Žąsys - tai paukščiai, kurie dažnai sutinkami lietuvių liaudies dainose ir pasakose, ypač skirtose vaikams. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą dainelių, kuriose minimos žąsys, ir panagrinėsime, kodėl šie paukščiai tokie populiarūs vaikų folklore.
Žąsys lietuvių tautosakoje
Lietuvių liaudies pasaulėjautoje paukščiai užima svarbią vietą, o žąsys - ne išimtis. Jos minimos įvairiose apeigose, tikėjimuose, sakmėse, pasakose ir dainose. Paukščiai, kaip dangaus ir žemės tarpininkai, nuo seno traukė žmogų savo gebėjimu skraidyti, čiulbėti ir pasinerti vandenin. Žmonės tikėjo, kad paukščiai gali lemti ateitį, likimą, ir kad juose gyvena persikūnijusios mirusiųjų sielos.
Dainelės su žąsimis
Štai keletas pavyzdžių dainelių, kuriose minimos žąsys:
- Plaukė žąselė: „Plaukė žąselė per ežerėlį, gir gir gir, gar gar gar, per ežerėlį. Ne viena plaukė - ir žąsinėlis, gir gir gir, gar gar gar, ir žąsinėlis.“ Ši dainelė paprastai ir žaismingai aprašo žąsų plaukiojimą ežere.
- Aš turėjau gaidį: Šioje dainelėje žąsis yra vienas iš daugelio gyvūnų, kuriuos dainininkas turėjo: „Aš turėjau antį, dabar noriu žąsies, visi nori sužinoti, kaip ta žąsis šneka. Mano žąsis girgu gargu girgu, mano antis kreku kreku kreku, mano višta kvaku kvaku kvaku, o gaidelis anksti rytą kakaryku gieda.“ Dainelė moko vaikus atpažinti įvairių gyvūnų skleidžiamus garsus.
- Tarnavau pas poną: Šioje dainoje žąsis yra atlygis už tarnybą: „Tarnavau pas poną penktus metus. Davė man ponas žąsį už metus.“
Tilidūda dainelės
Tilidūda dainelės - tai žaismingas smulkiosios tautosakos žanras, kuriame imituojami įvairių gyvių, įskaitant paukščius, garsai. Šios dainelės dažnai turi muzikines intonacijas, išlaiko atitinkamus sąskambius ir perteikia tų garsų sukurtą nuotaiką. Jos artimos gyvulinėms pasakoms, kur gyvūnams suteikiami kalbančių ir mąstančių būtybių bruožai. Tilidūda dainelės atitinka vaiko pasaulėžiūrą ir tarnauja ugdymo tikslams, pavyzdžiui, mėgdžiojant gyvius, pajuokiamos ydos.
Motušė Žąsis
Paslaptinga Motušės Žąsies asmenybė jau seniai domina literatūros istorikus ir folkloro tyrinėtojus. Anglijoje dainelės ir eilėraščiai, kuriuos dabar vadiname vaikiškais, anksčiau buvo vadinami Motušės Žąsies eilėraščiais. Pasakymas „Conte de la Mére Oye“ (Motušės Žąsies pasaka) Prancūzijoje jau XVII a. viduryje reiškė liaudies pasaką. O kaime pasakų sekėja paprastai buvo sena moteriškė, ganiusi žąsis, - iš čia greičiausiai ir kilo toks pavadinimas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vaikiškas daineles
Paukščių garsų mėgdžiojimai
Lietuvoje dažniausiai mėgdžiojami paukščiai yra kregždė, pempė, vieversys, volungė, karvelis, varna, šarka, pelėda, žvirblis ir lakštingala. Paukščių garsų mėgdžiojimai turi nemažai bendrų bruožų su etiologinėmis sakmėmis, kuriose aiškinama apie jų kilmę ir kodėl atskiri paukščiai pradėjo "kalbėti".
Taip pat skaitykite: Dainelių rinkinys apie Žemę vaikams
Taip pat skaitykite: "Pupa" - žodžiai ir melodija