Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias veiklas ir eksperimentus, skirtus vaikams supažindinti su vaisiais ir daržovėmis. Tai apima tiek praktinius užsiėmimus, tokius kaip daržovių sodinimas ir priežiūra, tiek kūrybinius projektus, kuriuose vaisiai ir daržovės tampa įkvėpimo šaltiniu. Straipsnyje remiamasi įvairių darželių grupių patirtimi, siekiant parodyti, kaip skirtingo amžiaus vaikai gali būti įtraukti į mokymosi procesą per žaidimą ir eksperimentus.
Projektai darželiuose: nuo teorijos iki praktikos
Šiais mokslo metais ,,Boružėlių“ grupės vaikai įgyvendino projektą ,,Vaisiai ir daržovės - vaikų vitaminų lobis“. Projekto metu buvo atlikta daugybė veiklų, įtraukiant ir tėvelius. Viena iš jų - nuotraukų paroda ,,Linksmosios rudens gėrybės“, kurioje tėvai su vaikais fiksavo įdomias ir keistas daržovių bei vaisių formas.
Visus mokslo metus vaikai atliko įvairias loginio mąstymo užduotis, mokėsi pažinti, įvardinti, piešti, lipdyti ir aplikuoti daržoves, vaisius bei uogas. Projektas vainikuotas kūrybinių darbų idėjomis, kurių metu vaikai pjaustė vaisius ir daržoves, kurdami įvairius meno kūrinius, pavyzdžiui, drugelius, ežiukus, delfinus, povus ir vikšrelius. Po kūrybinės veiklos vaikai ragavo, skanavo ir vaišinosi savo kūriniais, analizuodami skonius ir kvapus.
Žaidimai su skoniu: nuo paprasto iki sudėtingo
Produktų skonis dažnai būna užgožiamas įvairių prieskonių ir padažų, todėl lavinamas skonis suteikia daugiau malonumo valgymo metu. Vienas iš būdų - susipjaustyti vienodo dydžio gabalėliais įvairių produktų. Mažesniems vaikams galima rinktis iš skirtingų produktų grupių ir prašyti, kad jie pasakytų, ar tai rūgštu, saldu, kartu ar pan. Vyresniems vaikams galima rinktis vienarūšius produktus, pavyzdžiui, daržoves.
Žaidimo eiga: sudedama daug įvairių gabalėlių, vienam iš šeimos narių uždengiamos akys ir duodama ragauti skirtingi gabalėliai. Žaidėjas turi pasakyti, ką valgo. Kas gerai apibūdina - tas gauna tašką. Kas daugiau pasako, tas laimi daugiau taškų. Jei tik vaikas ragauja - gali gauti nedidelį prizą, pavyzdžiui, lipdukų ar muilo burbulų.
Taip pat skaitykite: Nauda ir rekomendacijos
Daržovių sriubos žaidimas yra grupinis žaidimas, kuris lavina vaikų atmintį bei skatina pažinti daržoves. Pavyzdys: puode jau yra morkos, žirniai, pomidorai ir jūs norite įdėti svogūnų. Paprastesnė šio žaidimo versija būtų tiesiog leisti kiekvienam vaikui sušukti daržovių pavadinimus, ir tiesiog ,,įmesti“ jas į puodą.
Žaidimas darželinukams - „Daržovių judėjimo žaidimas“ labai smagus, judrus žaidimas, skatinantis daržovių valgymą. Reikės penkių spalvų kartono ar veltinio. Jas išdėstykite ant stalo ar prisekite prie lentos, jas sumaišę. Leiskite vaikams po vieną prieiti ir išrinkti vienos tinkamos spalvos daržoves.
Panaudokite daržovių formas ir kitiems žaidimams, pvz.: daržovių įvardinimui ar skaičiavimui. Rekomenduojama kuo daugiau žaidimų žaisti su daržovėmis. Kiekvienas vaikas ateina prie stalo, paima vieną daržovę ir įvardina jos pavadinimą, spalvą, apibūdina kuo skiriasi nuo kitų daržovių. Paįvairinimui didesniems vaikams: daržovės sudedamos į nepermatomą maišą. Vaikas turi pagriebti vieną daržovę.
Praktiniai užsiėmimai: sverimas ir skendimas
„Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) pokalbio metu mėgino spėti, kas sunkesnis: vaikas ar suaugęs žmogus. Mokytoja pakėlė vaiką, o vaikai mokytojos pakelti negalėjo. Taip išsiaiškino, kas sunkesnis. Kalbėta, kad žmogaus svorį galime sužinoti jį pasvėrus svarstyklėmis. O ką dar galima sverti svarstyklėmis? Daržoves ir vaisius.
Vaikai palygino, kuo skiriasi turimos elektroninės, mechaninės ir pakabinamos svarstyklės. „Skruzdėliukai“ svėrė vaisius ir daržoves. Vaisių turėta 2 kg, o daržovių 6 kg. Prisiminė jų pavadinimus bei spalvas (bananas geltonas, pomidoras raudonas ir t.t.). Kuomet svėrė kiekvieną daržovę ar vaisių atskirai, vaikai spėjo, kad cukinija svers daugiausiai. Spėjimas pasitvirtino, cukinija svėrė daugiausiai ir buvo pati didžiausia daržovių pintinėje. Labiausiai vaikams patiko sverti elektroninėmis svarstyklėmis, mat iš karto rodė, kiek daržovė ar vaisius sveria. Vėliau ikimokyklinukai skaičiavo, kiek turi morkų, kopūstų, paprikų, obuolių, bananų, mandarinų ir kt. daržovių bei vaisių. Pateiktose užduotėlėse vaikai skaičiavo, kiek yra kopūstų, kiek kiškių (visiems kiškiams kopūstų užteko). Mokėsi įžvelgti, kad ant vienos obels kabo vienas obuolys - mažai, o ant kitos obels kabo daug obuolių.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos gairės: vaisiai ir daržovės
Grupėje turėta dvi pintinės: vienoje - daržovės, kitoje - vaisiai. Pasiūlyta vaikams atlikti eksperimentą ir pažiūrėti, kurios daržovės ar vaisiai skęsta vandenyje, o kurios plūduriuoja. Ikimokyklinukai spėjo, jog visos pasirinktos daržovės ir vaisiai skęs vandenyje. Į dubenėlį su vandeniu vaikai dėjo daržoves ir vaisius, stebėjo, kurie plūduriuoja, o kurie skęsta. Spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, nes vandenyje plūduriavo agurkas, obuolys ir kriaušė. Paaiškinta vaikams, kodėl taip yra. Įvairių daržovių ir vaisių svoris skirtingas. Vieni iš jų yra pilnaviduriai, o kiti tuščiaviduriai. Visa tai lemia, ar jie vandenyje plūduriuoja, ar skęsta. Po eksperimento vaikai domėjosi grupėje esančiais daržovių ir vaisių plakatais, muliažais, kartojo pažįstamų daržovių ir vaisių pavadinimus. Vėliau pasirinko norimus daržovių ar vaisių spalvinimo piešinius ir liejo guašu. Sekančią dieną vėl prisiminėme daržovių ir vaisių pavadinimus, skaičiavome, kartojome spalvų pavadinimus. Gaminome daržovių ir vaisių atspaudus. Vaikai pastebėjo, jog dažniausiai rinkosi gaminti kriaušės atspaudą, suskaičiavo kiek jų gavosi - 5. Surengėme parodėlę tėveliams.
Nudažytas daržoves ir vaisius palikome džiūti. Po 4 valandų pažiūrėjome, tačiau daržovės bei vaisiai buvo dar drėgni. Kitą rytą vaikai pastebėjo, jog dažai ant perpjautų daržovių ir vaisių yra išdžiūvę. Hipotezė pasitvirtino ir vaikai atspėjo, kad dažai ant šlapių vaisių visgi išdžius. Žaidėme žaidimus „Atspėk, kas dėžėje?“ ir „Surask antrą pusę“. Vaikai visi vienbalsiai sakė, kad žaidimas „Atspėk, kas dėžėje?“ jiems patiko labiau. Naudojant nykščio metodą, vaikai rodė kaip jiems sekėsi, kas patiko.
Vaisiai ir citrinų sultys: eksperimentai su spalva ir skoniu
Kokius pažįstate vaisius? Ar vaisius valgyti sveika? Ar sveika gerti vaisių sultis? Vaikai susipažino su maisto pasirinkimo piramide ir sužinojo, kad vaisius valgyti reikia kiekvieną dieną, vaisiai ar jų sultys ne tik skanu, bet ir sveika. Po pokalbio „Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) skaičiavo kiek kokių vaisių turi pintinėje, prisiminė kokių jie spalvų. Mokytoja perpjovė obuolį į dvi dalis ir vaikų paklausė, kaip jie mano, kas nutiks perpjautam obuoliui jį kuriam laikui palikus ant stalo. Grupėje buvo visiška tyla, vaikai svarstė ir labai norėjo atspėti, kas gi nutiks obuoliukui. Drąsiai reiškė savo nuomonę ir sakė, jog nežino. Po muzikinės veiklos jokių didesnių pakitimų vaikai nepastebėjome, nes obuolys patamsėjo labai nežymiai.
Eksperimentavome toliau. Vaikai spėjo, kurios sultys bus saldžios, o kurios rūgščios. „Skruzdėliukai“ teigė, kad citrinų sultys bus rūgščios, o obuolių - saldžios. Su rankine sulčiaspaude išsispaudėme obuolių ir citrinų sulčių. Paragavome. Vaikų spėjimas pasitvirtino 100%. Ikimokyklinukai sakė, kad obuolių sultys yra saldžios ir skanios, o citrinų tik skanios, tačiau rūgščios. Vėliau vaikai vienas vaisių puseles apšlakstė citrinų sultimis, o kitų ne. Sudėjo į dvi lėkštes ir kuriam laikui paliko ant palangės. Spėjo, kad perpjautiems vaisiams nieko nenutiks ir jie nepasikeis. Po pietų miego stebėjo vaisius. Nepasikeitė obuoliai, kurie buvo apšlakstyti citrinų sultimis, jie liko šviesios spalvos, o kiti vaisiai pakeitė spalvą, parudavo. Net obuolių sultys pasidarė rudos spalvos, o citrinų sultys spalvos nepakeitė. Diskutavome, kodėl taip nutiko. „Skruzdėliukų“ spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, spalvos nepakeitė tik obuolio puselės, nes jos buvo apšlakstytos citrinų sultimis.
Stebuklingas mandarinas: skęsta ar plūduriuoja?
Eksperimentą pradėjome klausimais: Koks čia vaisius? Mandarinas. Kokios jis spalvos? Oranžinės. Kiek turime mandarinų? Tris. Kuo jie skiriasi? Vienas didelis, kitas mažesnis, o trečias dar mažesnis. Vaikai svėrė mandarinus ir stebėjo, ar didžiausias svers daugiausiai, o mažiausias - mažiausiai. Spėjimas pasitvirtino! Didžiausias mandarinas svėrė daugiausiai.
Taip pat skaitykite: Edukacinės erdvės vaikų darželiuose
Pasirinkome didelį ir mažą mandarinus, mažą nulupome. Vaikai spėjo, ar mandarinai skęs dubenyje su vandeniu, ar plūduriuos. Du vaikai spėjo, kad nenuluptas mandarinas plūduriuos vandens paviršiuje, o 8 vaikai spėjo, kad skęs. Taip pat „Skruzdėliukai“ spėjo, kad nuluptas mandarinas dubenyje su vandeniu nuskęs. Vaikai sudėjo mandarinus į atskirus permatomus indus, pripylė vandens ir stebėjo, kas bus. Atlikus bandymą paaiškėjo, kad nenuluptas mandarinas plūduriuoja vandens paviršiuje, o nuluptas skęsta. Išsiaiškinome, kodėl taip nutiko. Vaikų spėjimas pasitvirtino iš dalies. Buvo labai smagu į kibirėlį su vandeniu ir mandarinais sudėti nulupto mandarino žieveles.
Rudens dirbtuvės: eksperimentai su gamtos medžiagomis
Rugsėjo 2 dieną „Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) atliko pirmąjį savo eksperimentą. Darželio kieme prisirinko kankorėžių, taip pat jų turėjo ir grupėje. Aptarė, kuo jie panašūs ir kuo skiriasi (eglės ir pušies kankorėžiai). Lyginome kiek turėjome grupėje ir kiek radome lauke, sąvokos MAŽAI-DAUG. Apžiūrinėjome kankorėžius, juos lietėme ir Gustė pasakė, kad jie panašūs į ežiukus, nes yra spygliuoti.
Paėmėme 3 plastikinius kibirėlius ir į juos įdėjome 3 pušies kankorėžius (mokėmės skaičiuoti iki trijų, ištarti žodžius eksperimentas ir kankorėžis). Įpylėme vandens, pastatėme matomoje vietoje ir stebėjome, kas įvyks po tam tikro laiko. Vaikai spėjo, kad kankorėžiai tiesiog plaukios ir nieko jiems nenutiks. Po pietų miego ėjome pažiūrėti, kas nutiko kankorėžiams. Šalia kibirėlių padėjome lygiai tokius pat pušies kankorėžius ir vaikai pastebėjo, kad kibirėlyje jie kitokie - tvirtai susiskleidę. Vėliau išėmėme kankorėžius iš vandens ir palikome džiūti.
Sekančią dieną tęsėme eksperimentą. Ikimokyklinukai žiūrėjo, kas gi nutiko kankorėžiams juos išėmus iš vandens (palyginimui vieną buvome palikę vandenyje). Vaikai pamatė, kad kankorėžiai išdžiūvo ir vėl išsiskleidė. Lietėm kankorėžius rankytėmis, o delniukais vaizdavome išsiskleidusius ir susiskleidusius kankorėžius. Vėliau darėme kankorėžių atspaudus smėlyje ir skaičiavome, kiek atspaudų turime. Vaikams paaiškinau, kad kankorėžiai vandenyje susiskleidžia, taip apsaugodami savo sėklas, kad šios neišbyrėtų, o kai yra sausa, jie išsiskleidžia leisdami vėjui išnešioti jų sėklas. „Skruzdėliukų“ spėjimas, kad kankorėžiams vandenyje nieko nenutiks, nepasitvirtino.
Su vaikais prisiminėme, kur auga kankorėžiai, apžiūrėjome eglės ir pušies šakeles. Taip pat vaikai susipažino su ąžuolo, kaštono, liepos ir klevo medžių lapais ir jų vaisiais. Tai giliukas, kaštonas, smulkūs riešutėliai ir sparnavaisiai. Paklausiau vaikų, kur galima rasti lapų. Dauguma sakė, kad lauke. Pokalbis tęsėsi ir paaiškėjo, kad lapai ir jų vaisiai auga ant medžių. „Skruzdėliukai“ sužinojo, kad visų medžių sėklas išnešioja vėjas, taip pat labai sveika gerti liepžiedžių arbatą.
Paklausiau vaikų, kas nutinka medžių lapams rudenį, kai pučia vėjas. Išsiaiškinome, kad nukrenta ant žemės, tuomet juos galima rinkti ir su jais žaisti. Apžiūrinėdami medžių lapus pastebėjome, kad rudenį jie nusidažo įvairiomis spalvomis. Lauke radome klevo lapų, kurie buvo išmarginti Lietuvos vėliavos spalvomis (geltona, žalia, raudona). Vėliau klevo lapus vaikai tepė guašu įvairiausiomis spalvomis, dėjo juos ant balto popieriaus lapo ir spaudė atspaudus. Labai smagu buvo nuimti klevo lapą nuo popieriaus ir pažiūrėti, kas gavosi.
Svarstėme, kas greičiau pasieks žemę, klevo lapas ar klevo vaisius? „Skruzdėliukai“ (2-3 metai) spėjo, kad sparnavaisiai žemę pasieks greičiau nei klevo lapai. Virš galvyčių iškėlė juos į viršų ir paleido. Sparnavaisiai taip greitai nukrito ant žemės, kad vaikai spėjo suskaičiuoti tik iki dviejų. O kai paleido klevo lapus, suskaičiavo iki trijų. Vadinasi, greičiau ant žemės nukrenta sparnavaisiai. Vaikų spėjimas pasitvirtino. Aptarėme, kodėl lapas krenta lėčiau.
Basų pėdų takas: pojūčiai ir atradimai
Kur yra žmogaus pėdutės? Kiek žmogus jų turi? Kam žmogui reikalingos pėdutės? „Skruzdėliukų“ grupės vaikučiai žino, kur yra žmogaus pėdutės, kiek jų yra. Nusprendėme pėdutes apsivedžioti ant popieriaus lapo. Buvo labai smagu pamatyti savo pėdutę ir įdomu ją palyginti su draugų pėdutėmis. Tuomet vaikų paklausiau, ar prisimena, kada paskutinį kartą vaikščiojo basomis, ar jiems tai patinka, ar grupėje galima vaikščioti basomis. Vaikai sakė, kad jiems labai patinka vaikščioti basomis ir su malonumu tai darytų grupėje.
Tad kitą dieną paruošiau jauniesiems smalsuoliams basų pėdų taką grupėje. Kiek daug klausimų sulaukiau: „Ką čia darai?“, „Kam tos dėžutės“, „Kodėl pili smėlį“, „Kas čia?“, „Kas čia parašyta?“, „Kur gavai kamštelius, akmenukus…? ir kt. Pirma vaikai žiūrėjo pristatymą bei susipažino su basakojų takui skirtomis medžiagomis (mokėsi skaičiuoti). Paklausiau vaikų, kas nutiks, jei šiuo takeliu eitume basomis. „Skruzdėliukų“ grupės vaikai spėjo, kas nutiks, jeigu eis basomis pėdutėmis per pieštukų drožles, medžio lapus, akmenukus, kamštelius, kamšalą (PES pluošto kamuoliukai/poliesterio užpildas), kankorėžius ar smėlį. Svarstė, ar tai būtų puikus masažas kojytėms? Spėjo, kas gi durs pėdutėmis, o kas ne.
Ikimokyklinukų spėjimas. Pėdutėmis nedurs: pieštukų drožlės, medžių lapai, akmenukai, kamšalas ir smėlis. Pėdutėms durs: kamšteliai ir kankorėžiai. Buvo keletas drąsuolių, kurie spėjo, jog pėdutėms niekas nedurs. Taigi vaikučių laukė rimtas iššūkis. Vos keliolikos minučių pasivaikščiojimas padėjo pajusti teigiamų emocijų ir energijos antplūdį. Pasivaikščioti basomis skirtingais paviršiais vaikams labai patiko. Mūsų BASŲ PĖDŲ TAKĄ sudarė 7 skirtingos dangos. Tai leido vaikams patirti visą netikėtų pojūčių gamą. Šis potyris privertė nusišypsoti ar sustingti iš netikėtumo.
Džiugu, kad vaikučių spėjimas pasitvirtino (vaikai, kurie teigė, jog jų kojytėms niekas nedurs, po pasivaikščiojimo sakė, kad jiems niekas nedūrė. Bet ar tai tiesa?). Paklausiau ikimokyklinukų, kas jiems patiko labiausiai? Balsai pasiskirstė taip: kamšalas - 8 balsai, smėlis - 5 balsai, kankorėžiai - 2 balsai, medžių lapai, akmenukai ir kamšteliai - po 1 balsą. Vaikščiokim dažniau basomis, nes pėdose gausu nervų ląstelių susijusių su visais organais, todėl pėdų masažas stiprina ir atstato jų veiklą. Jis padeda sustiprinti kūno gyvybinį tonusą, pagerinti daugumos organų veiklą.
Saulės atokaitoje: šešėlių matavimas
Kas yra šešėlis? Kaip jis susidaro? Ar galime jį matyti? Ar visi šešėliai vienodi? Gražią rugsėjo dieną, šviečiant saulei, išėjome į darželio kiemą ir ėmėme ieškoti šešėlių. „Skruzdėliukai“ spėjo, kad jų ir suaugusio žmogaus šešėliai nesiskirs. Grupės aikštelėje sustojome taip, kad saulė šviestų į nugarą. Kalbėjomės, kieno šešėlis didesnis - vaiko ar suaugusiojo. Ikimokyklinukai (2-3 metai) sakė, kad vaiko šešėlis yra didesnis. Kai jiems mėginau paaiškinti, kad aš gi didesnė už juos, jie man atsakė „Ir mes jau esame dideli“. Vaikų spėjimas, kad vaiko ir suaugusio žmogaus šešėliai nesiskirs, nepasitvirtino. Kitą dieną grupėje ir lauke ieškojome klevo ir kaštonų lapų šešėlių. Skaičiavome, kiek jų matome. Pastebėjome ne tik lapų šešėlius, bet ir savo. Protarpiais saulė pasislėpdavo ir šešėlių nesimatydavo (žaidėme slėpynių).
Aiškinau vaikams, kad šešėlis, tai neryškus vaizdas, kai saulė šviečia į nugarą. Šešėliai atsiranda ir kambaryje, uždegus elektros lemputę. Taigi, kur yra šviesa, ten susidaro ir šešėliai. Vaiko, suaugusio žmogaus ar medžio bei krūmo šešėliai skiriasi.
Kas gyvena pievoje: sraigių lenktynės
Lietuvių liaudies išmintis sako „Važiuoja kaip sraigė su savo namu“. Diskusija prasidėjo klausimais: „Ar matėte sraigę?“, „Kaip ji atrodo?“, „Ką žinote apie sraiges?“, „Kuo jos minta?“ Vaikai dalinosi savo įspūdžiais. Martyna ėmė pasakoti, kad sraigės minta daržovėmis ir jas reikia rinkti. Emilijus pritarė, kad jeigu jos atkeliautų į daržą ar sodą, nebeliktų daržovių. Aptarę, kuo minta sraigės, ar jos naudingos žmogui, vaikai žiūrėjo vaizdo įrašą „Bestuburių tyrinėjimas. Pažintis su vynuogių sraige“. Prisiminė, kad sraigių po lietaus būna daugiau, sužinojo, kad sraigės yra moliuskai, neturi nei stuburo, nei kaulų ir yra lėtos.
Paklausiau vaikų „Kaip manote, ar sraigės valgomos?‘. Visi vienbalsiai atsakė, kad ne. Paaiškinau vaikams, kad pasaulyje yra žinoma daugiau nei 80 tūkstančių sraigių rūšių ir tik nedidelė dalis yra valgomos, o dar mažiau jų auginamos specialiuose ūkiuose. Sužinojus, jog sraigės yra valgomos, pasipylė penkiamečių komentarai. Andrius sakė „O aš maniau, kad sraigės daromos iš lašinių“, Emilijus sakė „Aš tai ragauti tikrai nenoriu“.
Ikimokyklinukai suskaičiavo, kiek sraigių turime - 7. Jas palyginome, 4 didelės, trys mažesnės ir surengėme sraigių lenktynes. Vaikai spėjo, kad greitesnės bus mažytės sraigės, Emilijus šmaikštavo „Jos greitesnis, nes plonesnės“. Sudėjome sraiges į dėžę ir stebėjome, kuri iš dėžės atšliauš pirmutinė. Vėliau, ant balto popieriaus lapo, nubrėžėme starto ir finišo linijas. Vaikai sudėjo sraiges. Drauge stebėjome sraigių lenktynes. Buvo labai įdomu matyti sraigių pėdsakus lape. Emilijus draugams pavaizdavo, kodėl sraigės taip lėtai šliaužia. Kiek buvo džiaugsmo, kuomet vaikų spėjimas pasitvirtino - lenktynes laimėjo mažesnė sraigė. Drauge stebėjome, per kiek laiko sraigės pasieks finišą. Lenktynės prasidėjo 9.25 val, baigėsi 9.36 val. Per 11 minučių sraigė čempionė nušliaužė vos 23 centimetrus.
MagiškI eksperimentai su raudongūžiu kopūstu
„Geniukų“ grupės vaikai saulėto rudenėlio metu nusprendė patyrinėti vaisius ir daržoves. Pirmąją projekto dieną „Geniukų“ grupės vaikai atliko magiškus eksperimentus su raudongūžiu kopūstu. Pirmiausia pasigamino kopūsto nuovirą užpylę karštu vandeniu kopūsto lapus ir gavome violetinės spalvos skystį. Tada šį nuovirą maišėme su įvairiomis cheminėmis medžiagomis - kepimo soda, actu, citrinos rūgštimi, skalbikliu, jodo tirpalu ir stebėjome, kaip keičiasi skysčio spalva nuo violetinės iki raudonos, žalios, geltonos, rudos ir mėlynos. Vaikai sužinojo, kad raudonasis kopūstas veikia kaip natūralus indikatorius, o skirtingos cheminės medžiagos yra rūgštys arba šarmai ir turi skirtingus pH lygius. Įdomiausia buvo, kai į nuovirą įmaišėme acto, sodos ir indų ploviklio - tai sukėlė burbuliavimo reakciją, kuri labai nustebino vaikus. Vėliau vaikai piešė „magiškus piešinius“. Pirmiausia popieriaus lapą nudažė kopūsto nuoviru, kuris suteikė šviesiai violetinę spalvą. Išdžiūvus lapui, ant viršaus vaikai piešė su citrinos rūgšties tirpalu, kuris buvo bespalvis. Užtepus šio tirpalo, violetinis lapas tapo ryškiai rožinis.
Savybės ir skirtumai: svėrimas, grupavimas ir rudavimo stabdymas
Antrąją projekto dieną „Geniukų“ grupės vaikai norėjo išsiaiškinti kokių dar savybių bei skirtumų turi vaisiai ir daržovės. Pirmiausia vaikai svėrė vaisius ir daržoves svirtinėmis svarstyklėmis, o rezultatus pažymėjo lape, mokydamiesi naudoti simbolius < ir > ir įtvirtindami sąvokas daugiau/ mažiau. Taipogi vaikai pabandė patys pajausti kas sveria daugiau ar mažiau, kilnodami dvi pintines su vaisiais ir daržovėmis. Po to, vaikai grupavo vaisius ir daržoves pagal spalvas ant atitinkamų popieriaus lapų bei pagal dydį, dalindami juos į skirtingas pintines. Dėl kai kurių grupavimų nuomonės išsiskyrė, pavyzdžiui, kokios spalvos yra bulvė? Vėliau vaikai prisiminė obuolio dalis, išskirstydami jas atskirai. Su obuoliu dar atliko bandymą, siekdami sužinoti, kas stabdo obuolio rudavimą. Ant skiltelių tepė įvairias medžiagas - pieną, sodos tirpalą, citrinos sultis ir cukraus tirpalą. Išbandę, pamatė, kad labiausiai parudavo skiltelė su sodos tirpalu, o kitos parudavo mažiau. Smagiausia vaikams buvo atlikti bandymą - skęsta ar plūduriuoja? Į indą su vandeniu vaikai dėjo vaisius ir daržoves ir stebėjo, kurie iš jų gali plūduriuoti. Ir pasirodo, daugelis vaikų neatspėjo, nes plūduriuoti gali ne tik obuolys, bet ir svogūnas, česnakas, žalioji citrina, net gi didelis apelsinas ir paprika. O skęsta bulvė ir morka. Taip yra todėl, nes kai kurie vaisiai ar daržovės savyje turi daugiau oro ir iškyla į paviršių.
Tyrinėjimas per pojūčius: pjūviai, spalvos ir užkandžiai
„Pelėdžiukų“ grupės vaikai kalbėjo apie vaisius ir daržoves, juos tyrinėjo, skanavo, skaičiavo, aptarė formą, dydį, spalvą bei ieškojo vaisiaus ir daržovės dalių (šaknys, luobelė, sėkla, minkštimas, lapai). „Vaisių ir daržovių pjūviai“. Veiklos metu, ugdytiniai stebėjo daržovių ir vaisių pjūvius, spalvas, formas. Aptarė, ką matė, uostė, apžiūrėjo pjūvius, juos lygino ir džiaugėsi jų įvairove. Galiausiai, paragavo įvertinant skonį, nusakė skonį: saldu - rūgštu. Bandė stebėjimus nupiešti. „Vaisių spalvos“ vaikai surūšiavo daržoves ir vaisius pagal spalvą, aptarė jų dydį, formą ir aiškinosi, kad kiekvienas vaisius ar daržovė turi savyje skirtingas maistines medžiagas, kurios ir nulemia jų spalvą. „Sveiki užkandžių krepšeliai“ vaikai patys ruošė, dėliojo sveikus užkandžius, atsirinkdami ir pavadindami vaisių, daržovę, įvardydami spalvą. „Kukurūzo burbuolės paslaptis“. Vaikai apžiūrėjo dar nenuluptą kukurūzą ir spėliojo, kas galėtų slėptis viduje. Tad atsiraitoję rankoves kibo į paieškas, po vieną sluoksnį lupdami surado viduje pasislėpusį kukurūzo burbuolę. Tai vaikams sukėlė nuostabą ir sužadino smalsumą paragauti, koks gi skonis.