Darius Jurgelevičius - asmuo, kurio vardas neretai linksniuojamas Lietuvos žiniasklaidoje, apipintas įvairiais faktais ir interpretacijomis. Nuo pramoginės radijo stoties laidų vedėjo iki Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojo, jo karjera - tai staigių posūkių ir netikėtų transformacijų virtinė. Ši biografija siekia nušviesti svarbiausius D. Jurgelevičiaus gyvenimo etapus, remiantis viešai prieinama informacija ir faktais, pateiktais vartotojo.
Ankstyvieji Metai ir Studijos
Pirmos viešos užuominos apie D. Jurgelevičių aptinkamos dar 1987 metais, kai jis buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentas. Būtent tuo metu jis pasižymėjo kaip aktyvus visuomenės veikėjas, tačiau jo veikla vertinama nevienareikšmiškai.
Veikla Sovietmečiu: Tarp Aktyvizmo ir Kolaboravimo
D. Jurgelevičiaus veikla sovietmečiu kelia daug klausimų ir diskusijų. Vienas iš pavyzdžių - jo pasisakymai apie 1987 m. rugpjūčio 23-osios sueigą. Tuometinis studentas D. Jurgelevičius rašė: „Demonstracija tai pati didžiausia veidmainystė. Tai Vakarų masinės informacijos priemonių darbas. Tačiau pagrindinis šios akcijos tikslas - apjuodinti mūsų persitvarkymo politiką ir vieną jos dalių - viešumą.“ Tokie pasisakymai, smerkiantys „kovotojus už Lietuvos laisvę“, rodo tam tikrą lojalumą tuometinei valdžiai.
Dar daugiau klausimų kelia D. Jurgelevičiaus įstojimas į Komunistų partiją. Likus mažiau nei metams iki Sąjūdžio, 1987 m. lapkričio 20 d. jis parašė prašymą priimti į TSKP narius, o jau gruodžio 2 d. galėjo didžiuotis raudonu kompartijos bilietu. Anketose jis pripažino, kad „su KPSS programa ir įstatais susipažinęs, juos pripažįsta ir pasižada vykdyti“.
Įdomu tai, kad D. Jurgelevičius kandidatu tapti partiniu tapo tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje. 1986 m. liepos mėnesį jį rekomendavo Pabaltijo karinės apygardos Vilniaus įgulos specialiųjų dalinių politinio skyriaus partinė organizacija. Anketos duomenimis, jis tarnavo telefonistu, tačiau Vilniaus universiteto partinei organizacijai jis nurodė, kad buvo pulko komjaunimo sekretorius.
Taip pat skaitykite: Profesorius Radzevičius
Reikėtų atkreipti dėmesį į asmenis, kurie rekomendavo D. Jurgelevičių stoti į partiją. Pavyzdžiui, Oskaras Jusys, ilgus metus ėjęs aukštas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje (URM), savo rekomendacijoje rašė, kad D. Jurgelevičius „iš marksizmo pozicijų sugeba vertinti visuomenėje vykstančius procesus, tinkamai supranta vidaus ir užsienio politiką“. Savo rekomendaciją surašė ir Teisės fakulteto komjaunimo komitetas, tarp kurių buvo ir Arūnas Valinskas.
Šiandieninis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad atsisakymas įsilieti į nacionalistų smerkimo chorą galėjo turėti neigiamų pasekmių studento ateičiai, nes dar veikė paskyrimų į darbo vietas sistema.
Karjera Nepriklausomoje Lietuvoje: Nuo URM iki VSD
D. Jurgelevičiaus karjera nepriklausomoje Lietuvoje vystėsi itin sparčiai. Nuo pramoginės radijo stoties laidų vedėjo jis greitai tapo URM pareigūnu, prisidėjusiu prie Konsulinio ir Teisės departamentų teisinės bazės kūrimo. Tačiau, nepaisant aktyvios veiklos, jis niekada nebuvo išvykęs į užsienį kaip diplomatas, išskyrus trumpą išvyką su ESBO misija į Moldovą.
Būtent ši komandiruotė į Moldovą atkreipė Valstybės kontrolės dėmesį. 2002 m. atliktas URM auditas atskleidė, kad viceministrai J. Rudalevičius, G. Šerkšnys ir O. Jusys savo įsakymais (pažeisdami Vyriausybės nutarimą) D. Jurgelevičių komandiravo į ESBO misiją Moldovoje ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, paliekant jam 50 proc. mėnesinio atlyginimo. Komandiruotės laikotarpiu D. Jurgelevičiui buvo priskaičiuota ir išmokėta 48 543,68 litų darbo užmokesčio. Valstybės kontrolės ataskaitoje taip pat rašoma, kad D. Jurgelevičius įsipareigojo grąžinti neteisėtai jam išmokėtus 33 000 litų. Be to, URM apmokėjo D. Jurgelevičiui lėktuvo bilietus maršrutu Kišiniovas - Vilnius - Kišiniovas ir apmokėjo jo privačius pokalbius telefonu, kurie kainavo 1458,53 litų.
Po darbo URM, D. Jurgelevičius tapo VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju. Šias pareigas jis ėjo penkerius metus, iki pat atleidimo 2009 m. rugpjūčio 20 d. prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu.
Taip pat skaitykite: Darius Ražauskas: biografija
Kontraversijos ir Kritika
D. Jurgelevičiaus karjera nebuvo be kontroversijų. Jo pavardė dažnai buvo linksniuojama kontekste su VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūtimi. Po šio tragiško įvykio atliktas parlamentinis VSD veiklos tyrimas atskleidė, kad D. Jurgelevičius viešai neetiškai kalbėjo apie žuvusį departamento pareigūną. Be to, tyrimo išvadoje teigiama, kad D. Jurgelevičius, kuravęs V. Pociūno valdybą, turėtų prisiimti didelę atsakomybės dalį dėl nesklandumų, kilusių VSD valdybos veikloje.
Seimo narys Jurgis Razma teigė, kad V. Pociūnas prieš išvykdamas iš Lietuvos pranešė jam, kad tarnybą VSD palieka ne savo noru. V. Pociūnas jam pasakė ir išsiuntimo priežastį - esą A. Pocius situacijos Departamente nebevaldo, didžiulę įtaką Departamentui per URM pasiūlytą į VSD pavaduotojo pareigas D. Jurgelevičių įgijęs URM sekretorius Albinas Januška.
Be to, D. Jurgelevičius pralaimėjo bylą prieš žurnalistus, kuriuos buvo padavęs į teismą dėl esą klaidingos informacijos, susijusios su V. Pociūno žūtimi, paskelbimo.
Veikla Televizijoje: "Kas ir Kodėl?"
Nepaisant kontraversiškos karjeros, D. Jurgelevičius taip pat žinomas kaip LRT TELEVIZIJOS intelektinės viktorinos „Kas ir kodėl?“ vedėjas. Šis darbas jam pelnė populiarumą ir pripažinimą. Jo pasiekimas - daugiausia skirtingų kaklaraiščių (156) ryšėtų TV eteryje - netgi įtrauktas į Lietuvos rekordų sąrašą.
D. Jurgelevičius televizijos žiūrovus stebina savo pomėgiu kaskart puoštis skirtingais kaklaraiščiais. Šis aprangos atributas tapo svarbia darbo dienų vakarais rodomo žaidimo „Kas ir kodėl?“ įvaizdžio dalimi. D. Jurgelevičius sako, kad kaklaraištis jam tapo neatsiejamu darbo atributu, vėliau - pomėgiu, o galiausiai - ir darbu.
Taip pat skaitykite: D. Ramanausko biografija
Jo kaklaraiščių kolekcija išties įspūdinga - joje daugiau nei 400 aksesuarų. Emocine prasme jam brangiausias kaklaraištis yra su baltomis avytėmis raudoname fone, kurį jis dažnai ryšėdavo per pirmąsias sezono laidas.
Gyvenimo Būdas ir Pomėgiai
Apie savo gyvenimo būdą D. Jurgelevičius yra sakęs: „Gaminu, skaitau ir bandau sužinoti, kas naujo vyksta pasaulyje.“ Jam patinka leisti laiką ramiai, skaitant arba gaminant valgyti. Jis taip pat mėgsta žiūrėti žinias, kurios jam yra ir darbas, ir laisvalaikis. D. Jurgelevičius LRT.lt atskleidė, kad dažnai bando pakartoti kažką, ką yra kažkada patyręs, paragavęs, ir stengiasi padaryti taip, kad jam pačiam tai būtų dar įdomiau. Jis prisipažįsta, kad nėra profesionalus kulinaras ir daug nesupranta. D. Jurgelevičius save apibūdina kaip naktinį paukštį, kuris eina miegoti vėlai ir keliasi anksti.
Dabartis
Po atleidimo iš VSD, D. Jurgelevičius kurį laiką buvo pasitraukęs iš viešumos. Šiuo metu jo veikla nėra plačiai žinoma visuomenei.
tags: #darius #jurgelevicius #gimimo #metai