Neišnešiotų naujagimių priežiūra - tai sritis, reikalaujanti ypatingo dėmesio, specializuotų žinių ir nuoširdaus atsidavimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime neišnešiotų kūdikių fiziologinius ypatumus, jų pojūčius, vystymosi etapus ir priežiūros subtilybes. Aptarsime galimas problemas, su kuriomis susiduria per anksti gimę kūdikiai, bei būdus, kaip tėvai ir medikai gali padėti jiems augti sveikiems ir stipriems.
Neišnešiotumo Priežastys ir Statistika
Priešlaikinis gimdymas - tai gimdymas, įvykęs anksčiau nei pasibaigus 37-ai nėštumo savaitei. Tai viena dažniausių su gimdymu susijusių komplikacijų, pasireiškianti 5-18 proc. nėštumų atvejų visame pasaulyje. Dažni priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai yra susiję su motinos sveikata, nėščiosios gyvenimo būdu, nėštumu ankstyvame amžiuje arba, kai moteris yra vyresnė nei 35 metų.
Per septynerius metus (nuo 2010 iki 2017 m.) priešlaikinių gimdymų skaičius didėjo, tačiau vietose, kur specialistų medicininė priežiūra nėra lengvai prieinama, gimdyvėms kyla didesnė komplikacijų rizika. Lietuvoje situacija dėl priešlaikinių gimdymų yra panaši kaip ir Europos šalyse; 2017 m. sumažėjo tik negyvai gimusių neišnešiotų kūdikių skaičius.
Neišnešiotukų Fiziologiniai Ypatumai
Neišnešiotų naujagimių fiziologija skiriasi nuo laiku gimusių kūdikių. Kuo anksčiau gimsta kūdikis, tuo labiau išreikšti šie skirtumai.
- Oda ir plaukai: Anksti gimęs mažylis (pvz., 16-21 savaitę anksčiau) turi didelę galvą, lyginant su kūnu. Dažnai jie gimsta su plaukais, antakiais ir blakstienomis. Visą kūną ir veidą dengia švelnūs pūkeliai - gyvaplaukiai, atsirandantys 17-20 nėštumo savaitę. Šie plaukeliai išnyksta savaime per kelias savaites, maždaug tuo metu, kai kūdikis turėjo gimti (apie 37 savaitę). Kūnas labai gležnas, poodinis riebalų sluoksnis dar nesusiformavęs, todėl kūdikis atrodo liesas ir susiraukšlėjęs. Oda plona, skaidri, permatoma, per ją persišviečia kraujagyslės. Pereinamuoju laikotarpiu po gimimo oda atrodo tamsiai raudona. Pirmąsias savaites (iki 24-26 savaitės) kūdikis jautriai reaguoja į prisilietimą, oda lengvai pažeidžiama. Ji tokia jautri, kad aparatūros davikliai, laidai ar jungikliai gali palikti mėlynių, o pleistras - nusilupti su oda.
- Akių vokai ir ausys: Naujagimio akių vokai gali būti sulipę, panašiai kaip ką tik gimusio kačiuko. Į garso ir vibracijos dirgiklius kūdikis reaguoja akių obuoliais, sumirksi sulipusiais vokais. Apie 26 nėštumo savaitę akių vokai atsiveria patys ir akys ima reaguoti į šviesą, atsiranda veido mimika. Ausytės ir jų kaušeliai yra minkšti, nes dar nėra susiformavusios ausų kremzlės, todėl palenkti ausų kaušeliai negrįžta į pradinę padėtį.
- Nagai ir lytiniai organai: Rankų ir kojų nagai nesiekia pirštukų galiukų, o kojų pėdutės yra beveik be raukšlelių - lygios. Lytiniai organai taip pat dar nėra visiškai susiformavę. Mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, todėl gana aiškiai matyti klitoris.
- Judėjimas ir miegas: Kūdikis visiškai neturi jėgų judėti, miega net 80 proc. paros laiko, aktyvus būna ypač trumpai. Rankos ir kojos yra silpnos, bet kartais gali pabandyti išsitempti ir išsitiesti pats. Visi galimi kūdikio judesiai primena tuos, kuriuos jis darė būdamas gimdoje. Kartais gali pakelti rankytę ir mėginti čiulpti nykštį, sugniaužti kumštuką arba pirštus išskėsti, gal net pasukti galvą.
Ankstuko Pojūčiai
Mokslas atskleidžia, kad 20-24 savaičių naujagimis jaučia skausmą. Taip pat vaikučiai anksti pradeda matyti ir girdėti. Atsimerkęs paprastai mato tik baltus ir juodus šešėlius, tačiau klausa susiformuoja iki 24 nėštumo savaitės. Mažylis priima visą informaciją, todėl mamos balsas, kalbinimas ar net muzikos garsai jam gali patikti. Nesvarbu, kokio dydžio gimė, jaučia skausmą, tik ne visada turi jėgų tai parodyti. Kartais galima numanyti pagal įsitempusią ar besikeičiančią veido mimiką.
Taip pat skaitykite: Saugus neišnešioto kūdikio maudymas
Neišnešiotukų Priežiūra: Iššūkiai ir Sprendimai
Neišnešiotų naujagimių priežiūra yra sudėtinga ir reikalauja specialių priemonių bei žinių.
- Inkubatorius ir aplinka: Gulintis inkubatoriuje mažylis yra uždengtas, tačiau įjungus šviesą jis sureaguoja ir susiraukia. Jeigu garsiau stukteli inkubatoriaus duris, kūdikis krūpteli. Gulėdamas inkubatoriuje negali susikurti patogios kūno padėties pats. O jei taip paguldomas, negali joje išbūti ilgiau, todėl ligoninėse naudojami specialūs „lizdeliai“, palaikantys nugarytę, kojytes. Kūdikis negali pats pakeisti savo kūno padėties, neturi jėgų patogiai susidėti rankų, kojų, sulenkti ar jų ištiesti. Taip yra dėl nepakankamo raumenų tonuso, kuris pradeda vystytis 34-36 savaitę. Jei jam nepadėtume, kūnelis gulėtų tarsi prispaustas traukos jėgos - ištiestomis išskėstomis galūnėmis.
- Gyvybinių funkcijų palaikymas: Mažylis negali pakelti galvos ir dažniausiai neturi jėgų verkti. Svarbiausia - be pagalbos negali kvėpuoti, palaikyti savo kūno temperatūros ir žįsti. Iki 28 gestacinės savaitės vaikas yra nuolat stebimas, maitinamas per zondą kas tris valandas, sauskelnės keičiamos prieš kiekvieną maitinimą. Nuolat matuojama temperatūra. Davikliai vis perkeliami nuo vienos kojytės ant kitos, kad nesuspaustų kūnelio.
- Švelnus prisilietimas: Iki 26 savaitės ankstukas netoleruoja jokių prisilietimų - jam tereikia ramybės. Todėl kiekvieno šalia esančio suaugusiojo judesys, prisilietimas turi būti itin atsargus ir švelnus, o būtinos procedūros ypač atsargiai atliekamos.
Neišnešiotukų Vystymasis: Nuo Gležno Ankstuko Iki Stipraus Kūdikio
Neišnešiotukų vystymasis yra individualus procesas, priklausantis nuo gimimo savaitės ir bendros sveikatos būklės.
- 34 savaičių kūdikis: Gimęs 34 savaitę bus kiek panašus į laiku gimusius mažylius, tik, žinoma, mažesnio ūgio ir svorio. Gali judinti rankas, kojas, kūną. Kartais gana aktyviai sukioja galvą. Gali tvirtai sugriebti pirštą ar čiulpti čiulptuką, o pridėtas prie mamos krūties ima mokytis žįsti. Mažylis viską girdi, todėl gali pasukti galvą į tą pusę, iš kur sklinda mamos balsas. Taip pat sureaguoja į kitus garsus, suklūsta. Gali atskirti balsus, ypač mamos, tėčio, net brolių ir seserų. Kūdikis jau reaguoja į aplinką ir netgi geba sutelkti dėmesį į objektą, esantį už 25 cm (tai atstumas tarp mamos ir vaiko akių maitinant). Jis gali reaguoti į jį kalbinantį žmogų, taip pat į supančią aplinką. Mažylis jausdamas skausmą jau geba verkti, tiesa, tyliai ir neilgai. Gali būdrauti ir plačiai atsimerkęs dairytis. Gali komunikuoti keisdamas veido išraišką, pasitelkdamas kūno kalbą. Iškart matyti, kaip jis reaguoja ir parodo, kad supranta, arba kad jaučia, kai mama paima ant rankų.
- Ankstyvesnio amžiaus kūdikiai: Kuo anksčiau gimsta kūdikis, tuo daugiau jam reikia pagalbos. Iki 34 savaitės negeba suderinti čiulpimo, rijimo bei kvėpavimo. Kadangi maitinamas per burną gali užspringti, pasirūpinama, kad maisto medžiagos per zondą patektų tiesiai į skrandį. Jis dar negali reguliuoti savo kūno temperatūros, taip pat reikalinga tam tikra pagalba kvėpuojant.
- 37 savaičių kūdikis: Apie 37 savaitę rankų ir kojų raumenys išsivystę ir pakankamai stiprūs - mažylis gali sugniaužtais pirštukais įsikibti taip stipriai, kad galėtumėte jį pakelti. Žinoma, to daryti negalima. Vaiko judesiai gali būti staigūs, jis moka net spardytis. Gali pakelti rankas prie veido ir čiulpti pirštukus. Akutės greičiausiai mato taip pat kaip išnešiotų vaikų ir jam patinka stebėti aplinką. Jis gali pasukti galvą į pusę, iš kurios sklinda garsas, akimis tyrinėti mamos veidą, laikomas prie krūtinės pažvelgti į ją. Jis nesunkiai atpažįsta mamos, tėčio ir brolių balsus, reaguoja suklusdamas. Nuo 37 savaitės pats bando skleisti garsus, kurie gali būti įvairiausi ir visiškai netikėti: kriuksėti, niurzgėti, šnypšti, burbuliuoti. Tai yra natūralu. Išalkęs jis pabus ir ims rodyti ženklus - čepsėti, pridės kumštukus prie burnos, leisdamas suprasti, kad nori valgyti. Verkia gana garsiai, ir ne tik pajutęs skausmą, išalkęs ar jausdamas drėgmę sauskelnėse. Verkia ir norėdamas, kad mama paimtų ant rankų.
Galimos Problemos ir Ilgalaikės Pasekmės
Vaiko sveikata ir galimos problemos nulemtos vos gimus. Viskas priklauso nuo mažylio išsivystymo ir organizmo brandos. Kalbant apie ateitį, medikai ją skirsto į trumpalaikę ir ilgalaikę. Kuo vaikutis gimsta anksčiau, tuo didesnių sutrikimų gali būti ne tik dabar, kai kovojama dėl jo išgyvenimo, tačiau, reikia žinoti, kad ir ateityje. Ypač mažo svorio ankstukai ateityje būna smulkesni, gali turėti tam tikrų negalavimų, elgesio sutrikimų, gali būti sunkiau mokykloje.
Mokslininkai nustatė, kad paskutinį nėštumo trimestrą ypač intensyviai vystosi vaisiaus smegenys - jos priauga iki 25 proc. masės. Vaisiui patekus į kitas sąlygas (šiuo atveju gimus anksčiau) iš dalies sutrinka smegenų vystymasis, net jei ir nėra sudėtingesnių aplinkybių (neretai pasitaikančio kraujo išsiliejimo į smegenis). Smegenys auga ir mažyliui gimus, o svarbiausia, jautriai reaguoja į kiekvieną dirgiklį ar reiškinį.
Dažnos problemos:
Taip pat skaitykite: Geriausia priežiūra neišnešiotiems
- Kvėpavimo apnėja: Neišnešiotiems naujagimiams gana dažnai pasitaiko kvėpavimo apnėja - 20 sek. ir ilgesnė kvėpavimo pauzė (nutrūkimas).
- Kitos kvėpavimo problemos: Dažniausiai jiems deguonį reikia tiekti papildomai. Jeigu naujagimiui diagnozuojama bronchopulmoninė displazija, - lėtinė plaučių liga, - gali prireikti papildomo deguonies ir vaistų net ir išrašius namo.
- Maitinimo problemos: Reikėtų maitinti dažniau, nes jie turi pasivyti laiku gimusius naujagimius, tačiau svarbu mažylių nepermaitinti: jų virškinimo sistema dar nebrandi.
- Infekcijos: Jų imuninė sistema nefunkcionuoja taip gerai, kaip gimusių laiku, vyresnių vaikų ar suaugusiųjų, todėl po išrašymo iš ligoninės kyla infekcijų (ypač virusinių) rizika.
Žindymas: Iššūkiai ir Nauda
Neišnešioto kūdikio maitinimas krūtimi yra sunkus, tačiau labai vertingas darbas. Pastebėta, kad neišnešioti ir maitinami krūtimi naujagimiai temperatūrą reguliuoja geriau, nei maitinami zondu ar iš buteliuko. Jau 32 savaičių naujagimiai neurologiškai ir pagal savo išsivystymą pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą.
Dažnai mamos nerimauja, kad mažylis vis alkanas, jei neramiai miega, verkia, o prie krūties nurimsta. Ne visada taip yra. Iki 34 savaitės ankstukų žindymo refleksas dar nėra gerai išsivystęs, todėl jie maitinami per zondą. Žindymo refleksui stiprėjant, leidžiama žįsti pačiam, o trūkstamas pieno kiekis į skrandį vis dar patenka per zondą. Kai vaikutis daugiau nei pusę pieno išgeria pats, zondas ištraukiamas.
Svarbu atsiminti:
- Nėra priežasčių, kodėl neišnešiotas naujagimis negalėtų žįsti. Kiekvienam naujagimiui reikėtų suteikti progą to mokytis.
- Gimus labai mažam neišnešiotukui, pirmieji žingsniai žindymo link yra laktacijos skatinimas iškart po gimdymo bei kuo daugiau „kengūravimo“ (oda prie odos kontakto).
- Nesvarbu, kokio amžiaus yra neišnešiotas naujagimis ar kiek laiko yra maitinamas iš buteliuko, išmokti žįsti krūtį jis tikrai gali.
- Pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje, todėl dažniausiai mamos neturi pieno dėl išgyvento streso.
Mitybos Rekomendacijos
Jei mažylis gerai auga žįsdamas mamos pieną, pirmą pusmetį papildomai nieko duoti nereikia. Ankstuko virškinimo sistema turi subręsti ir būti pasiruošusi kitokiam maistui. Todėl papildomai duoti maisto dažniausiai patariama tik tada, kai vaikeliui pagal koreguotą amžių bus šeši mėnesiai.
Nepamirškite, kad pirmuosius metus ankstukui reikia duoti geležies preparatų, nes šių atsargų mažylio organizmas nėra natūraliai prikaupęs, todėl gali išsivystyti mažakraujystė. Taip pat, kaip ir visiems kūdikiams, būtina skirti vitamino D.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
Pasirengimas Kelionei Namo
Daugeliui šeimų momento, kai su vaikeliu pagaliau galės keliauti namo, tenka laukti daugybę savaičių ar net mėnesių. Svarbu žinoti, kad sveikatos priežiūros specialistai neišsiųs jūsų namo, kol nebūsite tam visiškai pasirengę.
Kai naujagimis sustiprės ir bus sulaukęs bent 34-35 gestacijos savaičių, kai jo būklė bus stabili, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Gulėdamas atviroje lovelėje kūdikis mažiausiai 24-48 val. turi būti stebimas. Parsivežus kūdikį iš ligoninės, privaloma per 3 dienas po grįžimo prisirašyti prie gydymo įstaigos ir gydytojo.
Tėvų Patarimai ir Pagalba
Svarbu priimti gimdymą anksčiau laiko kaip išbandymą, o ne nuosprendį. Tėvams teks pasitelkti kantrybę ir kiekvieną valandą, dieną (jei leidžiama) būti šalia. Šeima turi pasiruošti laukiantiems sunkumams.
"Neišnešiotų kūdikių pagalbos linija" - tai pirmoji šalyje tokio tipo virtuali konsultacijų platforma, skirta per anksti gimusių kūdikių tėvams ir kitiems artimiesiems. Tiesioginių internetinių konsultacijų metu šeimos gali gauti visiškai nemokamą emocinę pagalbą ir atsakymus į visus aktualius klausimus: nuo priešlaikinio gimdymo simptomų iki informacijos, susijusios su neišnešiotų kūdikių augimu ir raida.
Mokymų Svarba Medicinos Personalui
Šalies medicinos specialistams dažnai vis dar stinga žinių apie individualizuotą kiekvieno kūdikio sveikatos priežiūrą bei tinkamą tėvų įgalinimą nuo pat patekimo į ligoninę momento. Būtinas tėvų įtraukimas į kūdikio maudynes, sauskelnių keitimą ar kitas rutinines procedūras. Mat jis padeda padidinti naujagimio psichologinį stabilumą, užtikrinti saugų miegą ar net skatinti motinos pieno gamybą. Be to, tėvams dalyvaujant skausmingų procedūrų metu, palaikant akių kontaktą, laikant kūdikį už rankytės ar didesnį naujagimį glaudžiant prie krūties, jam mažiau skauda, todėl kūdikis patiria mažiau streso ir baimės.
tags: #neisnesioto #naujagimio #prieziura