Įvadas
Dalia Grybauskaitė - įtakinga Lietuvos politikė ir valstybės veikėja, ėjusi Lietuvos Respublikos prezidentės pareigas dvi kadencijas (2009-2019 m.). Jos politinė karjera, prasidėjusi dar sovietmečiu, vėliau perėjo į nepriklausomos Lietuvos valdymą ir diplomatiją. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti svarbiausius D. Grybauskaitės biografijos aspektus, jos politinę veiklą, priimtus sprendimus ir kontroversijas, kurios lydėjo jos prezidentavimą. Straipsnis remiasi interviu su politikais ir diplomatais, dokumentais ir viešais pranešimais, siekiant atskleisti iki šiol neskelbtus faktus.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Dalia Grybauskaitė gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje. 1975-1976 m. dirbo LSSR valstybinės filharmonijos Kadrų skyriaus inspektore. 1976-1983 m. laikotarpiu ji dirbo Leningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininke ir laborante. 1983 m. baigė Leningrado A. Ždanovo universitetą, įgydama politinės ekonomijos specialybę. 1988 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją Maskvoje.
Anot D. Grybauskaitės, būdama 20-metė, ji atvyko į Leningradą 1976-aisiais. Pakeliamieji Nevos tiltai jos nedomino. Ji siekė išsilavinimo, naujos, daug žadančios tuo metu specialybės. Kai kurie jos kurso draugai prisimena, kad ji nepasžymėjo dideliais gabumais.
Karjera Sovietmečiu
1983 m. D. Grybauskaitė pradėjo dirbti Žinijos draugijos moksline sekretore. 1983-1984 m. ji vadovavo Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabinetui, o 1985-1990 m. dėstė politinę ekonomiją. Šis laikotarpis jos biografijoje kelia daug klausimų ir interpretacijų. Pati D. Grybauskaitė teigė, kad darbas partinėje mokykloje buvo jos būdas prisidėti prie Lietuvos pusės palaikymo, kai vyko konfliktai tarp Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos.
Tačiau yra teigiančių, kad jos įstojimas į Komunistų partiją 23 metų rodo tikrą komunistą.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Karjera Nepriklausomoje Lietuvoje
1990-1991 m. D. Grybauskaitė dirbo Lietuvos ekonomikos instituto moksline sekretore, o 1991 m. tapo Lietuvos Respublikos Vyriausybės programų vadove. Tais pačiais metais ji stažavosi Georgetowno universiteto Tarptautinių ekonominių santykių institute.
1994-1995 m. D. Grybauskaitė buvo Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Sąjungos nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje. 1996-1999 m. ji ėjo Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose įgaliotosios ministrės pareigas.
1999-2000 m. D. Grybauskaitė buvo finansų, o 2000-2001 m. - užsienio reikalų viceministrė. 2001-2004 m. ji ėjo finansų ministrės pareigas. 1999-2000 m. ji vadovavo Lietuvos deryboms su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku.
Darbas Europos Komisijoje
2004-2009 m. D. Grybauskaitė buvo Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. Ši patirtis jai suteikė didelį tarptautinį pripažinimą ir padėjo įgyti patirties valdant didelius finansinius srautus.
Prezidentavimas (2009-2019)
2009 m. D. Grybauskaitė buvo išrinkta Lietuvos Respublikos prezidente ir ėjo šias pareigas dvi kadencijas (2009-2019 m.). Jos prezidentavimo laikotarpiu veiklos prioritetai buvo skaidrumas, gynybinis ir energetinis saugumas bei socialinis ir ekonominis teisingumas.
Taip pat skaitykite: Apie D. Šmatavičienę
Gynybos Planai
2009 m. antroje pusėje NATO būstinėje Briuselyje vyko slaptos derybos dėl Baltijos šalių gynybos planų nuo Rusijos. D. Grybauskaitė viešai kritikavo NATO, kad neturi gynybos plano Baltijos regionui, ir tai paskatino aštrias diskusijas. Nors kai kurie diplomatai manė, kad jos vieši pareiškimai trukdo deryboms, Grybauskaitė ir jos aplinka teigė, kad būtent jos spaudimas pralaužė ledus.
Grybauskaitė perspėjo, kad kalbės tik garsiau. Apsisprendus JAV prezidentui Barackui Obamai, istorinį sprendimą NATO šalių generolai priėmė 2010 metų sausio 22 dieną. Jie sutarė, kad Lenkijai skirtas karinis planas „Erelis sergėtojas“ apims ir Baltijos šalių gynybą. Tai tapo svarbaus proceso pradžia.
Santykiai su Rusija ir Baltarusija
D. Grybauskaitės santykiai su Rusija buvo įtempti. 2010 m. vasarį Helsinkyje susitikusi su Vladimiru Putinu, ji atmetė jo teiginius apie bendrus draugus Sankt Peterburge. 2014 m. lapkritį ji pavadino Rusiją „teroristine valstybe“. Antrojoje kadencijoje Grybauskaitė uždraudė bet kokius aukštesnio lygio kontaktus su Rusija.
Asmeninė diplomatija Grybauskaitei nesusiklostė ir su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, nors vilčių buvo daug. Po 2010 m. rinkimų, kai Baltarusijos režimas suėmė šimtus opozicijos atstovų, Grybauskaitės nuomonė pasikeitė. Dialogo nebeliko, o Astravo atominė elektrinė tapo didžiausiu jos ir visos Lietuvos diplomatijos pralaimėjimu.
Libijos Veto
2011 m. kovą D. Grybauskaitė iš pradžių blokavo NATO operaciją Libijoje, manydama, kad ataka prieš Muammaro Gaddafio vyriausybę bus neteisėta. Tačiau po įtemptų užkulisinių pokalbių ir Šiaurės šalių vadovų įsikišimo, ji pratylėjo, ir Lietuva pritarė operacijai.
Taip pat skaitykite: D. Grybauskaitės gimtadienio šventės
Kritikai teigė, kad Grybauskaitė elgėsi neadekvačiai, o jos rėmėjai - kad ji įžvalgiai numatė, jog po karinių atakų Libija panirs į chaosą.
Santykiai su Lenkija
D. Grybauskaitės santykiai su Lenkija buvo sudėtingi, ypač dėl užsienio reikalų ministro Radeko Sikorskio kritikos Lietuvai dėl lenkų mažumų teisių. Ji taip pat nutraukė tradiciją vykti į Varšuvą lapkričio 11-ąją nepriklausomybės dienos proga.
Kritikai teigė, kad dėl Grybauskaitės ambicijų Lietuva neišnaudojo Bronislavo Komorowskio eros, kad sparčiau įgyvendintų energetikos projektus.
Krymo Aneksija ir Gynybos Stiprinimas
Po Krymo aneksijos 2014 m. D. Grybauskaitė ėmėsi tvirtos lyderystės didinti gynybos biudžetą, grąžinti šauktinių kariuomenę ir įsigyti naują karinę techniką. Šauktiniai 2015 metais grąžinti prieš krašto apsaugos ministro Juozo Oleko valią. Ji atmetė amerikiečių ir prancūzų prašymus atsiųsti specialiųjų operacijų karius į Iraką ir Afriką.
CŽV Kalėjimas Lietuvoje
2014 m. gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie CŽV kalėjimus, kuri patvirtino įtarimus, kad 2005-2006 m. Antaviliuose netoli Vilniaus amerikiečiai buvo įrengę kalėjimą. D. Grybauskaitė paragino atlikti išsamų tyrimą, tačiau vienas iš svarbiausių klausimų - kaip ir kam amerikiečiai neoficialiai sumokėjo už kalėjimą - lieka neatsakytas.
Santykiai su Donaldu Trumpu
D. Grybauskaitė sugebėjo rasti bendrą kalbą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris pagyrė Baltijos šalis kaip drąsias šalis. Ji taip pat pasakė, kad jo neprognozuojamumas yra gera savybė.
Kontroversijos ir Kritika
D. Grybauskaitės politinė karjera nebuvo be kontroversijų. Ji buvo kritikuojama dėl autoritarinio valdymo stiliaus, užsienio politikos sprendimų ir praeities sovietmečiu. Taip pat kilo klausimų dėl jos biografijos faktų, ypač dėl mokymosi KGB mokykloje.
Režisierius Donatas Ulvydas pasakė, jog prezidentė jam yra prisipažinusi, kad mokėsi KGB mokykloje. Vėliau režisierius prisiminė: „padariau lapsus linguae - aptarinėjant gandus apie prezidentei metamą kritiką, atsakydamas į klausimą, suklydau ir vietoj to, kad mokėsi Leningrado universitete ir dirbo partinėje mokykloje, suplakiau viską (gandus ir faktus) į vieną vietą ir spontaniškai pasakiau, kad ji mokėsi KGB mokykloje. Nuoširdžiai atsiprašau žiūrovų už savo išsiblaškymą.“
Įvertinimas ir Palikimas
Nepaisant kritikos, D. Grybauskaitė yra vertinama už tvirtą lyderystę, skaidrumo siekį ir indėlį į Lietuvos saugumo stiprinimą. Jos aktyviai remtas Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas tapo Lietuvos energetinės nepriklausomybės ramsčiu. Ji taip pat prisidėjo prie gynybos biudžeto didinimo ir šauktinių kariuomenės grąžinimo.
Apdovanojimai ir Pripažinimas
D. Grybauskaitė yra apdovanota Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2003) ir Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2009). Ji taip pat yra daugelio užsienio valstybių aukščiausiųjų apdovanojimų laureatė, įskaitant Trijų žvaigždžių 1 laipsnio ordiną su grandine (Latvija), Karališkojo Šv. Olafo ordino Didysis kryžius (Norvegija) ir Baltojo Erelio ordinas (Lenkija, 2019). 2013 m. ji gavo Karolio Didžiojo apdovanojimą (Karlspreis).
tags: #dalia #grybauskaite #gimimo #metai