Dalia Grybauskaitė - žymi Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, ekonomistė, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.). Jos politinė karjera, prasidėjusi sovietmečiu, vainikuota dviem kadencijomis šalies vadovo poste. Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi jos biografijos faktai, pradedant studijomis Leningrade ir baigiant veikla tarptautinėse organizacijose.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Dalia Grybauskaitė gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje. 1975-1976 m. dirbo LSSR valstybinės filharmonijos Kadrų skyriaus inspektore. 1976 m., būdama 20-ies metų, išvyko į Leningradą (dab. Sankt Peterburgas), kur 1983 m. baigė A. Ždanovo universitetą (dab. Sankt Peterburgo valstybinis universitetas), įgydama politinės ekonomijos specialybę.
Kai kurie šaltiniai teigia, kad D. Grybauskaitė iš pirmo karto neįstojo į universitetą dėl rusų kalbos žinių trūkumo. Tačiau ji nepasidavė ir, pasakojama, su kažkieno patarimu nusprendė „užkariauti“ Leningradą.
Darbas sovietmečiu
1976-1983 m. D. Grybauskaitė dirbo Leningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininke ir laborante. Nors kai kurie buvę fabriko darbuotojai teigia jos neprisimenantys, šis laikotarpis yra svarbus jos biografijos etapas.
1983 m. ji tapo „Žinijos“ draugijos mokslinė sekretore. 1983-1984 m. dirbo Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, o 1985-1990 m. - politinės ekonomijos dėstytoja. 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. Šaltiniuose teigiama, kad docento vardas jai buvo suteiktas po 1988 m. balandžio mėn.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Yra teigiančių, kad D. Grybauskaitė į Komunistų partiją įstojo būdama 23 metų. Jos įstojimo į SSKP metai kartais nurodomi kaip 1979-ieji.
Karjera atkūrus Nepriklausomybę
1990-1991 m. D. Grybauskaitė buvo Lietuvos ekonomikos instituto mokslinė sekretorė. 1991 m. ji stažavo Georgetowno universiteto Tarptautinių ekonominių santykių institute Vašingtone.
1991 m. ji pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos Vyriausybėje kaip programų vadovė. 1993-1994 m. buvo Užsienio ekonominių ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė. 1994-1995 m. - Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Sąjungos nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje.
1996-1999 m. D. Grybauskaitė ėjo Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose įgaliotosios ministrės pareigas. 1999-2000 m. buvo finansų viceministrė, o 2000-2001 m. - užsienio reikalų viceministrė. 1999-2000 m. vadovavo Lietuvos deryboms su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku.
2001-2004 m. D. Grybauskaitė ėjo finansų ministrės pareigas.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Darbas Europos Komisijoje
2004-2009 m. D. Grybauskaitė buvo Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. 2005 m. dienraštis „European Voice" ją paskelbė „Metų komisare".
Prezidentūra (2009-2019 m.)
2009 m. gegužės 17 d. įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, kuriuose Dalia Grybauskaitė, surinkusi 68,21 % balsų, laimėjo jau pirmame ture. Ji tapo pirmąja moterimi prezidente Lietuvos istorijoje.
2009 m. liepos 12 d. D. Grybauskaitė pradėjo eiti prezidentės pareigas. Savo veiklos prioritetus ji apibrėžė kaip skaidrumo siekį visose valstybės gyvenimo srityse, gynybinio ir energetinio saugumo užtikrinimą, socialinio ir ekonominio teisingumo didinimą bei pasitikėjimo teisėsauga stiprinimą. Jos iniciatyva buvo pradėta nacionalinė kampanija „Už saugią Lietuvą". 2009 m. rugsėjo mėnesį ji susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka.
2014 m. D. Grybauskaitė buvo perrinkta antrai kadencijai. 2014-2019 m. ji pirmininkavo Pasaulio moterų lyderių tarybai.
Veikla po prezidentūros
Nuo 2019 m. D. Grybauskaitė dalyvauja įvairiose tarptautinėse iniciatyvose. Ji yra nepriklausomo analitikos centro „Europos draugai" (angl. Friends of Europe) Patikėtinių tarybos narė, o nuo 2024 m. vasario mėn. - centro tarptautinės darbo grupės, skirtos Ukrainos saugumui ir euroatlantinei integracijai, narė. Nuo 2020 m. balandžio mėn. ji yra viena iš Jungtinių Tautų komisijos, atsakingos už tarptautinę finansinę atskaitomybę, skaidrumą ir sąžiningumą (angl. Panel on International Financial Accountability, Transparency and Integrity, FACTI), vadovų. Nuo 2025 m. sausio mėn. ji yra Jungtinių Amerikos Valstijų analitikos centro Atlanto taryba (angl. Atlantic Council) narė.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Apdovanojimai ir įvertinimas
Dalia Grybauskaitė yra apdovanota Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2003 m.) ir Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2009 m.). Ji taip pat yra daugelio užsienio valstybių aukščiausiųjų apdovanojimų kavalierė, įskaitant Trijų žvaigždžių 1 laipsnio ordiną su grandine (Latvija), Karališkojo Šv. Olafo ordino Didįjį kryžių (Norvegija), Sakalo ordino Didįjį kryžių su žvaigžde (Islandija), Pripažinimo kryžių (Latvija), ordiną Respublikos labui (Malta), Šv. Karolio Didžiojo karininko ordiną (Monakas), Baltosios rožės ordino Didįjį kryžių su grandine (Suomija), Marijos žemės kryžiaus ordino grandinę (Estija), ordino Už nuopelnus Aukščiausiojo laipsnio Didįjį kryžių (Vokietija), Karalienės Tamaros ordiną (Sakartvelas), Respublikos ordiną (Moldova), Karališkąjį Serafimo ordiną (Švedija), ordino Pro merito Melitensi grandinę (Maltos ordinas), ordiną Už ypatingus nuopelnus (Slovėnija), Žvaigždės ordino grandinę (Rumunija) ir Baltojo Erelio ordiną (Lenkija). 2013 m. ji gavo Karolio Didžiojo apdovanojimą (Karlspreis), o 2014 m. - Vokietijos analitinės žiniasklaidos apdovanojimą Auksinė Viktorija (skirtą trims Baltijos šalims).
Kontroversijos ir kritika
D. Grybauskaitės biografija ir politinė veikla sulaukė ir kritikos. Ypač daug diskusijų kelia jos darbas sovietmečiu, įstojimas į Komunistų partiją ir veikla Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Taip pat kritikuojamas jos griežtas tonas užsienio politikoje ir kai kurie vidaus politikos sprendimai.
Kai kurie šaltiniai teigia, kad prezidentės biografijoje pateikiama apibendrinta informacija, o ne konkretūs faktai, ypač apie jos darbą TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Teigiama, kad jos pareigos ten buvo aukštesnės nei nurodoma oficialioje biografijoje.
Taip pat kritikuojamas jos priešlaikinis atšaukimas iš įgaliotojo ministro pareigų Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV. Teigiama, kad tai įvyko dėl esminių priežasčių, susijusių su jos veikla prieš šią šalį.
tags: #dalios #grybauskaites #vaikai