Dažnai tėvai susiduria su iššūkiu, kaip išgauti iš savo vaikų daugiau informacijos apie jų dieną mokykloje, nei tik lakoniškas "gerai" ar "normaliai". Standartinis klausimas "Kaip sekėsi mokykloje?" dažnai neskatina atvirumo ir detalesnių atsakymų. Šiame straipsnyje pateikiami klausimai, kurie padės tėvams užmegzti nuoširdų pokalbį su savo vaikais, geriau suprasti jų patirtis mokykloje, problemas ir džiaugsmus. Aptarsime, kaip tinkamai formuluojami klausimai gali padėti vaikams atsiverti ir pasidalinti savo mintimis bei jausmais. Taip pat aptarsime, kaip tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas gali padėti vaikams sėkmingai mokytis.
Klausimai, Skatinantys Nuoširdų Pokalbį
Viena mama pasidalino savo patirtimi, kaip pakeitus klausimų formuluotę, jai pavyko prakalbinti vaiką ir gauti daugiau informacijos apie jo dieną. Pateikiame 25 klausimus, kurie gali padėti tėvams inicijuoti įdomius ir informatyvius pokalbius su savo vaikais apie jų dieną mokykloje:
- Ką valgei pietums?
- Ar pastebėjai ką nors darant kažką juokingo?
- Kokius žaidimus žaidei per pertraukas?
- Koks buvo juokingiausias dalykas, nutikęs tau šiandien?
- Ar kas nors padarė tau ką nors malonaus?
- Ką gero padarei kitiems tu?
- Dėl ko šiandien šypsojaisi?
- Kaip manai, kas iš tavo mokytojų išgyventų zombių antplūdį? Kodėl?
- Ką naujo šiandien sužinojai?
- Kas atsinešė geriausius priešpiečius? Kokie jie buvo?
- Kas tau šiandien mokykloje buvo sudėtinga?
- Kaip manai, koks turėtų būti mokyklos ženklas / herbas / vėliava, jei galėtum nupiešti bet kokį?
- Koks būtų šios dienos įvertinimas nuo 1 iki 10, kodėl?
- Kurio iš klasės draugų norėtum mokytojo vietoje? Kodėl?
- Jei tu galėtum rytoj tapti mokytoju, kokį dalyką dėstytum?
- Ar buvo, kas tave šiandien erzino?
- Su kuo norėtum susidraugauti, bet dar nespėjai? Kodėl?
- Kaip manai, kokia yra pagrindinė tavo mokytojos taisyklė?
- Koks populiariausias užsiėmimas per pertraukas?
- Galbūt tavo mokytoja panaši į ką nors kitą? Jei taip, tai į ką?
- Ką naujo sužinojai apie savo draugą / draugus?
- Kas buvo įdomiausia šiandien pamokose?
- Įvardink vieną naudingą dalyką, kurį padarei šiandien.
- Įvardink, kuo (kokiu poelgiu ar įvykiu) labiausiai šiandien didžiavaisi?
- Kokios taisyklės mokykloje šiandien buvo sunkiausia laikytis?
- Kokio dalyko norėtum išmokti iki savaitės / mėnesio / mokslo metų pabaigos?
- Kuris vaikas klasėje yra visiška tavo priešingybė?
- Kur mokykloje tau būna smagiausia būti?
- Kokioje kūno kultūros srityje norėtum labiausiai patobulėti? Arba, kokį pratimą kūno kultūros pamokoje norėtum atlikti labai gerai?
- Ar kam nors iš vaikų klasėje nesiseka laikytis taisyklių?
Šie klausimai skatina vaikus mąstyti apie įvairius dienos aspektus, prisiminti detales ir išreikšti savo nuomonę. Jie yra atviri, todėl vaikai gali atsakyti į juos įvairiais būdais, skirtingai nei tiesiog "taip" arba "ne".
Kaip Motyvuoti Vaiką Mokytis
Dauguma ekspertų sutaria, kad dabartiniai vaikai pasižymi viena ypatybe - jie nesiima veiklos, kurioje nemato prasmės. Tad tėvams dažnai kyla klausimas, kaip juos motyvuoti mokytis. Siekiant vaiką sudominti atlikti kokį nors darbą, itin svarbus pozityvus šalia esančių artimųjų pavyzdys - jų noras keistis, tobulėti, išmokti, atrasti ir įkvėpti kitus. Taip pat reikia žinoti tam tikras taisykles ir metodus, kaip efektyviai dirbti. Būtina užtikrinti ir tinkamą vaikui dienos režimą, kuris sukuria saugumą ir padeda siekti geresnių rezultatų.
Psichologė Asta Blandė teigia, kad nors šiuolaikinės kartos vaikai dažniausiai linkę rinktis individualų darbą, itin svarbu ugdyti ir komandinio darbo įgūdžius. Jei pažvelgtume, kokių įgūdžių reikia jau subrendusiai asmenybei, paaiškėtų, kad svarbu dirbti komandoje, kuo greičiau atrasti savo vaidmenį žmonių grupėje. Tad natūralu, kad suaugusieji turėtų padėti vaikams įgyti grupinio darbo įgūdžių, organizuodami įdomią ir aktyvią veiklą.
Taip pat skaitykite: Žinių praturtinimas
Susikaupimo Stoka: Kaip Pagelbėti
Gyvename greitai besikeičiančiame ir kartais net chaotiškame pasaulyje, tad natūralu, kad didelis dirgiklių skaičius dažnai trukdo vaikams susikaupti. Visgi, tiek mokykloje, tiek namuose galima rasti išeičių, kaip vaikams pagelbėti. Norint sudominti vaiką pamokose vykdoma veikla, į pagalbą galima pasitelkti tam tikrus kūrybiškus žaidimus ir pratimus. Pastebint, kad dėmesys silpsta, galima padaryti trumpą pertraukėlę, pakeisti veiklą ar mokymo metodą - tai dažniausiai padeda sugrąžinti susidomėjimą. Susikaupimą taip pat galima paskatinti ramiai tyrinėjant aplinką šeimos ar klasės išvykose.
Kartais vaikams gali būti sunku susikaupti ir dėl to, kad jie jaučiasi pavargę. Svarbu stebėti, pažinti vaikus, kalbėtis apie tai, kaip jie jaučiasi. Daugelį atsakymų tėvai gali sužinoti tiesiog būdami atidūs, kantrūs ir supratingi. Tai didžiausia dovana, kurią jie gali suteikti vaikams, tačiau, deja, neretai pamiršta tuo pasinaudoti.
Namų Darbai: Padėti ar Ugdyti Savarankiškumą?
Dažnam kyla abejonių, ar palikti juos vaikui ruošti savarankiškai, ar visgi pasiūlyti pagalbą. "Šviesos" Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė teigia, kad namų darbų užduotys turėtų būti skirtos vaiko žinioms ir įgūdžiams įtvirtinti, todėl rekomenduoja jas vaikams atlikti savarankiškai. Nuolatinis namų darbų užduočių rengimas kartu su vaiku iškreipia pačių namų darbų paskirtį, nepadeda vaikui ugdyti savarankiškumo, nemoko prisiimti atsakomybės už savo darbus. Manau, kad namų darbai - tik savanoriškai bei savarankiškai vaiko atliktos užduotys.
Reikėtų atskirti namų darbus nuo užduočių, kurių vaikas nespėjo atlikti per pamokas ir turi pabaigti namuose. Tuomet reikėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas nespėjo jų atlikti. Jei kažko nesuprato, tėveliai galėtų padėti, paaiškinti, bet jokiu būdu ne išspręsti uždavinį ar atlikti užduotį už vaiką.
Mokykla ir Būreliai: Kaip Suderinti?
Svarbu suprasti, koks yra Jūsų vaikas: jei jis ramesnis, uždaresnis, lėtesnis - tiks ramesni, individualiai veiklai skirti būreliai, o jei jis judrus, laisvai bendraujantis, aktyvus - siūlykite jam aktyvius, komandinio pobūdžio būrelius. Būrelių laiką būtina derinti prie mokyklos tvarkaraščio, bet svarbiausia, kad būrelis patiktų vaikui, o ne taptų neišsipildžiusios tėvų svajonės įgyvendinimu. Svarbu ir tai, kad kiekvieno užsiėmimo vaikas lauktų norėdamas sužinoti, pažinti, atrasti kažką nauja, o tėveliams primena, kad planuodami savo vaikų užimtumą, nepamirštų, jog vaikystėje vaikams norisi ir tiesiog pažaisti.
Taip pat skaitykite: Kaip kalbėti su vaikais apie sudėtingus dalykus
Pasvarstykite, ar vaikas turi laiko papildomam būreliui, o jei taip, tai kiek? Taip pat apgalvokite, ar vaikui lieka laisvo laiko tiesiog pailsėti, o svarbiausia - ar jis pats nori lankyti papildomo ugdymo būrelį. Jeigu nori lankyti, tuomet aptarkite, koks būrelis būtų tinkamas, kokių tikslų vaikas turi darydamas tokį pasirinkimą. Svarbiausia prisiminti, kad būrelis nėra būdas tiesiog užimti vaiką, kai tėvai tam neturi galimybės. Tai papildoma galimybė atrasti, pažinti save, labiau pasitikėti savimi. Neatsižvelgus į minėtus klausimus, būrelis vaikui gali virsti kančia.
Priežastys, Kodėl Vaikai Nenoriai Mokosi
Kodėl vaikai, kurie iš prigimties yra smalsios ir žingeidžios būtybės, nenoriai mokosi, o po atostogų ne visada nori eiti į mokyklą? Apžvelgiame 5 priežastis, kurių dauguma susijusios su motyvacija bei nesėkmėmis:
- Galimybių ir reikalavimų neatitikimas. Vaikui gali būti sunku mokytis klasėje, kurioje reikalavimai yra didesni, negu jo galimybės. Tai niekuo nesusiję su vaiko tingumu. Kartais net dedant pačias didžiausias pastangas vaikas nesugeba įsisavinti naujos informacijos. Viena nesėkmė, kita - ir vaikas gali prarasti motyvaciją bei norą mokytis. Tokiu atveju tėvams verta realiai įvertinti vaiko galimybes ir galbūt pagalvoti apie įprastą mokyklą, kurioje vaikas jausis geriau.
- Neorganizuotumas. Tai dažna pradinių klasių vaikų problema. Kol jie yra mokykloje, padedami mokytojo, šiaip ne taip suspėja viską padaryti, tačiau grįžę namo to nebesugeba. Pažaisti kompiuteriu, panaršyti išmaniajame, paplepėti telefonu su draugais - pašalinius reikalus atlikti jis spėja, o štai paruošti pamokas - ne. Nedirbant namuose, neatliekant namų darbų pažymiai pamažu ims prastėti. Vaikas praras norą mokytis. Tėvų užduotis - išmokyti vaiką savidisciplinos, paaiškinti, kad yra prioritetai, kuriuos vaikas turi žinoti. Paprasčiausias siūlymas - drauge su vaiku surašyti jo dienotvarkę, kuri padės jam nenukrypti nuo tikslo.
- Neįdomu. Jeigu vaikams nuobodu mokykloje, namuose jie irgi netrykš noru mokytis. Vaikams kartais sunku suprasti, kodėl jie mokosi vieno ar kito dalyko, kodėl tai būtina. Ir mokytojų, ir tėvų tikslas yra sudominti vaiką, jis turi suprasti, kad kiekvienas teorines žinias jis gali ar galės pritaikyti praktikoje.
- Atmosfera klasėje. Jeigu mokykloje klesti patyčios, o mokytojai nesugeba užkirsti joms kelio, vaikas nenorės eiti į mokyklą. Bijodamas eiti į mokyklą, kur vėl patirs pažeminimą, vaikas praranda norą mokytis ir tai akivaizdžiai matosi jo pasiekimų knygelėje. Tėvai turėtų pasikalbėti su savo vaiku, ir jeigu įtaria, kad klasėje gali būti patyčių, jie turi būtinai įsikišti. Pirmiausia reikėtų aptarti susiklosčiusią situaciją su klasės mokytoju, mokyklos psichologu bei socialiniu darbuotoju.
- Nuovargis. Vaikai, ypač pradinėse klasėse, labai greitai pavargsta. O jei dar lanko ne vieną užklasinės veiklos būrelį, jiems išvis nelengva. Nuovargis mažina vaikų galimybes įsisavinti naujas žinias. Tėvams gali atrodyti, kad jų gabusis ir talentingasis vaikas tiesiog tingi mokytis, tačiau priežastis - nuovargis, persitempimas. Tokiu atveju reikėtų peržiūrėti visą vaiko veiklų sąrašą - gal galima kažko atsisakyti?
Taip pat skaitykite: Alternatyvūs klausimai vietoj "Kaip sekėsi?"