Rolandas Janušas - žinomas Lietuvos muzikantas, labiausiai žinomas kaip grupės „Vairas“ narys. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo biografija, muzikinė karjera, asmeniniai išgyvenimai ir požiūris į gyvenimą Lietuvoje.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Muzikinės Pradžios
Rolandas Janušas yra žmogus, apie kurį galima rašyti knygas. Jis sugeba kurti dainas, jas atlikti, dirbti mokytoju, studijuoti mokslus, dresiruoti kalaitę Roną, pastatyti namą ir auginti nuostabią dukrą. Baigęs muzikos mokslus, Rolandas yra ramus ir taiklus. Jis yra žinomas pravarde indėnas, bet ne tautybė indėnas. Bet šiaip, beveik tikras indėnas, nes mažai kalba, o kai paleidžia kokį žodį - jis būna taiklus. Kodėl beveik tikras? Todėl, kad nesvajoja nuimt kam nors skalpo.
Karjera su Grupe „Vairas“
Grupė „Vairas“ - brandaus amžiaus kolektyvas, viena seniausių grupių Lietuvoje. 1960 m. kovo 8-oji laikoma oficialia grupės susikūrimo data. Iš pradžių tai buvo saviveiklinis Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ darbuotojų ansamblis. Grupė pasivadino gamyklos vardu. Pirmasis oficialiai koncertavusio gamyklos estradinio ansamblio vadovas buvo Vladas Kazlauskas, pirmasis viešas ansamblio koncertas įvyko Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje 1960 metais kovo 8-ąją, minint Tarptautinę moters dieną.
Iki 1982 metų „Vairui“ vadovavo per dešimt vadovų, o du dešimtmečius ansamblis buvo kone pučiamųjų orkestras. Nuo 1982 m. kovo 16 d. grupei vadovauti ėmėsi Vytautas Katilius (iki 1991 m.) ir grupė „VAIRAS“ įžengė į profesionalią sceną, greitai tapo žinoma visoje šalyje. Nuo 1993 metų „Vairo“ vadovu tapo Vadimas Kamrazeris. Grupės sudėtis kito, kartu nuo 1991-ųjų muzikos pasaulyje laikėsi trijulė: būgnininkas Vytautas Mundinas, E. Čivinskas ir R. Janušas. 2000-aisiais prasidėjo antrasis „Vairo“ atgimimas.
Šių dienų „Vairas“: Vytautas Mundinas (mušamieji), Rolandas Janušas (klavišiniai instrumentai, vokalas), Juventas Radzys (gitara, vokalas) ir Darius Vaitoška (bosinė gitara).
Taip pat skaitykite: R. Rastausko kūrybos kelias
Svarbūs „Vairo“ Etapai
- 1983 m. Laimėta 1-oji vieta Šiaulių miesto estradinių ansamblių apžiūroje.
- 1984 m. Žiūrovų prizas Kišiniove (Moldavija) Centrinės televizijos konkurse „Su daina per gyvenimą“.
- 1985 m. Kelialapis į Maskvą, į XII pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį.
- 1987-1990 m. Intensyvūs koncertai TSRS, dirbant Alos Pugačiovos teatre.
- 1994 m. Dalyvavimas festivalyje „Nida 94“ su Veronika Povilioniene.
- 2000 m. Albumas „Karaliai be karūnų /2000-ųjų kolekcija“.
- 2010 m. Jubiliejinis albumas „VAIRAS 50“.
1983 m. grupė pasiruošė ir dalyvavo Šiaulių miesto estradinių ansamblių apžiūroje, laimėjo 1-ąją vietą. 1984 m. žiūrovų prizas iškovotas Kišiniove (Moldavija), dalyvaujant Centrinės televizijos 4-ajame jaunųjų atlikėjų konkurse „Su daina per gyvenimą“. 1985 m. laimėtas kelialapis į Maskvą, į XII pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį. 1987 m. - 1990 m. intensyviai koncertuota tuometinėje TSRS. Dirbant Alos Pugačiovos teatre apkeliauta daugelis Rusijos miestų, nuo tolimojo Magadano iki šaltojo Murmansko. 1994 m. dalyvaudamas festivalyje „Nida 94“ „VAIRAS“ kartu su Veronika Povilioniene atliko „Ūdrio ariją“ iš A. Klovos operos „Pilėnai“. 1995 m. festivalyje „Nida 95“ „VAIRAS“ ir Veronika Povilionienė atliko lietuvių liaudies dainą „Avižėlė“ (aranžuota grupės „VAIRAS“). 2000 m. su neapsakoma energija grupė prisikėlė naujam gyvenimui. Tais pačiais metais buvo išleistas albumas „Karaliai be karūnų /2000-ųjų kolekcija“. Tai senos, neredaguotos, originalios ankstesniųjų veiklos metų „VAIRO“ dainos. 2003 m. „VAIRAS“ jau buvo toks, kokį jį matote šiandien: žvalus, energingas ir pasiruošęs džiuginti savo klausytojus naujomis dainomis. 2010 metais sukurtas jubiliejinis albumas „VAIRAS 50“. Albumo pristatymas buvo numatytas 2010 m. kovo mėn., bet vasario mėn., dėl pagrindinio vokalisto Edmondo Čivinsko netekties, albumo pristatymas buvo atidėtas vėlesniam laikui.
Net lietuviškų tekstų žodžiai buvo išversti į rusų kalbą. „Senas radijo imtuvas“ rusams tapo daina apie autoservisą. Į programą reikėdavo įtraukti ir rusiškų dainų. Taip „Vairo“ repertuare atsirado lietuviška „Podmoskovnyje večera“ versija - „Pamaskvio vakarai“.
1991 metais V. Katilius „paleido“ grupę: perversmų laiku gamykla grupės nebeišlaikė. Išsiskirsčius ansambliui, būrys muzikantų liko be darbo. Buvę bendražygiai pasuko skirtingais keliais. V. Katilius emigravo į Ameriką. Sėkminga koncertinė veikla prieš keletą metų vėl buvo atsitrenkusi į sieną: „Vairas“ buvo likęs be repeticijų salės. Tąkart R. Janušas paskelbė, kad grupė išvažiuoja į Kelmės rajono Užvenčio seniūnijos Kolainių kaimo kultūros namus. Užuovėją „Vairas“ rado po Šiaulių dainavimo mokyklos „Dagilėlis“ sparnu, čia dirba ir du grupės nariai: R. Janušas ir V. Mundinas. R. Janušas šypsosi: „Vairas“ dainuoja gyvai, o trumpai išlindusiems į eterį su fonogramomis nėra šansų ilgai išsilaikyti. „Edmondui sakiau: „Ateis mūsų laikas“. Svarbu išlaukti. Geriau būti mažiau populiariam, bet stabiliai populiariam“, - sako R. Janušas.
Grupės Nariai
- Edmondas Čivinskas - vokalas (buvęs)
- Vytautas Mundinas - mušamieji
- Juventas Radzys - gitara, vokalas
- Darius Vaitoška - bosinė gitara
Bendradarbiavimas su Laura Remeikiene
Lietuvoje žinomi muzikos atlikėjai - dainų autorė ir atlikėja, muzikinių knygų vaikams rašytoja ir pedagogė, TV projektų dalyvė Laura Remeikienė ir Rolandas Janušas iš grupės „Vairas“ - su nauja daina „Durys neturėjo namų“ kopia į muzikos topą ir pasakoja apie klausytojų reakciją į naująjį dueto kūrinį.
„Ši mūsų daina yra apie tokią meilę, kuri, matyt, išgyventa daugelio. Klausytojai dažnai man prisipažįsta jaučiantys, kad daina parašyta būtent apie juos. Džiugu, kai tokiu būdu kūryba, daina tampa gyva“, - pasakoja Laura Remeikienė.
Taip pat skaitykite: Rolando Boravskis: teatro aktorius ir visuomenės veikėjas
Vos dienos šviesą išvydusi Lauros Remeikienės ir Rolando Janušo daina „Durys neturėjo namų“ jau įžengė į populiariausių Lietuvos dainų dešimtuką. Per karantiną aktyviai kartu pradėjęs kurti duetas visuomenei pristatė jau ketvirtą naują bendrą dainą, tad neliko nepastebėti šalies radijo stočių ir jų klausytojų.
„Atidavėme dainą radijo stotims, ir išvykau į kelionę. Prisipažinsiu, buvau nustebęs, kai grįžęs radau ją TOP dešimtuke. Džiaugiuosi, kad klausytojams patinka mūsų su Laura bendras darbas. Gal po karantino visi pradėjome labiau ieškoti žodžiuose prasmės, gal nebebijome sulėtinti tempo, tai, manau, atsispindi ir muzikoje. Tad klausytojų pripažinimas skatina mus toliau kurti ir pildyti duotą pažadą išleisti bendrą albumą“, - pasakoja grupės „Vairas“ vokalistas Rolandas Janušas.
L. Remeikienė ir R. Janušas kaip duetas debiutavo pernai žiemą su savo nauja daina ir vaizdo klipu „Jausmų žiema“. Pernai vasarą bendrų darbų sąrašą papildė su grupe „Vairas“ ir „Lauros studijos“ choru įrašytas kūrinys „Švęsk gyvenimą“. Garso įrašų studijoje Rolandas ir Laura jau pradėjo įrašinėti naują dainą. Rugpjūčiui ruošiasi dar vienos dainos premjerai ir planuoja jos vaizdo klipo filmavimus. „Aš kaip muzikos pedagogė vasarą atostogauju, tad turime daugiau laiko įgyvendinti mūsų dueto kūrybinius sumanymus. O kadangi koncertų tik daugėja, norisi klausytojams pateikti ne tik gerai pažįstamų dainų, bet ir kažką naujo. Tad jei viskas klosis, kaip suplanavome, iki sezono pabaigos muzikos gerbėjus pasieks dar dvi premjeros“, - planais dalinasi muziką ir žodžius duetui rašanti Laura Remeikienė.
Nelaimingas Atsitikimas ir Reakcija
Grupės „Vairas“ lyderis Rolandas Janušas pirmadienio naktį su dukra ir žmona pateko į avariją. Sumaitotas baltas „Mercedes Benz Glk“ atlikėjo automobilis. Žinią apie avariją vyras pranešė socialiniuose tinkluose pasidalijęs nuotrauka ir po ja brūkštelėjęs: „Kada Lietuvos automagistralėse nebevaikščios briedžiai?“
Pasirodo, pirmadienio naktį automagistralės kelyje pasimaišė briedis. Pats R. Janušas portalui tv3.lt papasakojo apie įvykį. „Važiavau su savo šeima, kai kelyje pasimaišė briedis. Šalia manęs sėdėjo dukra, kuriai buvo praskeltas smarkas, paskui jis buvo susiūtas, žmona taip pat patyrė sumušimų. Kai briedis staiga atsitrenkė į mašiną, iššoko pagalvės, mašinos gaubtas atsidarė, jį visą briedis sulamdė.
Taip pat skaitykite: Rūta Ščiogolevaitė
Jis sako automagistralėje važiavęs leistinu 130 km/val greičiu, taip pat ir pastebėjęs kelio ženklą, įspėjantį apie laukinius gyvūnus.
„Noriu, kad mano šis įvykis įžiebtų diskusiją. Gal pagaliau kokiam seimūnui pavyks įžiebti diskusiją apie saugumą keliuose, nes mus tai apdaužė skaudžiai“, - tikina R. Janušas.
„Kada greitkelyje, autostradoje, kur šalia aptverta teritorija ir šitokie greičiai, manau, kad kiekvienas jaučiasi saugus. Tačiau čia nieko saugaus nebuvo. Mes autostradoje automobilio negalėjome patraukti 3 valandas, nes ratai buvo užsiblokavę. Kai mano dukrą su žmona susiūtas iš ligoninės priėmimo skyriaus atvežė, man tiesiog baisu pasidarė. Tačiau pakeičiau savo nuomonę apie policininkus Lietuvoje. Jie labai gerai dirbo. Labai keista, kad tiek žmonių autostradoje sustoja padėti ir visi žino, ką reikia padaryt, daro daugiau nei valstybė, kurioje gyvename. Visi žmonės pamokas savo išmokę, bet valstybė tuo klausimu nedirba - čia labai skaudu.
Savaitgalį grupės „Vairas“ lyderio laukia koncertai. Nepaisant patirto šoko, Rolandas vis tiek nepraranda geros nuotaikos. „Prieš koncertą susirinkusiems žmonėms turėsiu paaiškinti, kas nutiko, nes veidas praskeltas.
Knyga apie Grupę "Vairas"
Penki dešimtmečiai spalvingų grupės „Vairas“ metų išleisti knyga - „Legendinį „Vairą“ mačiau iš arti: klubo vedėjo užrašai“. Grupės istoriją atskleidžia šiauliečiai Bronislovas Saulius Tarabilda ir Žilvinas Skačkauskas. Knyga apskrities P. Kruopščiai surinkti faktai, gausios iliustracijos, įdomūs nutikimai, asmenybės, anų metų dvasia ir šių dienų aktualijos. Tokią grupės „Vairas“ istoriją pasakoja B. S. Tarabilda ir Ž. B. S. Visus tuos metus jis kaupė archyvinę medžiagą, susijusią su grupės veikla, fiksavo koncertus. Rašant knygą, jo literatūriniu bendraautoriumi tapo Ž. Knygos autoriai siekė patraukliai, su humoru, bet be pagražinimų papasakoti „Vairo“ istoriją. Ne vienam muzikantui karjerą sugadino ir gyvenimą sutrumpino taurelės draugija. Vaišinta visur: ne tik po koncertų, festivalių. Leidinyje prisimenami ir ankstesni ansamblio vadovai, muzikantai, solistai. Skaudus faktas, kad daug su „Vairu“ susijusių asmenybių išėjo Anapilin. Tarp jų - solistai Edmondas Čivinskas, Vilius Onaitis, Loreta Motuzaitė. Kai knyga buvo rašoma, 2011 metais Čikagoje mirė ilgametis „Vairo“ vadovas Vytautas Katilius. V. Knygoje pateikiama grupės diskografija, bibliografija, statistika, ansamblio ir gamyklos vadovų sąrašai, apdovanojimai (nuo 1962 iki 2010 metų).
Jubiliejinis Koncertas ir Atsiminimai
Rugsėjo 23 dieną Šiaulių arenoje gerbėjai su 50-mečiu sveikins Šiaulių grupę „Vairas“. Tiek metų šį rugsėjį būtų suėję ir pagrindiniam „Vairo“ vokalistui Edmondui Čivinskui. Jubiliejiniame koncerte jis, kaip ir kiti buvę bei esami „Vairo“ nariai, bus scenoje. Tik - vaizdo įrašuose.
Grupės „Vairas“ jubiliejinis koncertas buvo planuotas šių metų kovo mėnesį. Ruoštasi koncertui, pradėti pardavinėti bilietai, bet E. Čivinsko netektis apvertė visus planus. „Vairo“ vadovo Rolando Janušo žodžiais, jubiliejiniame koncerte Edmondas simboliškai sugrįš į sceną: dainos „Esmeralda“ klipu bei fotografijų paroda. E. Čivinskas domėjosi fotografijos menu, išliko daugybė jo darytų nuotraukų, kurios bus eksponuojamos arenoje.
„Mes visad gimstam pačiu laiku, tik mirštam visados per anksti“, - jubiliejiniame vakare dainuos „Vairas“. Ankstyvos mirtys pasiglemžė ne tik E. Čivinską, bet ir dar du buvusius grupės vokalistus: Vilių Onaitį bei vienintelę grupėje dainavusią moterį Loretą Motūzaitę.
Bet koncertas nebus liūdnas: muzikantai žada šiltą bei prisiminimus keliantį vakarą. Į jubiliejinį koncertą kviečiami visi, kurie anksčiau ar vėliau buvo su grupe ar grupėje. Jaunystėje atliktas dainas vėl uždainuos „Vaire“ dainavę estrados grandai - Simonas Donskovas, Adolfas Jarulis.
Koncertą pradės „senasis“, devintojo dešimtmečio „Vairas“: Vadimas Kamrazeris (klavišiniai, vokalas), Romualdas Šiaudkulis (mušamieji), Sigitas Orūnas (gitara), Vidmantas Mikalauskas (bosinė gitara). Šių dienų „Vairas“ planuoja į areną atvykti su trenksmu: natomis puoštu savuoju autobusu.
Kartu su „Vairu“ jubiliejų minės ir jų geri draugai - atlikėjai, muzikantai. Koncerto vedėjas Marius Budraitis papasakos penkių dešimtmečių grupės istoriją: „Vairo“ istorijos metraštininkas Bronislovas Tarabilda, tuometinis „Vairo“ gamyklos klubo vedėjas, yra surinkęs gausų archyvą - net pirmuosius „Vairo“ gamyklos algalapius.
Pasak R. Janušo, iki 1982 metų „Vairui“ vadovavo per dešimt vadovų, o du dešimtmečius ansamblis buvo kone pučiamųjų orkestras. „Vairo“ aukso amžius prasidėjo 1982 metais, kai gamyklos ansamblio vadovu (tuomet buvo toks etatas) įsidarbino talentingas ir energingas Vytautas Katilius. Devintojo dešimtmečio „Vairo“ dainos išpopuliarėjo akimirksniu. Pirmuoju hitu laikoma daina „Gimiau pačiu laiku“. „Riešutų žydėjimas“, „Vienatvės medis“, „Vilčių vaivorykštė“, „Mėlynas autobusiukas“, „Karaliai be karūnų“, „Ant slenksčio“ ir kitos tebėra populiarios iki šiol. Daina „Vienatvės medis“ buvo užkliuvusi sovietinei cenzūrai: „Kaip gali laimingas tarybinis žmogus liūdėti?!“ Dainą pavyko „išteisinti“, įrodžius jog tekstas sukurtas garsaus poeto Algimanto Baltakio.
Išpopuliarėjęs „Vairas“ išmaišė visą Tarybų Sąjungą - nuo Magadano iki Murmansko. Koncertavo Alos Pugačiovos teatre, jame buvo dainininkai Valerijus Leontjevas, Aleksandras Rozenbaumas, Ala Pugačiova, Laima Vaikulė, grupė „Zemliane“.
Palangos Vardai: Indėlis į Kultūrą
Rolandas Janušas, kaip ir daugelis kitų asmenybių, prisideda prie Lietuvos kultūros puoselėjimo. Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“, kuriame įamžinami ne tik kraštiečiai, bet ir svečiai, kurių talentas garsina Palangos vardą už miesto ribų.
Šiame žinyne minimi įvairūs asmenys, prisidėję prie Palangos istorijos ir kultūros:
- Emilija Adiklienė - lietuvių kalbos ir literatūros pedagogė, kraštotyrininkė.
- Jonas Pranas Aleksa - valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, LR žemės ūkio ministras.
- Leandras Alminas - kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvo „Bočiai“ vadovas.
- Edouard François André - prancūzų kraštovaizdžio architektas, suprojektavęs peizažinio stiliaus parką Palangoje.
- Regina Andriekutė - tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė.
- Jonas Basanavičius - visuomenės, kultūros, politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.
- Zita Baniulaitytė - etnokultūros žinovė, audėja, folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė.
Šis sąrašas toli gražu nėra baigtinis, ir jame galima rasti daugybę kitų asmenų, prisidėjusių prie Palangos ir visos Lietuvos kultūros.
Rolando Janušo Požiūris į Lietuvą
Pašnekovas atskleidė, kad į Lietuvą negriš, nes čia tektų viską kurti ir siekti iš naujo. R. Janušo teigimu, jam ir jo šeimai gimtinė asocijuojasi su atostogomis. „Lietuva gražėja, Lietuva tvarkosi, bet visi pastebėjimai yra turisto akimis. O kaip verda vidinis šalies gyvenimas? Jis man kvepia, o koks jo skonis, aš negaliu pasakyti. Į mano šypseną atsakoma šypsena. Nesvarbu, ar tai Vokietija, ar Lietuva. Taip Lietuvoje yra susiraukusių žmonių, bet tokių yra ir mano darbe. Jei vokiečių seselėms bloga nuotaika, tai bloga nuotaika. Mediko teigimu, jokiu būdu negalima teigti, kad Lietuvoje gyvena paniurę, o Vokietijoje - laimingi žmonės. „Žmonės yra žmonės visur, jie turi savų problemų, savą momentinę nuotaiką.