Rolandas Rastauskas, žinomas ir RoRa slapyvardžiu, buvo iškili asmenybė Lietuvos kultūros padangėje - poetas, eseistas, dramaturgas ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Jo kūryba, pasižyminti savitu stiliumi ir giliu kultūriniu kontekstu, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos literatūroje ir teatre. Ši biografija apžvelgia R. Rastausko gyvenimo kelią, kūrybinę veiklą ir indėlį į Lietuvos kultūrą.
Gimimas ir Studijos
Rolandas Rastauskas gimė 1954 m. spalio 13 d. Vilniuje. 1978 m. Vilniaus universitete baigė anglų filologiją. Vėliau stažavosi Londono nacionaliniame, Edinburgo „The Traverse“ ir Skarboro teatruose, kur gilino žinias apie teatro meną.
Karjeros Pradžia ir Darbas
Po studijų R. Rastauskas 1978-1986 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre redaktoriumi, taip pat dėstė Vilniaus universitete. 1986 m. persikėlė į Palangą ir dėstė Klaipėdos universitete. 2016-2018 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Žurnalistinė Veikla
R. Rastauskas aktyviai dalyvavo žurnalistinėje veikloje. 1989-1990 m. buvo „Atgimimo“, 1993-2003 m. - „Lietuvos ryto“, 2003-2004 m. - „Akiračių“ (Čikaga, JAV), o nuo 2005 m. - „Verslo klasės“ skiltininkas. Savo straipsniuose jis nagrinėjo įvairius kultūrinius ir visuomeninius klausimus, pasižymėjo originaliu požiūriu ir ironišku stiliumi.
Kūrybinis Kelias
R. Rastausko kūrybinis kelias prasidėjo dar mokyklos suole. 1972 m., dar besimokydamas Palangos senojoje gimnazijoje, debiutavo su pjese „Lenktynių aitvaras“, kuri tais pačiais metais buvo pastatyta Jaunimo teatre. Ši pjesė išryškino autoriaus polinkį derinti poeziją ir muziką.
Taip pat skaitykite: Rolando Boravskis: teatro aktorius ir visuomenės veikėjas
Poezija
1987 m. išleido eilėraščių rinkinį „Albumas“. Vėlesniuose poezijos rinkiniuose „Tinginio raudos“ (1992) ir „Aktorius pasitraukia“ (1996) vyrauja miesto tematika, gausu kultūrinių asociacijų. R. Rastausko eilėraščiai teigia gyvenimo paradoksalumą, nevengia ironijos, savitai reflektuojamos Vakarų kultūros vertybės. Eilėraščio herojus - miesto žmogus, išgyvenantis laisvę, polėkį, kartais absurdą, priklausomas nuo klasikinės kultūros ir meno ženklų, modernios, akademiškos erdvės.
Akustiniu poetiniu eksperimentu laikytinas eilėraščių rinkinys „Metimas“ (2006), išleistas su kompaktiniu disku, kuriame perkusininkas Arkadijus Gotesmanas akomponuoja R. Rastauskui. Šiame rinkinyje poetas skaito savo eiles varijuodamas skirtingą intonaciją, keisdamas ritmą ir rimą, kartoja frazes, žodžius, skiemenis.
2014 m. pasirodė eilėraščių rinktinė „Vienišos vėliavos“.
Esė
R. Rastauskas taip pat žinomas kaip eseistas. Jo esė rinkiniuose „Kitas pasaulis“ (2004), „Privati teritorija“ (2009), „Trečias tomas: esė ir kiti tekstai“ (2015), „Verkianti bronza: Kelionių knyga, 1993-2023“ (2024) vyrauja savitas požiūris į visuomeninius, kultūrinius reiškinius, meninius tekstus. Jo esė pasižymi intelektualumu, ironija ir originaliu stiliumi.
Knyga „Kitas pasaulis“ atsirado iš skilties „Lietuvos ryte“, kuriai rašyta beveik dešimtmetį. Paskutiniojoje knygoje „Trečias tomas“ yra įvairesnių tekstų. Nuo antrosios esė knygos „Privati teritorija“ R. Rastauskas tolstu nuo vietos realijų, kartais pabėga labai toli.
Taip pat skaitykite: Rūta Ščiogolevaitė
Teatras
R. Rastauskas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos teatro. Be jau minėtos pjesės „Lenktynių aitvaras“, jis 2001 m. parengė B. Schulzo prozos inscenizaciją „Klepsidros sanatorija“ (režisierius O. Koršunovas, Varšuvos teatras Studio). 2002 m. parašė scenarijų „Notturno, arba Bebrų respublika“. Režisieriaus E. Nekrošiaus teatrui „Meno fortas“ sukūrė skaitymo performansus „Berlynalijos“ (2006) ir „Deguonis“ (2008, pagal to paties pavadinimo rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesę).
2011 m. išleido teatrinių istorijų knygą „Bermudų trikampis“, o 2021 m. - prozos knygą „Venecija tiesiogiai“. Tais pačiais metais parengė A. Mickevičiaus „Vėlinių“ scenarijų to paties pavadinimo spektakliui (režisierius E. Nekrošius).
Įtaka ir Atsiminimai
Rolandas Rastauskas paliko gilų įspūdį Lietuvos kultūros žmonėms. Jo kūryba įkvėpė daugelį jaunų menininkų, o jo intelektualumas ir originalus požiūris į pasaulį žavėjo skaitytojus ir žiūrovus.
Laimantas Jonušys „Šiaurės Atėnuose“ rašė apie R. Rastauską, pabrėždamas jo indėlį į Lietuvos kultūrą.
Palangos senosios gimnazijos bendruomenė prisimena Rolandą Rastauską kaip vieną iškiliausių mokinių. Paskutinį kartą su Gimnazijos bendruomene Rolandas Rastauskas bendravo prieš pusantrų metų, mokyklai minint šimtmečio jubiliejų. Tąsyk paprašytas pasidalinti prisiminimais apie mokytoją J. Brindzą, Rolandas pokalbį su Gimnazijos žurnalistais baigė mintimis: „… mes abu - vaikštūnai, prasilenkiantys gražiausiose Palangos alėjose. Žinoma, daug kas liko neišsakyta, laiko apgriaužta, jūros bangų nuplauta“.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kelionės: Rolando Janušo istorija
tags: #rolandas #rastauskas #gime