Steponas Darius ir Stasys Girėnas - du lakūnai, kurių skrydis per Atlantą 1933 m. įrašė Lietuvą į aviacijos istoriją. Šiame straipsnyje gilinamės į Stepono Dariaus gimimo datos klausimą, kuris ilgą laiką kėlė diskusijas ir painiavą. Išnagrinėsime skirtingus šaltinius, archyvinius įrašus ir prieštaringus duomenis, siekdami nustatyti tikslią lakūno gimimo datą.
Lemtingi 1927-ieji
Būsimiesiems Atlanto nugalėtojams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui 1927-ieji metai tapo lemtingais. Būtent tada, Amerikoje, jų bendra aistra - aviacija, juos ir supažindino. Du vyrus siejo ne tik pomėgiai, bet ir keletas panašumų jų biografijose.
Ankstyvasis gyvenimas ir emigracija
S. Darius gimė Tauragės apskrityje. 1907 m. pabaigoje kartu su šeima emigravo į JAV. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis stojo savanoriu į Amerikos kariuomenę ir dalyvavo kovose Prancūzijoje. Po karo mokėsi Čikagoje.
Grįžimas į Lietuvą ir veikla
Būdamas neabejingas tėvynės likimui, 1920 m. savo lėšomis parvyko į Lietuvą ir įstojo į Savanorių gretas. Netrukus buvo pakeltas į leitenanto laipsnį ir 1921 m. liepos 19 d. priimtas į karo aviacijos mokinių grupę. Vienu metu besimokydamas ir tarnaudamas, S. Darius sugebėjo rasti laiko savanoriškai sudalyvauti Klaipėdos sukilime 1923 m. sausį, prisidėti aktyviai populiarinant krepšinį Lietuvoje. 1926 m. pabaigoje dalyvavo Valstybės perversme.
Antrasis išvykimas į JAV ir pasiruošimas skrydžiui
Kitų metų pavasarį išvyko į JAV. Netrukus čia įkūrė aerodromą ir aviacijos bendrovę, tapo skraidymo instruktoriumi. Neilgai trukus po jų pažinties, abu pilotus suvienijo mintis apie skrydį per Atlantą. Pasiruošimai prasidėjo 1932 m., kuomet S. Darius ir S. Girėnas nusipirko padėvėtą lėktuvą. Sumanymui paremti buvo išleista brošiūra „Mes skrisime į Lietuvą“. Už surinktas aukas buvo patobulintas lėktuvas.
Taip pat skaitykite: Profesorius Radzevičius
Tragiškas skrydis ir jo reikšmė
1933 m. liepos 15 d. pilotai jau buvo pasiruošę istoriniam skrydžiui „Lituanicos“ vardu pakrikštytu lėktuvu. S. Dariui ir S. Girėnui pavyko sėkmingai perskristi Atlantą, tačiau, pasiekus Europos žemyną, sėkmė nuo jų nusisuko. Likus iki galutinio tikslo viso labo 650 kilometrų, „Lituanica“ sudužo. Iki pat šių dienų tikrosios katastrofos priežastys nėra žinomos. Pilotų avarija sukėlė didelį atgarsį tarptautinėje arenoje. S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą turėjo didžiulį emocinį užtaisą. Istorinis S. Dariaus ir S. Girėno skrydis suvienijo Lietuvą, parodė, kad maža valstybė gali daryti didžius dalykus.
Gimtinės įamžinimas
Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1993 m. „Lituanicos“ skrydžio minėjimas. Lietuva netrukus turės ypatingą progą švęsti. Nedideliu lėktuvu įveikę Atlanto vandenyną ir patekę į aviacijos istoriją, prieš 89-ius metus S. Darius ir S. Girėnas visam pasauliui pranešė apie Lietuvą. „Lituanicos“ skrydis buvo ne kas kita kaip drąsos, atsidavimo ir meilės Tėvynei išraiška. Šia proga kasmet liepos viduryje Lietuvos aviacijos muziejus sukviečia lietuvius į S. Dariaus ir S. S. Girėno tėviškėje Vytogaloje.
Painiava dėl gimimo datos
Pagal vienus duomenis, S.Darius gimė 1896 m. sausio 8 d. Pagal kitus - 1897 m. sausio 9 d. 1897 01 09 - šie duomenys paimti iš USA paso, piloto licencijų ir kt. amerikietiškų dokumentų. 1896 01 08 - Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 1978, T. 4 ir Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2003, T. IV.
Enciklopedijų duomenys
Nežinoma, iš ko ėmė duomenis enciklopedijų sudarytojai, bet manoma, kad iš archyvų, taigi šie duomenys, ko gero, tikslesni. Pirmąją datą galima logiškai paaiškinti. Amerikietiški dokumentai (pirmiausia pasas), ko gero, padaryti pačiam Dariui pasakius savo gimimo datą. Tiksliau ne Dariui, o Jucevičiui. Iki Dariaus dar buvo ir tarpinis variantas: Jucius. Taigi paso sudarymas pergyveno kelias metamorfozes.
P. Jurgėlos knyga
P.Jurgėlos knygoje "Sparnuoti lietuviai. Darius ir Girėnas" rašoma, kad Darius gimė 1896 sausio 8 d. P.Jurgėla artimai bendravo su Darium, jo šeima, turėjo sukaupęs didelį archyvą iš Dariaus gyvenimo ir skrydžio. Todėl, juo neabejojama.
Taip pat skaitykite: Darius Ražauskas: biografija
Duomenys iš "Lietuvos kariuomenės karininkai"
"Lietuvos kariuomenės karininkai" Dariaus gimimo data yra nurodyta 1897 01 09. Stodamas į Lietuvos kariuomenę Darius parvyko iš Amerikos su dokumentais.
Archyviniai įrašai ir tikslios datos nustatymas
1996-ieji buvo Stepono Dariaus 100-ojo gimimo jubiliejaus metai. Tačiau iki pat 1996-ųjų pradžios vieno lietuvių tautos didvyrio biografijoje būta painiavos. Tiesa, ta painiava išplaukė iš paties S.Dariaus bei jo artimųjų.
1935-aisiais metais Čikagoje išleistoje Petro Jurgėlos knygoje „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“, visose tarybinių metų lietuviškose enciklopedijose nurodoma, kad Steponas Darius gimė 1896 m. sausio 8 d. Tačiau Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kur surinktos pagrindinės relikvijos apie „Lituanikos“ skrydį ir tragišką lakūnų žūtį, saugojamas S.Dariui JAV išduotas pasas. Jo gimimo grafoje nurodyta 1887 m. sausio 9-oji. Tą tvirtina ir įrašas dienoraštyje padarytas paties lakūno ranka. Tuo tikėjo ir kaip brangiausią relikviją tėvo dienoraštį išsaugojusi, jį perrašiusi ir išblukusį tekstą iššifravusi S.Dariaus duktė Nijolė Dariūtė-Maštarienė.
Muziejaus darbuotojai didvyrio 100-ąjį jubiliejų ir rengėsi paminėti 1997-aisiais, tačiau jubiliejaus paminėjimo visuomeninė iniciatyvinė grupė tęsė darbą, sudarė įvairių renginių planą, o šios monografijos autorių įgaliojo kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Čia, Žemaičių vyskupijos dvasinės konsistorijos archyviniame fonde Nr.669, ir pavyko aptikti 1896 m. sausio 10 d. įrašą rusų kalba, kad tą dieną „Judrėnų Romos katalikų bažnyčios kunigas Juozas Dobkevičius pakrikštijo Jono ir Augustinos (iki santuokos Vaišvilaitės) JUCEVIČIŲ sūnų vardu Steponas, gimusį 1896 m. sausio 8 d. Rubiškių kaime“. Pagal naująjį stilių tiksli S.Dariaus gimimo data yra 1896 m. sausio 20 d.
Kalendorių skirtumai
XIX šimtmetyje kalendorių skirtumas buvo 12 dienų (pasiskaičiau Wikipedijoje). Taigi sausio 8 diena pagal seną stilių turėtų būti sausio 20 pagal naują stilių. Skirtumas tarp Julijaus ir Grigaliaus kalendorių yra augantis (maždaug po 1 d. per šimtmetį). Matyt, S.Gečas neatsižvelgęs į tai paėmė dabartinį skirtumą. Tikrai turėtų būt sausio 20 d.
Taip pat skaitykite: D. Ramanausko biografija
Skirtumas susidaro dėl to, kad Julijaus kalendoriuje kiekvieni ketvirti metai yra keliamieji (366 dienos, o ne 365). Grigaliaus kalendoriuje, atsižvelgta į tai, kad Žemės skriejimas aplink Saulę nėra tiksliai kartotinis Žemės sukimuisi apie savo ašį. Keliamieji metai yra kas ketvirti metai, išskyrus apvalius šimtus, tačiau apvalūs tūkstančiai yra keliamieji. Taigi, Julijaus kalendoriuje 1900 yra keliamieji (366 dienos), o Grigaliaus - ne (365).