Stepono Dariaus Biografija: Nuo Rubiškės iki Transatlantinio Skrydžio

Steponas Darius (tikrasis vardas Steponas Jucevičius-Darašius) buvo iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, pasižymėjusi kaip transatlantinis ir karo lakūnas, aviacijos kapitonas, sportininkas ir visuomenininkas. Jo gyvenimas, kupinas iššūkių ir pasiekimų, paliko gilų įspūdį tautos atmintyje.

Vaikystė ir Jaunystė Žemaitijoje

Steponas Jucevičius gimė 1896 m. sausio 8 d. Rubiškės vienkiemyje Žemaitijoje, Jono Jucevičiaus ir Augustinos Jucevičienės šeimoje. Kitą dieną jis buvo pakrikštytas Judrėnų bažnyčioje. 1905 m., kai Stepui sukako aštuoneri, mirė jo tėvas, o kitais metais jo motina ištekėjo už naujojo šeimos globėjo Kazio Degučio. Sunkiai gyvenusi šeima sumanė išvykti į „aukso kraštą“.

Emigracija į JAV ir Susidomėjimas Aviacija

1907 m. gruodžio 15 d. Steponas, motina, patėvis ir seserys Konstancija bei Aurelija atvyko į JAV. Pirmiausia naujieji emigrantai apsigyveno Niuvarke, bet čia Jucevičiai-Degučiai gyveno neilgai - nė metams nepraėjus jie persikėlė į Elizabeto miestą, kur Steponas pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Po trijų metų Juciai vėl keičia gyvenamąją vietą ir apsigyvena Čikagoje.

Čikagoje Steponas baigė pradinę mokyklą ir pradėjo lankyti vidurinę mokyklą, čia ir pradeda sportuoti. 1916 m. jis baigia Harisono vidurinę technikos mokyklą. 1916 m. Steponas pasirinko studijuoti technikos mokslus koledže. Stepas pamėgo techniką, jis norėjo tapti aviatoriumi.

Jau paauglystėje jis matė kaip broliai Raitai bando savo lėktuvą, nuo tos dienos jis susižavėjo aviacija. Jis dirbo pasiuntiniu Brolių Raitų parduotuvėje ir už uždirbtus pinigus pirkdavo lėktuvų modelius.

Taip pat skaitykite: Painiava dėl Stepono Dariaus gimimo datos

Dalyvavimas Pirmajame Pasauliniame Kare

1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė karą Vokietijai. Stoti į kariuomenę pasiryžo ir Stepas Darius. Tai jis ir padaro 1917 m. balandžio 12 d. Kaip rašė pats Darius, jis ruošėsi stoti į karo aviaciją. Nuo balandžio 16 iki rugsėjo 1 d. pulke vyko įvairūs apmokymai ir rugpjūčio mėnesį Darius skiriamas pulko štabo telefonistu. Rugsėjo 1 d. Stepas atsisveikina su šeima ir išvyksta į Niujorką. Niujorke jis vėl dirbo telefonistu, mokėsi braižybos.

Spalio 18 d. Dariaus pulkas laivu „Prezidentas Linkolnas“ išplaukia į Europą. Lapkričio 3 d. „Prezidentas Linkolnas“ atplaukia į Prancūziją, pulkas išžygiuoja į Sen-Nazarą. 1918m. sausio 9 d. telefonistas Darius paskiriamas telefonų centrinės trečiuoju telefonininku. Nuo vasario 4 d. iki 16 d. Darius tiesdavo telefono laidus ir šaudė šaudykloje.

Vasario mėnesio pabaigoje Dariaus kuopa išvyksta į frontą. Kovo mėnesį Steponas Darius daugiausiai laiko praleido telefonų centrinėje. Balandžio 1-10 dienomis Darius tiesė telefono linijas, vėliau vėl dirba centrinėje. Liepos mėnesį Dariaus pulkas išvyksta iš Šampanės fronto.

Rugpjūčio 1 d. taisant telefono linijas jis yra sužeidžiamas vokiečių patrankos skeveldrų. Kitą dieną Dariui padaroma operacija ir 16 d. jis išsiunčiamas į Nanto ligoninę. Lygiai po mėnesio Darius vėl grįžta į frontą. Lapkričio 11 d. paskelbiamos paliaubos. Divizija žygiavo į Belgiją, Liuksemburgą ir gruodžio 3 d. įžengė į Vokietiją. Gruodžio - kovo mėnesiais Darius taisė telefono linijas, užsiminėjo sportu. Balandžio 6 d. traukiniu išvyksta į Remageną, o jau 18 d. išplaukia į Ameriką. Gegužės 10 d. Darius paleidžiamas į atsarga ir gegužės 19 d. jam suteikiamas grandinio laipsnis.

Grįžimas į Lietuvą ir Karinė Karjera

1920 m. liepos 27 d. S. Darius grįžo į Lietuvą, tais pačiais metais įstojo į Karo mokyklą, po kurios buvo paskirtas į aviaciją. Tarnaudamas aviacijoje S. Darius nepamiršo savo didžiausios aistros - sporto. Vos tik grįžęs į Lietuvą, S Darius tapo vienu iš Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos kūrėjų, vėliau ir pirmininku. 1921 m. gegužės 8 d. Baigęs karo mokyklą Darius paskiriamas į artileriją, bet jau birželio 19 d. jis įrašomas į karo aviacijos mokinių sąrašus.

Taip pat skaitykite: Profesorius Radzevičius

1922 m. spalio 12 d. lėktuvu Albatros B. II leit. S.Darius išskrido savarankiškai. Iki 1923 m. birželio 13 d. Darius įvaldė Albatros B.II , C.I , C.III. Birželio 13 d. S.Darius įvaldo ir dvivietį žvalgybinį lėktuvą LVG. C.V. Už dešimties dienų jis skiriamas į vyr.leit A. Štašaičio vadovaujama 3-čiają žvalgybinę eskadrilę.

1924 m. gruodžio 1 d. Dariui suteikiamas karo lakūno vardas, o gruodžio 18 d. suteikiamas vyresniojo leitenanto laipsnis. 1927 m. gegužės 1 d. karo lakūnui Stepui Dariui suteikiamas kapitono laipsnis.

Dariaus tarnyba Lietuvos karo aviacijoje (1922-1927):

• Mokomoji eskadrilė - nuo 1922 sausio 7 d. iki 1923 birželio 22 d.
• Trečioji eskadrilė - nuo 1923 birželio 23d. iki 1925 rugpjūčio 16 d.
• Pirmoji eskadrilė - nuo 1925 rugpjūčio 17 iki 1925 lapkričio 24 d.
• Ketvirtoji eskadrilė - nuo 1925 lapkričio…

Klaipėdos Krašto Vadavimas

1923 m. sausio 9 d. prasideda sukilimas. Daugelis lietuvių jaunuolių žvalgė prancūzų veiksmus ir juos pranešinėdavo sukilėliams. S.Darius ėjo 3-čios sukilėlių grupės vado padejėjo pareigas. Sausio 15 d. sukilėliai, vadovaujami Bajoro-Kalmanto įsiveržė į Klaipėdą ir po kautynių užėmė gubernatatūrą. Sudaryta krašto valdžia vadovaujama E.Simonaičio. Sausio 19 d. Darius skiriamas į mažosios Lietuvos savanorių armijos sukilėlių štabą. Sausio 24 d. Darius skiriamas 1-ojo Klaipėdos savanorių pulko 8-osios kuopos vadu. 1923 m. vasario 19 d. Klaipėdos kraštas oficialiai pripažintas Lietuvai.

Sportinė Veikla

Jau Amerikoje Darius buvo didelis sporto mėgėjas. Mėgdavo žaisti futbolą, beisbolą, krepšinį. Užsiiminėdavo boksu, bėgimu. Todėl neveltui S. Darius yra vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos sporto pradininkų. 1922-1926 vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, sporto, futbolo ir beisbolo lygų vadovų. Populiarino Lietuvoje naujas sporto šakas: knygos Beisbolo žaidimas (1924), Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams (1926). Parengė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo statybai (Kaune 1925-1926).

Taip pat skaitykite: Darius Ražauskas: biografija

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.

1921 m. pirmajame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate ietį numetė 34,40 m. ir užėmė 2-ąją vietą. Dvi dienas trukusiose varžybose, 39 dalyviai (tik vyrai) iš įvairių Europos šalių rungėsi mesdami ietį, diską, bėgdami, stumdami rutulį ar šokdami į tolį.

S. Darius buvo ir vienas iš pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems suteikta pirmoji, tuo metu aukščiausia, kvalifikacinė kategorija. S. Darius norėjo, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su krepšiniu, todėl 1926 m. išleido knygelę „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialinės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams“. Šioje knygelėje S. Darius aprašė krepšinio taisykles, terminus, žaidimo technikas, surašė net dešimt krepšinio įsakymų.

Nesutarimai Su Gen. J. Kraucevičiumi

Karo aviacijos viršininkas generolas leitenantas J.Kraucevičius nemėgo Dariaus už jo demokratines pažiūras ir iniciatyvą. 1925 m. rugsėjo 2 d. Darius buvo apkaltintas tuo, kad pasiprašęs dviem dienom atostogų, išvyko į Latviją ir niekieno nekviečiamas apsilankė latvių jūrų aviacijoje. Darius paaiškina savo apsilankymo tikslus (jis ten lankėsi kaip sportininkas). Generolas Kraucevičius kaltina Darių „parašė formoje netinkamoje raportui, daleisdamas samprotavimus ir dviprasmiškumus“, už šį nusižengimą aviacijos viršininkas skiria Dariui 5 paras daboklės.

Išvykimas į JAV ir Skrydis Per Atlantą

1927 m. gegužės 4 d. pačiam prašant paleidžiamas vieneriems metams atostogų, išvyko į JAV. Nuo pat sugrįžimo į JAV Darius rengėsi skristi į Lietuvą. Jam pavyko surasti bendraminčių - Stasį Girėną (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių). 1933 m. liepos 15 dieną kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną.

1933 m. liepos 15 d. su S. Girėnu pakilo Lituanicos lėktuvu iš Niujorko, perskrido Atlantą ir dėl galutinai nenustatytų priežasčių 1933 m. liepos 17 d. 0 h 36 min patyrė avariją. Lėktuvas nukrito, lakūnai žuvo. 1933 m. liepos 17 d. visą Lietuvą sukrėtė žinia apie paslaptingą Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno žūtį.

Atminimo Įamžinimas

Steponas Darius ir Stasys Girėnas palaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Jų lėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo Karo muziejuje.

Vasario Mėnesio Datos Lietuvos Istorijoje, Susijusios su Žymiais Asmenimis

• Vasario 1 d. 1934 m. gimė Vincas Kisarauskas, dailininkas ir ekslibriso kūrėjas.
• Vasario 1 d. 1579 m. jėzuitų pastangomis buvo įkurtas Vilniaus universitetas, seniausia ir didžiausia Lietuvos aukštoji mokykla.
• Vasario 1 d. 1936 m. gimė Marcelijus Martinaitis, poetas ir eseistas.
• Vasario 2 d. 1889 m. gimė Ignas Šeinius, lietuvių prozos novatorius.
• Vasario 2 d. 1909 m. gimė Stasys Vainiūnas.
• Vasario 3 d. 1897 m. gimė Juozas Stanulis.
• Vasario 3 d. 1954 m. gimė Vidmantas Bartulis.
• Vasario 4 d. 1557 m. gimė Leonas Sapiega.
• Vasario 4 d. 1913 m. gimė Kazimieras Žoromskis, lietuvių tapytojas.
• Vasario 4 d. 1919 m. Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną.
• Vasario 4 d. 1920 m. gimė Zenonas Puzinauskas, lietuvių krepšininkas ir lengvaatletis.
• Vasario 4 d. 1925 m. gimė Kazys Morkūnas, lietuvių vitražistas.
• Vasario 5 d. 1808 m. gimė Simonas Konarskis, 1830-1831 m. sukilimo veikėjas.
• Vasario 5 d. 1937 m. gimė Raimondas Vabalas, lietuvių kino režisierius.
• Vasario 6 d. 1918 m. gimė Adolfas Ramanauskas-Vanagas, vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.
• Vasario 7 d. 1861 m. gimė Jonas Šliūpas, Lietuvos politikos ir kultūros veikėjas.
• Vasario 7 d. 1869 m. gimė Donatas Malinauskas, Lietuvos visuomenės veikėjas.
• Vasario 7 d. 1904 m. buvo panaikintas lietuvių spaudos draudimas.
• Vasario 8 d. 1877 m. gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, lietuvių rašytoja.
• Vasario 8 d. 1927 m. gimė Gediminas Jokūbonis, lietuvių skulptorius.
• Vasario 8 d. 1928 m. gimė Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai, architektai.
• Vasario 9 d. 1009 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas.
• Vasario 9 d. 1760 m. gimė Antanas Strazdas, lietuvių poetas.
• Vasario 9 d. 1869 m. gimė Juozas Naujalis, lietuvių kompozitorius.
• Vasario 9 d. 1917 m. gimė Algirdas Julius Greimas.
• Vasario 9 d. 1921 m. gimė Bronius Babkauskas, aktorius.
• Vasario 9 d. 1922 m. gimė Kazimieras Vasiliauskas.
• Vasario 10 d. 1876 m. gimė Edmundas Alfonsas Frykas, architektas.
• Vasario 10 d. 1893 m. gimė Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis.
• Vasario 10 d. 1903 m. gimė Antanas Poška, lietuvių keliautojas.
• Vasario 10 d. 1930 m. gimė Justinas Marcinkevičius, poetas.
• Vasario 11 d. 1879 m. gimė Jonas Biliūnas, lietuvių rašytojas.
• Vasario 11 d. 1912 m. gimė Levas Vladimirovas.
• Vasario 12 d. 1838 m. gimė Stanislovas Išora.
• Vasario 12 d. 1940 m. gimė Gediminas Baravykas, architektas.
• Vasario 13 d. 1871 m. gimė Jurgis Matulaitis.
• Vasario 13 d. 1890 m. gimė Danielius Dolskis.
• Vasario 14 d. 1900 m. gimė Jonas Prapuolenis.
• Vasario 14-15 d. 1920 m. vyko Steigiamojo Seimo rinkimai.
• Vasario 15 d. 1909 m. gimė Jonas Žemaitis.
• Vasario 15 d. 1921 m. gimė Algimantas Jonas Marcinkevičius.
• Vasario 15 d. 1940 m. gimė Vladas Česiūnas.
• Vasario 16 d. 1846 m. gimė Jurgis Bielinis, knygnešys.
• Vasario 16 d. 1883 m. gimė Augustinas Voldemaras.
• Vasario 16 d. 1907 m. gimė Vytautas Kazimieras Jonynas.
• Vasario 16 d. 1939 m. gimė Jonas Strielkūnas.
• Vasario 16 d. 1947 m. gimė Raimundas Katilius.
• Vasario 17 d. 1388 m. popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą.
• Vasario 17 d. 1875 m. gimė Petras Avižonis.
• Vasario 17 d. 1906 m. gimė Mečislovas Mackevičius.
• Vasario 17 d. 1907 m. gimė Jeronimas Kačinskas.
• Vasario 17 d. 1910 m. gimė Vladas Mikėnas.
• Vasario 18 d. 1814 m. gimė Eustachijus Tiškevičius.
• Vasario 18 d. 1850 m. gimė Juozapas Montvila.
• Vasario 18 d. 1882 m. gimė Juozas Tūbelis.
• Vasario 19 d. 1918 m. Lietuvos Tarybos sudaryta komisija paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos.
• Vasario 21 d. 1909 m. gimė Antanas Ylius.
• Vasario 22 d. 1609 m. gimė Jonas Kazimieras.
• Vasario 22 d. 1786 m. gimė Joachimas Lelevelis.
• Vasario 22 d. 1868 m. gimė Vilhelmas Storosta-Vydūnas.
• Vasario 22 d. 1941 m. gimė Algimantas Švėgžda.
• Vasario 22 d. 1967 m. gimė Loreta Asanavičiūtė.
• Vasario 23 d. 1720 m. gimė Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Vilniaus Gaonas).
• Vasario 23 d. 1910 m. gimė Henrikas Radauskas.
• Vasario 23 d. 1918 m. gimė Vytautas Kasiulis.
• Vasario 23 d. 1922 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės.
• Vasario 24 d. 1806 m. gimė Frydrichas Kuršaitis.
• Vasario 24 d. 1845 m. gimė Juozas Miliauskas-Miglovara.
• Vasario 24 d. 1912 m. gimė Marcė Katiliūtė.
• Vasario 25 d. 1885 m. gimė Juozas Balčikonis.
• Vasario 25 d. 1913 m. gimė Monika Mironaitė.
• Vasario 25 d. 1921 m. gimė Liudas Dambrauskas.
• Vasario 25 d. 1930 m. gimė Vytautas Ambrazas.
• Vasario 25 d. 1944 m. gimė Petras Cidzikas.
• Vasario 25 d. 1949 m. prasidėjo masiškiausia sovietų vykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Priboj“.
• Vasario 26 d. 1831 m. prasidėjo sukilimas Žemaitijoje.
• Vasario 26 d. 1885 m. gimė Borisas Dauguvietis.
• Vasario 26 d. 1898 m. gimė Antanas Gustaitis.
• Vasario 26 d. 1899 m. gimė Pranas Skardžius.
• Vasario 26 d. 1906 m. gimė Kazys Laucius.
• Vasario 27 d. 1792 m. gimė Antanas Gelgaudas.
• Vasario 27 d. 1880 m. gimė Feliksas Vizbaras.
• Vasario 27 d. 1940 m. gimė Antanas Šurna.
• Vasario 28 d. 1924 m. gimė Donatas Banionis.
• Vasario 28 d. 1951 m. gimė Kęstutis Antanėlis.

tags: #darius #gimes #vasario #menesi