Įvadas
Švietimo įstaigų vaidmuo yra ne tik suteikti žinių, bet ir ugdyti darnią asmenybę, gebančią harmoningai gyventi ir veikti visuomenėje. Darnus ugdymas apima platų spektrą sričių - nuo aplinkosauginio švietimo iki socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo, įtraukaus ugdymo ir sveikos gyvensenos skatinimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip darnus ugdymas gali būti įgyvendinamas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kokie yra jo privalumai ir kokie iššūkiai kyla.
Darnaus vystymosi principų diegimas
Darnus vystymasis yra būtina tvarios ateities sąlyga, tad jo principus reikia diegti nuo pat ankstyvos vaikystės. Vilniaus miesto savivaldybė skatina darnaus vystymosi principų diegimą nuo pat ankstyvos vaikystės, siūlydama finansavimą mokyklų projektams, skirtiems tvarumo temoms. Darnumas - tai ne tik mokyklos aplinka, bet ir į sprendimus įtraukta jos bendruomenė. Siekiama efektyviai integruoti globalias darnaus vystymosi temas į ugdymo procesą, o darnaus vystymosi nuostatas - į mokyklos gyvenimą.
Dalyvaujamasis biudžetas
Dalyvaujamasis biudžetas - tai būdas kartu su mokiniais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo. Dalyvaujamojo biudžeto išbandymui mokinių pasiūlytoms idėjoms, atitinkančioms tvarumo principus, mokykloms skiriamas dalinis finansavimas. Šiemet 47 mokyklos įgyvendino dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą. Viena iš populiariausių idėjų - poilsio zonų lauke ir viduje įrengimas (minkštasuoliai, suoliukai, žaidimai). Neretai mokiniai nori atnaujinti arba papildyti mokyklos sporto inventorių, kabinetų įrangą arba baldus, garso ir vaizdo įrangą.
Sveikos gyvensenos skatinimas
Prisidėdami prie viešosios įstaigos „Humana People to People Baltic“ organizuojamos socialinės partnerystės programos „Valgyk protingai!“ jau antrus metus kvietėme Vilniaus mieste veikiančias bendrojo ugdymo įstaigas teikti paraiškas dalyvauti programoje ir jos įgyvendinimui gauti 2 500 Eur finansavimą. Programa siekiama kelti mokinių asmenines kompetencijas, ypač nuostatas gyventi ir maitintis sveikai, tausoti maistą ir aplinką. Programoje dalyvaujančios savivaldybės mokyklos partnerio skirtomis lėšomis įsigyja vietos gamintojų produktus technologijų maisto gaminimo pamokoms. Pasitelkdami unikalią programą, siekiame atskleisti ir ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybingumą, kritinį mąstymą ir kitas svarbiausias kompetencijas.
Kultūrinis ugdymas ir tautinės tradicijos
Į ugdymo turinį buvo įpinamos veiklos, puoselėjančios lietuvių tautos tradicijas bei Lietuvos valstybės idėjas, ugdomoji veikla vyko ne tik darželio patalpose, bet ir kitose edukacinėse erdvėse. Skatintos pedagogų iniciatyvos, inovatyvių metodų panaudojimas, pažangios ugdymo proceso organizavimo formos ir geroji praktika. Vyko integruoti užsiėmimai Lietuvos Laisvės gynėjų dienai „Atmintis gyva, nes liudija“, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai organizuoti šventiniai rytmečiai grupėms „Mes - Lietuvos vaikai!“, sportinė akcija Lietuvos Nepriklausomybės dienai „Bėgu Lietuvai“. Buvo vykdytas Nidos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ projektas - kūrybinių darbų paroda ,,Mažoj širdutėj - Lietuva“, etokultūrinis projektas „Tu, lineli, mėlynžiedi“. Grupėse švęstos Užgavėnės, integruotai užsiėmimuose paminėtos kalendorinės paukščių dienos, ypač gražiai paminėta Gandro diena. Vyko tautodailės užsiėmimai grupėms „Velykų margutis“, Motinos dienos paminėjimai „Tau, mamyte, visos gėlės“, integruoti užsiėmimai „Tėti, gera man tave turėti“. Vyko šventinė savaitė, skirta Neringos miesto įkūrimui, integruoti Advento užsiėmimai, Kalėdų eglutės įžiebimas bei šventiniai renginiai vaikams su Kalėdų seneliu. Dalyvauta ir respublikiniuose projektuose: ,,Mane augina Lietuva“, ,,Klaipėda, su gimtadieniu!“, „Mamos veidrodėlis“, Liudviko Rėzos kultūros centro akcijoje „Sudėk spalvotus linkėjimus Lietuvai“.
Taip pat skaitykite: Ugdymas Darželyje: Laimingi Vaikai
Emocinė gerovė ir socialinių įgūdžių ugdymas
Emocinė sveikata daro reikšmingą įtaką moksleivių akademiniams pasiekimams, socialiniams įgūdžiams ir bendrai savijautai. Norėdami sėkmingai paruošti jauną žmogų gyvenimui, privalome užtikrinti jo gerovę mokykloje, suteikiant maksimalų palaikymą. Siekiant ugdyti fizinę ir emocinę vaikų sveikatą, vykdoma Sveikatingumo ugdymo programa (2021-2023 m.), tęstinė socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimo programa „Kimoči“ bei tarptautinis socialinių įgūdžių projektas priešmokyklinei grupei „Zipio draugai“. Dalyvauta respublikiniame virtualiame ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybiniame projekte ,,Mano geriausias draugas-KIMOCHI’S“, respublikiniame ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų projekte ,,Pasaulyje gerumo ir draugų nebus per daug“, skirtame tarptautinei gerumo ir tarptautinei draugo dienai paminėti. Emocinę vaikų sveikatą palaiko ir įvairios pramogėlės: „Ačiū tau, Kalėdų eglute“, akcija „Besmegenių šalis“, sferinio kino seansai, tarptautinė Vaikų gynimo diena, o paremiant tėvams vaikų džiaugsmui buvo organizuota Burbulų diena, gražia akcija paminėta Šypsenos diena ,,Šypsaus aš, šypsais tu“, priešmokyklinio ugdymo grupės šventė ,,Gera, smagu žaisti kartu“.
Aplinkosauginis švietimas ir gamtosauga
Daug dėmesio buvo skiriama gamtosauginiam vaikų ugdymui, integruojant jį į pažintinę, meninę veiklas, žaidimus, kalbą. Pratinant ugdytinius pajusti, pažinti, suvokti gamtinę aplinką, padedant jiems atrasti ryšį su gamta ir sudarant sąlygas veikti natūralioje aplinkoje, per kasdieninę ugdomąją veiklą, renginius, išvykas buvo vykdomos Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) Gamtosauginių mokyklų programa (GMP) - viena iš 5 Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE - Foundation for Environmental Education) programų programų. Ši programa padėjo ugdytiniams suvokti, jog tik sveikoje, tvarioje gamtinėjeje galime augti sveiki ir mes patys.
2022 m. buvo LR Seimo paskelbti Gyvūnų gerovės metais. Stiprinant ugdytinių ekologijos ir pagarbos gamtai nuostatas, įsijungta į respublikinius projektus: dalyvauta respublikiniame ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų projekte - kūrybinių darbų nuotraukų virtualioje parodoje ,,Pasitikime parskridusius sparnuočius“, STEAM kūrybiniame projekte ,,Skleiskime žibinto švieselę“. Rudenį vyko priešmokyklinio ugdymo grupės šventinė popietė ,,Ežiukai keliauja rudenėlio takeliu“ bei pramogėlė visoms grupėms ,,Gražus mūsų rudenėlis“. Pažymint tarptautinę Gyvūnų dieną buvo organizuota labdaros akcija, skirtą renkant maistą gyvūnų prieglaudai. 2022 m. priešmokyklinė „Ežiukų“ grupė įsijungė į tarptautinį gamtosauginį eTwinning projektą „Kelias į mažinimą“, kurio veiklos bus tęsiamos ir 2023 m. Bendradarbiaujant su KNNP vyko vaikų užsiėmimai įvairiomis gamtos temomis KNNP Nidos lankytojų centre. Dalyvavimas meno ir gamtos projektuose, ekologinio daržiuko puoselėjimas - visa tai leido sklandžiau plėtoti vaikų emocinę, kultūrinę patirtį, žadinti vaikų poreikį pažinti aplinkinį pasaulį, pratinant jame atitinkamai elgtis ir vertinti visa, kas juos supa bei rūpintis artimiausios aplinkos gyvybingumo išsaugojimu.
Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena
Buvo siekiama tenkinti vaikų aktyvumo ir judėjimo poreikį bei tobulinti jų sveikos gyvensenos įgūdžius. Didelis dėmesys buvo kreipiamas į sveiko ir saugaus vaiko ugdymą, sveikos gyvensenos diegimą. Mokykla vykdė Sveikatingumo ugdymo programą (2021-2023 m.). Buvo pasitelkiamos įvairios veiklos formos. Vyko teoriniai ir praktiniai mokymai respublikos pedagogams: nuotolinis seminaras „S.Kneipo sveikatingumo metodikos taikymas ikimokyklinėje įstaigoje, sužaidybinant ugdymo procesą“ bei respublikos mokytojams tiesiogiai vykęs praktinis seminaras Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ - „Natūralus vaikų imuniteto stiprinimas taikant S. Kneipo metodiką“. 2022 m. dalyvauta Respublikinės ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ veikloje, įgyvendinami teminiai saugaus elgesio ir sveikatingumo užsiėmimai, vyko vaikų sveikatingumo žygiai. Įsijungta į respublikinio projekto „Sveikatiada“ veiklas. Vaikų sveikatingumas neatsiejamas ir nuo saugaus elgesio, jo vaikai yra mokomi ir kasdieninėje veikloje.
Skaitymo skatinimas
Atsižvelgiant į LR Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų Skaitymo skatinimo 2019-2024 metų programos 2022-2024 m. veiksmų planą, buvo siekiama ugdyti knygų skaitymo skatinimo kultūrą. Grupėse vykdomi ugdomieji integruoti sakytinės bei rašytinės kalbos užsiėmimai. Vyresnėse grupėse vaikai jau įsitraukia į projektus, tokius kaip Nidos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas” ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimo projektas ,,Knygelę verčiu-pasaulį pažinti geidžiu“. Vaikai lankėsi Neringos Viktoro Miliūno viešojoje bibliotekoje, ten buvo eksponuojama vaikų piešinių parodėlė „Mano mylimiausias knygos personažas“. Buvo organizuotas ir kitas puikus respublikinis projektas - virtuali kūrybinių darbų paroda „Robotas su peteliške“, skatinusi vaikus, tėvus ir mokytojus vėl atsigręžti į knygą bei atsiskleisti kūrybiniams pradams.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie laimingus vaikus
Įtraukusis ugdymas
Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojus Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimams ir papildymams, kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi sudaryti sąlygas vaikams, su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais. Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas-kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. To siekiama vaikui ir jo šeimai suteikiant specialistų pagalbą. Darželyje dirba specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, psichologas. Specialistai ir pedagogai nuolat bendradarbiaują tarpusavyje rasdami tinkamiausius sprendimui ugdymo kliūtims šalinti. Mokytojai savo veiklose siekia personalizuoti ugdomąją veiklą, į bendras veiklas įtraukti visus vaikus, nepriklausomai nuo jų skirtybių. Į procesą įtraukiama visa šeima, todėl ugdymas nesibaigia išėjus iš grupės. Tėvai nuolat žino kuo gyvena vaikas, dalyvaujantis ugdomajame procese.
Įtraukusis ugdymas įpareigoja visą bendruomenę susitelkti todėl siekiame sukurti saugią ir visus vaikus auginančią aplinką, leidžiančią atsiskleisti kiekvieno vaiko prigimtiniams talentams. Įtraukiojo ugdymo pagalba kiekvienas vaikas gali mokytis ir išmokti, kiekvienas vaikas turi teisę pasirinkti kur mokytis, o švietimo įstaiga užtikrina kokybiškas įtraukiojo ugdymo sąlygas: įtraukimą, dalyvavimą ir pasiekimus. Įtraukusi ugdymas reikalauja keistis iš esmės, pervertinti savo vertybines nuostatas, patobulinti kompetencijas, atrasti empatijos jausmą ir taikyti kitokį ugdymo turinį ir išskirtinius metodus.
Priimti Švietimo įstatymo pakeitimai įpareigoja visas ugdymo įstaigas priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su visais. Specialiųjų poreikių vaikai (SUP) tai vaikai kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese. Kad SUP vaikai galėtų būti ugdomi jiems pagal gyvenamąją vietą patogioje ugdymo įstaigoje, visa bendruomenė turi susitelkti ir tinkamai pasiruošti. Svarbiausia bendruomenės požiūris į SUP vaikus, pedagogų ir specialistų kompetencijos, darbo patirtis. Ne mažiau svarbu ugdomosios aplinkos pritaikymas SUP vaikui, tinkamų ugdymo formų, būdų, metodų parinkimas. Ne mažiau svarbi tėvų atsakomybė įsiklausyti į specialistų teikiamas rekomendacijas kaip galima padėti elgesio, bendravimo sunkumų turinčiam vaikui, kaip tinkamai atstovauti tokio vaiko interesus. Tėvų geranoriškas bendravimas su mokytojais, pagalbos vaikui specialistais padeda spręsti rūpesčius ir problemas išvengiant nepageidaujamų akimirkų ir konfliktų. Todėl būtinas tėvų geranoriškumas priimant ugdymo įstaigos teikiamą pagalbą ir paslaugas (pedagoginės, psichologinės tarnybos, kitų specialistų pagal poreikį). Tėvų įtraukimas į vaiko ugdymosi procesą labai svarbus ugdymo sėkmei, todėl ypatingai svarbu, kad visi bendruomenės dalyviai būtų atviri, supratingi ir pasirengę bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų sėkmingą ugdymo procesą.
Specialistų vaidmuo
Švietimo pagalbos specialistams tenka ne tik konsultuoti, teikti pagalbą ir paramą, bet ir skatinti ir padėti įtraukiojo ugdymo plėtrai, kad ikimokyklinės įstaigos būtų pajėgios priimti visus besimokančiuosius.
- Logopedas: Logopedas - tai specialistas, kuris dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Logopedo tikslas išsiaiškinti ir įvertinti kalbos sutrikimo priežastis bei pobūdį ir padėti šiuos sutrikimus pašalinti arba sušvelninti. Kuo anksčiau bus pastebėtas kalbos ar kalbėjimo sutrikimas, tuo lengviau ir greičiau juos bus galima pašalinti.
- Psichologas: Dar viena švietimo pagalbos kryptis yra psichologinė pagalba, kurios teikėjai yra psichologai, jie rūpinasi vaikų gerbūviu bei vidine darna. Psichologai darželiuose vykdo prevencines programas, teikia individualias ir grupines konsultacijas ugdytiniams, tėvams.
- Specialusis pedagogas: Vienas iš pagrindinių švietimo pagalbos teikėjų yra specialusis pedagogas. Specialieji pedagogai dirba tik su vaikais, turinčiais vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Specialiojo pedagogo darbas padeda įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdyti individualius gebėjimus, individualiai pritaikant ugdymo turinį, metodus, priemones ir aplinką.
- Mokinio padėjėjas: Esant vaikų įvairovei, vien mokytojo pastangų, organizuojant vaikų ugdymo (-si) veiklas vaikų ugdymo grupėje nepakanka. Siekiant, kad švietimo pagalba būtų veiksminga, itin svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas.
Bendradarbiavimas ir komunikacija
Norint užtikrinti vaiko sėkmingą ugdymą, ypatingai svarbus tėvų bendradarbiavimas su švietimo specialistais, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausius būdus ir metodus. Svarbu kurti bendradarbiaujančius santykius, įsiklausyti į rekomendacijas, skirti laiko susitikimams ir pagalbos vaikui planavimui. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tėvai būtų informuoti apie vaiko specialiuosius poreikius, sunkumus ir kylančias problemas.
Taip pat skaitykite: „Laimingi vaikai“ stovyklos: ką reikia žinoti?
Individualizuotas požiūris ir metodų įvairovė
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo individualius poreikius ir galias. Vaikams su specialiais poreikiais gali reikėti skirtingų mokymo(si) metodų ir technikų.
Autizmo spektro sutrikimai
Šiuo metu labai dažnai girdime žodį ,,Autizmas“. Mūsų aplinkoje, draugų, giminių, kaimynų tarpe atsiranda žmonių, kurie kitaip bendrauja, kitaip jaučia bei suvokia pasaulį. Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.
Autistiški vaikai gali pradėti vėliau vaikščioti, vėliau kalbėti (naudoti „savakalbę“), gali sutrikti laikysena, eisena, koordinacija, bendroji ir smulkioji motorika.
Pagalba autistiškam vaikui: Būtina užtikrinti pastovią rutiną siejamą su prausimusi, apsirengimu ir kitomis įprastomis veiklomis. Kadangi jie nėra lankstūs ir greitai prisitaikantys prie pokyčių, būtina suprasti, kad net ir menkiausias pasikeitimas jų aplinkoje, rutinoje ar ritualuose gali sukelti audringą vaiko reakciją. Šie vaikai ypač prisiriša prie vieno žaislo ar daikto, todėl nereikia stebėtis, kad vaikas nežino kaip žaisti su žaislais, perdėtai juos rikiuoja į vieną liniją ir nerodo susidomėjimo žaisti vaizduotės žaidimų.
Šiuolaikinė ugdymo įstaiga atvira įvairių gebėjimų vaikams. Lygių ugdymosi galimybių, švietimo prieinamumo principai skatina ir įpareigoja ugdymo turinį, metodus ir aplinką pritaikyti kiekvienam vaikui. Todėl ugdymo įstaigose ugdomi įvairių gebėjimų ir poreikių vaikai, tarp jų ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Ugdydamiesi kartu su bendraamžiais šie vaikai įgyja ir plėtoja socialinius gebėjimus, o bendradarbiaudami ir aktyviai dalyvaudami ugdymo procese lengviau įgyja įvairių kompetencijų, žinių ir įgūdžių. Taip formuojama vaiko savigarba ir skatinama motyvacija mokytis. Specialistai teigia, kad „ypatingam“ vaikui pritaikius jo gebėjimus atitinkantį įtraukųjį ugdymą, sukūrus atitinkamą, saugią aplinką, parinkus ar/ir pritaikius ugdymo priemones (žaislų, daiktų ar mokomosios medžiagos, padedančios ugdyti reikalingus gebėjimus) jis puikiai gali adaptuotis jį supančioje terpėje.
Nuolatinis tobulinimas ir inovacijos
Kiekviena organizacija gali patobulinti savo procesus - mokykla taip pat. Nuolatinis tobulinimas (angl. Continuous Improvement) mokykloje yra nuolatinis ir sistemingas procesas, skirtas nuolat gerinti mokyklos veiklą ir rezultatus. Taikant šią metodiką labai svarbūs visos bendruomenės susitarimai ir vieninga vizija, kasdienis mokytojų bendradarbiavimas. Nuo 2024 metų rudens startavo dar vienas „Nuolatinio tobulinimo švietime“ mokymų ciklas bei praktinis Lean metodologijos pritaikytos mokyklai diegimas į mokyklose vykstančius procesus. Šiam ilgalaikiam įsipareigojimui ryžosi Vilniaus mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Esportas
Žema mokinių motyvacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prastus pasiekimus. Kompiuteriniai žaidimai jau yra mokinių gyvenimo dalis. Esportas - tai varžymusi pagrįstas virtualus sportas. Esporto suteikiamos galimybės padeda mokiniams ugdytis darbo komandoje įgūdžius, kūrybiškai spręsti problemas bei mokytis siekti tikslų. Užsiėmimų metu mokiniai ne tik atlieka komandines ir individualias užduotis, mokosi strategijos ir veiksmų planavimo, taktikos kūrimo, bet ir sveikos gyvensenos, emocijų valdymo, asmeninių tikslų siekimo ir rezultatų įsivertinimo. unikali esporto programa buvo tęsiama vienoje iš sostinės jaunimo mokyklų. Programoje dalyvavo 9 klasėje besimokantys vaikinai.
Dvikalbis ugdymas
Pradėtas vykdyti dvikalbio ugdymo programa Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose su šių darželių grupėmis. Programos metu buvo išgryninti dvikalbio ugdymo modeliai, grupės aprūpintos knygomis ir žaidimais, skirtais dvikalbiam ugdymui. Kiekviename darželyje įvyko po konsultacinius susitikimus su pedagogais ir pagalbos specialistais, bendri visų įstaigų susitikimai projekto vyksmui aptarti. Taip pat buvo dirbama su šių grupių tėvais. Daliai šių įstaigų pedagogų buvo suorganizuoti Lietuvių kalbos mokymai mokytojams. Organizuoti ilgalaikiai lietuvių kalbos mokymai mokytojams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių kalba.
Mokytojų kompetencijų tobulinimas
Svarbiausias yra bendruomenės profesinis augimas, siekiant įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų kokybiško ugdymo. Įgyvendinta „Vaiko geros komisijos darbo stiprinimo programa“, kurioje daug dėmesio buvo skiriama mokyklos vaiko gerovės komisijos darbo teisiniam reglamentavimui, individualaus pagalbos plano sudarymui, individualių ugdymosi poreikių turinčio vaiko tėvų ir mokytojų bendradarbiavimui, mokytojų, mokinių ir įstaigos atsakomybių ribų nustatymui, BDAR taikymui švietimo įstaigose, efektyvios dokumentacijos tvarkymo praktikos švietimo ugdymo įstaigoje klausimams.
Parengta ir pradėta įgyvendinti kvalifikacijos tobulinimo programa „Mokytojų savijautos stiprinimas: nuo streso valdymo iki bendruomenės atsparumo“. Siekiame stiprinti lietuvių kalbos mokėjimą tarp mokytojų, kuriems ši kalba nėra gimtoji.
Lyderystė ir bendradarbiavimas
Akcentuojamas mokyklos vadovo(-ės) įsipareigojimas siekti mokyklos sėkmės, mokyklos bendruomenės įgalinimas veikti. Vilniaus TŪM mokyklos rinkosi jos bendruomenei aktualiausias ilgalaikes vadybos ir lyderystės kompetencijų tobulinimo programas. Jos apima akad. val., dalyvauja mokyklų vadovai, administracijos darbuotojai, mokytojai. Mokyklų vadovai turi galimybę rinktis asmeninės lyderystės / asmeninio augimo (koučingo) sesijas. TŪM mokyklų pedagogai dalyvauja mokymo programose, kuriose tobulina bendradarbiavimo, komandinio darbo įgūdžius siekiant mokinių pažangos. Programos apima akad. val., dalyvauja mokytojai. Mokyklų administracija, pedagogai, mokinių padėjėjai dalyvauja 1-2 dienų trukmės komandos formavimo / bendradarbiavimo veiklose, renginiuose. TŪM mokyklos naudojasi galimybe gauti švietimo eksperto konsultacijas mokyklai aktualiomis temomis, pvz.: įstaigos strategijos kūrimas, ugdymo proceso tobulintinų vietų diagnostika ir efektyvinimas, mokytojų emocinės gerovės didinimas, mokymo metodikų ir įrankių tobulinimas, mokyklos viešoji komunikacija ir įvaizdžio kūrimas ir pan. Numatyta ne mažiau nei akad. val.
Darnus santykis su savo ciklu
Moters vaisingumas – ne tik gebÄ-jimas pastoti, bet ir vienas svarbiausių sveikatos rodiklių. Tai pripažįsta ir Å¡iuolaikinÄ- medicina. Dr. JÅ«ratÄ- AntanaviÄienÄ-: FEMM kursai papildÄ- mano medicininį iÅ¡silavinimÄ… labai prasmingai. Jie pagrįsti pamatine tiesa – ovuliacija yra sveikatos požymis, į kurį bÅ«tina atsižvelgti kiekviename moters vaisingo gyvenimo etape. Pirmoji kurso dalis padÄ-jo dar kartÄ… susisteminti žinias apie vaisingumo fiziologijÄ… lÄ…stelių lygyje, o vÄ-liau susipažinau su FEMM mokslininkų parengtais klinikiniais protokolais, paremtais naujausiais tyrimais. moterų hormoninÄ- sistema pradeda formuotis jau perinataliniu laikotarpiu, t. y. dar vaisiui esant motinos įsÄiose. FEMM metodika padeda į kiekvienÄ… atvejį žvelgti individualiai, neignoruojant nei vieno simptomo. Tai leidžia taikyti tikslingÄ… gydymÄ…, pagrįstÄ… ciklo analize, o ne tik bendrÄ… simptomų valdymÄ….
Kai moteris stebi savo ciklÄ…, ji daug anksÄiau pastebi nukrypimus ir gali laiku kreiptis pagalbos. Toks sÄ…moningumas svarbus tiek planuojant nÄ-Å¡tumÄ…, tiek siekiant jį atidÄ-ti natÅ«raliu bÅ«du. FEMM programÄ-lÄ-je moteris kasdien registruoja savo pojÅ«Äius, simptomus, kÅ«no ženklus. Tai ne tik padeda sekti ciklÄ…, bet ir suteikia svarbios informacijos gydytojui ar FEMM mokytojai. Duomenys leidžia tikslingai vertinti ciklo reguliarumÄ…, ovuliacijos buvimÄ… ar nebuvimÄ…, stebÄ-ti gydymo progresÄ…. Dažnai moterys savo simptomus laiko „normalia bÅ«sena“ – į tai neįsigilina nei paÄios, nei kartais net sveikatos specialistai. TaÄiau hormoninÄ- sveikata – tai ne prabanga, o bÅ«tinybÄ-. FEMM padeda Å¡viesti tiek specialistus, tiek moteris – ugdo atsakingÄ… požiÅ«rį į savo kÅ«nÄ….
#