Danielius Vaitiekūnas: Gyvenimo ir Karjeros Apžvalga

Šiame straipsnyje pateikiama išsami Danieliaus Vaitiekūno biografija, apimanti jo gimimo datą, išsilavinimą, mokslinę veiklą ir karjerą krepšinyje bei pokalbių šou vedėjo amplua.

Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos

Danielius Vaitiekūnas gimė 1946 m. rugpjūčio 21 d. Biržuose. Mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale.

Mokslinė Karjera

1975 m. D. Vaitiekūnas apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Serijinės gamybos integralinių tranzistorinių aukšto dažnio parametrų matavimas“. Nuo 1975 m. dirbo Kauno politechnikos instituto vyr. dėstytoju, o nuo 1979 m. - Kauno technologijų universiteto Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto docentu, vėliau - prodekanu. Jis yra paskelbęs apie 100 mokslo darbų ir yra keleto mokymo metodinių leidinių autorius. D. Vaitiekūnas mirė 2015 m.

Danieliaus Vaitiekūno karjeros pradžia

Danielius Vaitiekūnas yra žaidęs sezoną RKL lygoje ir ne vieną sezoną VKL lygose. Jis gali susikurti progas sau ir kitiems, pasižymi geru pataikymu iš visų distancijų. Danielius teigia, kad į komandą galėtų įnešti energijos ir atsidavimo abejose aikštės pusėse.

Esu baigęs Saruno Marciulionio krepsinio adakemija, dabar stengiuosi bent pora kartu savaiteje palaikyti forma. Esu gynybinio stiliaus, megstantis komandiska zaidima. Turiu daug laisvo laiko , tad galeciau pastoviai dalyvauti rungtynese-treniruotese, susimoketi uz save irgi problemu nera. Galiu zaisti 2 pozicijoje, esant reikalui pabuti izaidejui. 1-2 180cm 75kg.

Taip pat skaitykite: Kūno teologija Daniel diSilva kūryboje

Nauji iššūkiai ir galimybės

Playing basketball in my home country, I would like to integrate a team so that I will be able to keep playing during the next months (practice at least twice a Week and play if possible). In France, I used to play at the fifth level (Nationale 3) and practiced sometimes in a higher level (Nationale 2 & 1). Moreover, I have been injured the last 3 months due to a sprained ankle, and I really need to be back on court. Hope you will give me this Opportunity.

Pokalbių Šou Vedėjo Karjera

Žinia, kad po šešerių metų Paulius išeina iš vienos klausomiausių radijo stočių, kurioje puikiai sekėsi ir buvo mylimas klausytojų, trenkė lyg perkūnas. Visgi Paulius tikina, kad tokį sprendimą priėmė pats, kai netikėtai sulaukė pasiūlymo tapti pokalbių šou „Kitokie pasikalbėjimai“ vedėju. Ar neatsirado sakančių jam, kad meta kelią dėl takelio?

Paulius neslepia, kad palikti radiją ir nerti į naują sritį, buvo rimtas galvos skausmas. „Radijas tikrai labai saugi vieta. Jei tau parašys kažkas laišką - koks skirtumas? Juk tave tik girdi, bet nemato. O „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ niekas tavęs neištrauks. Čia esi vienas ant vieno su pašnekovu dvi valandas ir niekas nepadės. Jeigu degi, tai degi pats. Pašnekovui jokio skirtumo - jis tik svečias. Man tai atrodė žiaurus iššūkis, todėl aš pirmąkart gyvenime taip ilgai galvojau. Sulaukė daug kritikos Visi man sakė, kad reikėjo pasitarti su kažkuo, bet su kuo turėjau tą daryti? Pasakiau sesei, po to mamai, kuri net nežinojo kas tie „Pasikalbėjimai“ išvis yra. Galiausiai prodiuseriui pasakiau, kad, jei tai bus vienkartinis renginys, tada nesutinku, o jei ilgesnis - duok šiek tiek laiko, nes man juk tai nauja. Ilgainiui supratau, kaip viskas veikia ir tapo lengviau“, - pasakoja Paulius.

O kaip į žinią, kad išeina iš radijo reagavo jo kolegos? Ar šiandien vaikinas nesigaili priėmęs tokį sprendimą ir ar norėtų kada nors dar grįžti į radiją? Paulius taip pat prisiminė, kaip atsidūrė M-1 stotyje, kodėl jį traukė būtent radijas, o ne televizija ir kaip sunku yra savęs nelyginti su kitais, ypač pirmtakais. Tokį pat iššūkį teko patirti ir tapus pokalbių šou vedėju.

Vos tik pasklido žinia, kad prie projekto vairo stoja Paulius, internete pasipylė neigiami komentarai, o nemaža dalis iškart ėmė lyginti jį su ankstesniais šou vedėjais. „Aš atėjau, kaip visiškai niekas. Justinas Jankevičius, Mantas Katleris yra maksimumas, kas gali būt vedėjais. Koks skirtumas, kad tam radijuje dirbau. Tai man čia ir buvo didžiausia baimė, kaip žmonės tą „nieką“ priims. Paskelbė, kad būsiu vedėjas, tada nuėjom išgert po kokteilį, o ryte prabudęs radau gal 150 žinučių, kuriose aš lopas, nevykėlis ir panašiai. Toks šokas truputį ištiko. Pirma mintis buvo - ką aš jums blogo padariau? Aš dar nei vieno pokalbio juk nevedžiau, o jau esu nurašomas“, - prisimena Paulius.

Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga

Kaip dabar jis reaguoja į neigiamus ar įžeidžius komentarus? Ką galvoja apie jų autorius ir dėl kokių komentarų vaikinas susinervina labiausiai? Iš Joniškio rajono kilęs Paulius atvirai papasakojo ir apie savo ypatingą ryšį su šeima. „Mes visada buvome tėvų lepinami meile, ne kokiais daiktais. Daug dalykų gal ir negalėdavom turėt vaikystėj, bet galiu pasakyti taip - neturėjom visko, ko norim, bet turėjom viską, ko reikia: rūpestį, dėmesį, meilę ir panašiai. Visada mums buvo deklaruojama, kad baigėt mokyklą ir važiuokit kažko siekt, mokytis ir daryt kažką. Tikrai nelikit čia, kaime. Bet visada esam laukiami sugrįžti savaitgaliais“, - juokiasi svečias.

O ar paties Pauliaus širdis užimta? Kaip jis reaguoja į svajonių jaunikio etiketę? Ir kokį daiktą - brangų ar priešingai - atsinešė į studiją?

Kitų Žymių Biržų Krašto Asmenybių Gimimo Datos

Šiame skyriuje pateikiamos kitų žymių Biržų krašto asmenybių gimimo datos, siekiant parodyti regiono intelektualinį ir kultūrinį turtingumą.

• Jonas Alekna: Gimė 1886 m. Aleknų kaime, Juodupės valsčiuje (Rokiškio raj.).
• Ona Atlavinytė: Gimė 1916 metų liepos 18 d. Klyvlende, JAV.
• Lina Adelaida Audzijonienė (Simanavičiūtė): Gimė 1940 spalio 27 d. Zastaučių kaime.
• Bronislovas Klemensas Ausiejus: Gimė 1921 m. lapkričio 14 d. Nemunėlio Radviliškyje.
• Irena Avižonienė: Gimė 1926 m. balandžio 29 d. Nemunėlio Radviliškyje.
• Balys Balanda: Gimė 1901 m. liepos 13 d. Daniūnų kaime.
• Petras Balbierius: Gimė 1931 m. lapkričio 1 d. Gulbinų kaime.
• Linas Balčiauskas: Gimė 1957 m. balandžio 30 d. Biržuose.
• Antanas Balčiūnas: Gimė 1928 m. birželio 29 d. Berniškių kaime.
• Mindaugas Balčiūnas: Gimė 1977 m. kovo 15 d. Kupiškyje.
• Ingrida Micevičiūtė-Balčiūnienė: Gimė 1978 m. liepos 28 d. Pasvalio krašte.
• Jūratė Baranova: Gimė 1955 m. gruodžio 15 d. Biržuose.
• Juozas Budraitis: Gimė 1940 m. spalio 6 d.

Biografinis Žinynas „Šiaulių Šviesuomenė: Nuo 1791 M.“

Biografiniame žinyne "Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m." galima rasti įvairių asmenybių, prisidėjusių prie Šiaulių krašto kultūros ir meno, įskaitant:

• ADAMKEVIČIENĖ-BERTAŠIŪTĖ JULIJA (1926-2012) - Televizijos režisierė, aktorė.
• ADOMAITIS REGIMANTAS (1937-2022) - Teatro ir kino aktorius.
• ANDRIUŠKEVIČIUS LEONARDAS (g. 1941) - Teatro aktorius, poetas.
• ARBAČIAUSKAITĖ-FLICK REGINA (g. 1951) - Teatro, kino ir televizijos aktorė.
• ATKOČIŪNAS ROLANDAS (g. 1961) - Teatro režisierius.
• AUGA VLADAS (1931-1984) - Teatro aktorius.
• BAGATYRYTĖ AUDRONĖ (1956-2010) - TV ir teatro režisierė.
• BARANAUSKAS VLADAS (g. 1947) - Teatro aktorius.
• BAREIKIS SAULIUS (g. 1955) - Teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas.
• BARTAS ŠARŪNAS (g. 1964) - Kino režisierius.
• BENOKRAITIS VYTAUTAS (1931-2003) - Teatro aktorius.
• BĖČIŪTĖ NOMEDA (g. 1965) - Teatro aktorė.
• BINDOKAITĖ-KERNAUSKIENĖ ELENA (1899-1990) - Teatro aktorė.
• BINDOKAS JUOZAS (g. 1951) - Teatro aktorius, fotomenininkas.
• BOCYTĖ LINA (g. 1959) - Teatro aktorė.
• BUČIENĖ IRENA (1940-2001) - Teatro ir televizijos režisierė.
• BUDRIKAITĖ-ZULONIENĖ ADOLFINA (1921-1985) - Teatro aktorė.
• BUDRIKAITĖ JANINA (1918-1996) - Teatro aktorė.
• BUDRIŪNAITĖ JŪRATĖ (g. 1973) - Teatro ir televizijos aktorė.

„Kaunas Jazz“ Festivalis

Šį pavasarį 35-ąjį sykį vyksiantis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia džiugią žinią apie dar vieną šių metų sezone pasirodysiančią ryškią džiazo žvaigždę. Balandžio 29 dieną Jurbarko parodų ir koncertų salėje duris atvers paroda „Kaunas Jazz Veidai”. Parodos lankymas nemokamas.

Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus

Festivalio dalyviai ir renginiai:

• Prof. Greta Ratovič - Džiazo vokalistė.
• Prof. Artūras Anusauskas - Džiazo pianistas, kompozitorius.
• Lukas Bartaška - Unikalaus tembro dainininkas iš Kauno.
• „The BrassBees“ - KTU pučiamųjų grupė.
• 207 Collective - Jaunosios kartos modernaus džiazo muzikos ambasadoriai iš Kauno.
• Cool Jazz Ensemble - Jaunų muzikantų džiazo grupė.
• „Kaunas Jazz“ scenoje - grupė „Stop Jazz“ feat. Dominyka Mauliūtė.
• Šokių studija All That Swing.
• Daiva Starinskaitė - Viena ryškiausių Lietuvos hip-hopo, soul ir džiazo vokalisčių.
• „Jazz Island“ (Vad. A. Novikas).
• Alfredo Rodriguezas ir Kauno miesto simfoninis orkestras.
• Jorge Luisas Pacheco - Vienas ryškiausių naujosios kartos Kubos džiazo muzikantų.
• Kinga Głyk - Bosinės gitaros virtuozei.
• Daugjam ir B$K - Dviejų brolių tandemas, gerai pažįstamas Lietuvos DJ muzikos scenoje.
• Eglė Vakarinaitė ir Karolis Šarkus su programa „Jazz’strada“.
• „Greta Šimkutė Jazz Collective“ - Tarptautinis džiazo muzikos kvartetas iš Lietuvos ir Egipto.
• Audrius Laurynas Zalcas - Universalus trimitininkas.
• Vytenio Danieliaus suburta instrumentinė grupė pristato programą “Tango In jazz”.
• „Shrizz N Maze“ - Padūkusi grupė, kurianti ekscentrišką fanko muziką su roko ir džiazo elementais.
• Ray Greene‘as - Žymus amerikiečių dainininkas ir trombonininkas.
• SuperBlue: Kurt Elling feat. Charlie Hunter & Butcher Brown.
• Judyta Pisarzcyk ir pianisto Pawelo Kaczmarczyko trio.

Algimanto Baltakio Dienoraščio Fragmentai

„Tiesą sakant, ir man pačiam kyla abejonės, ar turi kokią prasmę šiais laikais dienoraščio rašymas. Kas gi mano kringelius skaitys? Vaikai? Koks nukvakęs literatūros istorikas? Turbūt aš pats ir liksiu vieninteliu dienoraščio skaitytoju. Juk ir rašau pirmiausia sau, manydamas, gal tie rašymai kada nors pravers, jei imsiuos memuarų“, - 1998 m. kovo 7 d. dienoraštyje įrašė poetas Algimantas Baltakis (1930-2022).

Dienoraštis A. Baltakiui pravertė leidžiant knygas „Gimiau pačiu laiku: iš dienoraščių 1960-1997“ (2008), „Privalau paliudyti“ (2017). Dienoraštį A. Baltakis pradėjo rašyti 1945 m., būdamas penkiolikos, bet vis su didesniais ar mažesniais pertrūkiais, o nuosekliai savo dienas užsibrėžė fiksuoti 1990 m. gruodžio 11 d., nutaręs, kad tai šiokia tokia savikontrolė, būdas visiškai neapkerpėti, o „dienoraštiniai užrašai“ yra tuo geri, kad čia „neužsiimi stiliaus šlifavimu, o ir gudravimu (prisimindami praeitį, mes visados - ar dažniausiai - sau esame advokatai). Taigi, būtent dienoraštinis ekspromtas man, dideliam tinginiui, yra prieinamiausias žanras. Ir gal daugiausia teisybės gali pasakyti, kai tiesiog rašai, kas tuo metu į galvą ateina.“ Baigė rašyti 2020 m. birželio 4 d., sustabdytas ligos, beveik praradęs regėjimą.

Šiai publikacijai pasirinkti dvylikto sąsiuvinio puslapiai, dar pilni gyvenimo (iš pradžių parašiau - pilni Algimanto Baltakio), artimųjų - žmonos Sigitos, sūnaus Sauliaus, dukters Eglės, žento Romo (Romualdo) Kvinto, vaikaičių Ievos, Eglutės, Simo, draugų - Justino Marcinkevičiaus, Alfonso Maldonio ir kitų, darbų, susitikimų, įvykių… Minimi ir eilėraščiai, o kaip be jų, todėl štai papildomai trylikto sąsiuvinio 2001 m.

tags: #daniel #valeiko #gimimo