos. Paprastai operuojami metukų ar šiek tiek vyresni mažyliai, kuriems chirurginiu būdu yra išlaisvinamas galvos sukamasis raumuo. Po operacijos ir vėl būtina ortopedinė pagalba bei gydomoji mankšta, o kai įtempimas išnyksta, galvos padėtis tampa taisyklinga.
Jeigu raumeninė kreivakaklystė nėra laiku pastebėta arba išgydyta, paprastai atsiranda ir daugiau požymių: veidas atrodo asimetriškas, akys nėra lygiagrečioje linijoje, nes viena veido pusė vystosi greičiau už kitą. Uždelsus operuoti pažeistas raumuo yra išgydomas, tačiau veido deformacijos išlieka.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Kada kreiptis į gydytoją
Nors dauguma kūdikių laiku pasiekia šį raidos etapą, kartais gali būti priežasčių susirūpinti. Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Kūdikis 4 mėnesių vis dar neturi jokios galvos kontrolės.
- Kūdikis jaučia diskomfortą ar skausmą bandydamas laikyti galvą.
- Pastebite, kad kūdikis dažnai suka galvą tik į vieną pusę.
- Turite kitų susirūpinimų dėl kūdikio raidos.
Svarbūs patarimai tėvams
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Sukurkite saugią ir stimuliuojančią aplinką.
- Reguliariai bendraukite su kūdikiu.
- Stebėkite kūdikio raidą ir kreipkitės į gydytoją, jei turite susirūpinimų.
- Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Praleidus raidos etapą, sunku į jį sugrįžti, o kartais - neįmanoma.
Kūdikio priežiūros klaidos ir kaip jų išvengti
Svarbu vengti tam tikrų klaidų, kurios gali trukdyti kūdikio raidai:
- Per mažai laiko praleidžiama ant pilvo: Daugelis tėvų vengia guldyti kūdikį ant pilvo, nes kūdikis gali verkti. Tačiau tai yra svarbi pratimo forma, kuri padeda stiprinti kaklo raumenis.
- Per didelis palaikymas: Nors svarbu palaikyti kūdikio galvą, svarbu ir leisti jam pačiam bandyti ją laikyti. Per didelis palaikymas gali trukdyti jam lavinti raumenis.
- Lyginimas su kitais kūdikiais: Kiekvienas kūdikis vystosi skirtingu tempu. Nesijaudinkite, jei jūsų kūdikis nepasiekia šio etapo tuo pačiu metu, kaip ir kiti kūdikiai.
- Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis.
Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t,y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą.
Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko. Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę. Keiskite savo kūdikio padėty lovelėje, t.y. jeigu turite galimybę stebėti savo kūdikį, migdykite jį ant įvairių šonų. Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu. Nuo gimimo naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros.
Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.
Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!
Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina.
Kūdikio raida: Daugiau nei tik galvos laikymas
Svarbu atsižvelgti į tai, kad galvos laikymas yra tik vienas iš daugelio kūdikio raidos aspektų. Kūdikio raida apima kelias sritis:
- Judesius: Galvos laikymas yra tik vienas iš daugelio judesių, kuriuos kūdikis turi išmokti.
- Kalba: Kūdikio kalbos raida prasideda nuo gugavimo ir palaipsniui pereina į žodžių tarimą.
- Suvokimą: Kūdikio suvokimas apima jo gebėjimą suprasti pasaulį aplink save.
- Bendravimą: Kūdikis bendrauja neverbaliniais būdais, pavyzdžiui, šypsodamasis ir verkdamas.
- Emocijas: Kūdikis išreiškia emocijas, pavyzdžiui, džiaugsmą, liūdesį ir pyktį.
Visos šios raidos sritys yra susijusios tarpusavyje, todėl svarbu jas visas įvertinti. Viena vėluojanti sritis gali daryti neigiamą įtaką ir kitoms raidos sritims.
Galvos apimtis ir momenėliai: Ką svarbu žinoti
Anksčiau šalia kūdikio ūgio ir svorio svarbus parametras būdavo „galvos apimtis“. Iki 6 mėnesių, vaiko galvytė vidutiniškai paauga po 1,5 cm per mėn. (pirmais 3 mėn. neretai po 2 cm, o 4-6 mėn. Vyresnio nei 6 mėn. 1 metų vaiko galvos apimtis vidutiniškai būna apie 46-47 cm. 7 metų vaiko galvos apimtis sudaro apie 94 proc. Jei galvos apimtis viršija normą, nustatytą pagal kreives, reikėtų kreiptis į vaikų neurologą ir atlikti galvos smegenų tyrimą ultragarsu. Maža galva (tikrai žemiau apatinės ribos pagal vaiko amžių) nėra geras ženklas. Tai vadinama mikrocefalija ir ji dažnai yra susijusi su raidos sutrikimu, taip pat ir protiniu.
Naujagimis turi 2 momenėlius - didįjį (tarp kaktos ir viršugalvio) ir mažąjį - pakaušyje. Didysis normaliai būna 3-5,5 x 2-5 cm ir užsidaro per antruosius gyvenimo metus (dažniausiai iki 1-1,5 metų). Momenėlio srity nėra kaulinio dangalo, o visi smegenų dangalai, poodis, oda - yra, todėl tai mažiausiai apsaugota vieta, bet elgiantis su vaiku „normaliai“, nemanoma momenėlio pažeisti. Momenėlis pulsuoja vaikui verkiant, pykstant, intensyviai dirbant, pvz., čiulpiant, o ramybėje - ne. Jis gali pulsuoti ir sergant, karščiuojant.
Sukrėsto vaiko sindromas: Pavojus, kurio reikia vengti
Daug kalbama apie sukrėsto vaiko sindromą. Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn-atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas.
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, nevalgo. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvežami be sąmonės, gali mirti. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausia slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausia sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant.
Baisiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga, - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas.
Kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar visiškai netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti mažiukui. Kūdikiai dažnai patiria galvos traumų, nes jų galvos didelės, sunkios.
Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės, kadangi dėl jūsų delsimo ar priežasties slėpimo vaikas gali net mirti. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą.