Šiame straipsnyje išsamiai aptariami neveiksnumo ir rūpybos institutai Lietuvoje, jų skirtumai, nustatymo tvarka ir globėjų bei rūpintojų teisės ir pareigos. Straipsnis skirtas padėti suprasti šiuos svarbius teisinius aspektus, susijusius su asmenimis, kurie dėl psichikos sutrikimų ar kitų priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi.
Įvadas
Gyvenime pasitaiko situacijų, kai artimas žmogus dėl senatvės, ligos ar nelaimingo atsitikimo nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi, priimti adekvačių sprendimų ir valdyti savo turto. Tokiu atveju artimiesiems tenka nelengva, tačiau be galo svarbi pareiga - imtis globos ar rūpybos. Šis procesas, apipintas teisinėmis procedūromis ir emociniais iššūkiais, daugeliui kelia nerimą ir daugybę klausimų. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus, suteikiant aiškumo ir padedant suprasti suaugusio asmens globos procesą Lietuvoje.
Kada Prireikia Globos ar Rūpybos? Pagrindiniai Skirtumai
Pirmiausia, svarbu atskirti dvi esmines sąvokas - globą ir rūpybą. Nors kasdienėje kalboje jos dažnai vartojamos kaip sinonimai, teisinis jų statusas ir taikymo aplinkybės skiriasi iš esmės. Dažnai painiojamos globos ir rūpybos sąvokos. Globa - labiau teisinė sąvoka. Globa teismo sprendimu nustatoma neveiksniam asmeniui. Rūpyba - kai pareiškėjas dėl fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų. Pareiškėjo prašymu nustatoma rūpyba ir, savimi dėl sveikatos negalinčiam pasirūpinti pareiškėjui nustačius rūpybą, paskirtinas rūpintojas.
Globa (Visiškas Neveiksnumas)
Globa (visiškas neveiksnumas) nustatoma asmeniui, kuris dėl psichikos sutrikimo ar silpnaprotystės visiškai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas tokį asmenį pripažįsta neveiksniu tam tikroje srityje arba visose srityse. Neveiksnus asmuo praranda civilinį veiksnumą - jis negali sudaryti jokių sandorių (pvz., pirkti, parduoti, dovanoti turto), balsuoti rinkimuose, tuoktis ar atlikti kitų teisinę reikšmę turinčių veiksmų. Visi šie veiksmai jo vardu atliekami paskirto globėjo. Svarbu, kad neveiksnus asmuo yra toks, kuris dėl psichinės ligos, silpnaprotystės, nesupranta, nevaldo savo veiksmų. Neveiksnus asmuo negali pats sudaryti jokių sandorių. Jis traktuojamas panašiai, kaip vaikas. Tai yra, už jį atsako, sandorius sudaro globėjas. Jeigu sandorį sudarys pats neveiksnus asmuo ir globėjas jo nepatvirtins, šis negalios, o kita šalis turės atkurti buvusią padėtį.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti socialinę paramą
Rūpyba (Ribotas Veiksnumas)
Rūpyba (ribotas veiksnumas), kita vertus, nustatoma asmeniui, kurio gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra apribotas, bet ne visiškai prarastas. Tai gali būti dėl psichikos sutrikimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Teismas tokį asmenį pripažįsta ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Ribotai veiksnus asmuo gali pats atlikti smulkius buitinius sandorius (pvz., nusipirkti maisto), tačiau stambesniems sandoriams, susijusiems su turto valdymu, disponavimu ar įsipareigojimais, jam reikalingas rūpintojo sutikimas. Savo esme ribotai veiksnus žmogus traktuojamas panašiai, kaip nepilnametis nuo 14 iki 18 metų: jis turi kai kurias suaugusiojo teises ir pareigas, bet ne visas. Ribotai veiksnus asmuo gali sudaryti sandorius, tačiau daugelį jų - tik leidus rūpintojui.
LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.
Teismo Sprendimas ir Asmens Autonomija
Sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir globos ar rūpybos nustatymo priima tik teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą. Svarbu pabrėžti, kad šiuolaikinis teisinis reguliavimas skatina kiek įmanoma labiau išsaugoti asmens autonomiją. Dėl šios priežasties teismas visada vertina, ar negalima taikyti švelnesnių priemonių, pavyzdžiui, pagalbos priimant sprendimus instituto, prieš pripažįstant asmenį neveiksniu.
Veiksnumo Apribojimai
Veiksnumo apribojimas - tai tarpinis variantas tarp veiksnumo ir neveiksnumo. Veisknumą irgi gali apriboti (ar apribojimą panaikinti) tik teismas, o tvarka čia tokia pati, kaip ir dėl pripažinimo neveiksniu. Jei veiksnus asmuo negali dėl sveikatos būklės vykdyti savo teisių ir pareigų, jo paties ar globos įstaigos prašymu jam gali būti skirta rūpyba.
Kelias Link Globos Nustatymo: Žingsnis Po Žingsnio
Procesas nuo sprendimo, kad artimajam reikia pagalbos, iki oficialaus globėjo paskyrimo yra sudėtingas ir reikalauja kantrybės. Jį galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus.
Taip pat skaitykite: Globos ir rūpybos apžvalga Vilkaviškyje
1. Kreipimasis į Teismą
Inicijuoti procesą gali pats asmuo, kuriam reikia pagalbos (jei jo būklė tai leidžia), jo sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija (dažniausiai savivaldybės socialinės paramos skyrius) arba prokuroras. Pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir globos (rūpybos) nustatymo teikiamas apylinkės teismui pagal to asmens gyvenamąją vietą.
Pareiškime teismui būtina nurodyti:
- Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, duomenis.
- Aplinkybes, pagrindžiančias jo negalėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų. Tai gali būti medicininės pažymos, liudytojų parodymai, aprašytos konkrečios situacijos, rodančios asmens būklę.
- Prašymą paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę.
- Jei jau yra, siūlomą globėjo ar rūpintojo kandidatūrą.
Prie pareiškimo pridedami asmens tapatybę, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, medicininiai išrašai ir kiti įrodymai, pagrindžiantys pareiškimo aplinkybes.
LR CPK numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai.
2. Teismo Psichiatrijos Ekspertizė
Tai yra bene svarbiausias etapas visame procese. Teismas, gavęs pareiškimą, privalomai skiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai. Ekspertizės tikslas - įvertinti asmens psichinę būklę ir pateikti teismui išvadą, ar asmuo gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti ir kokiose srityse jo veiksnumas turėtų būti apribotas. Svarbu, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės.
Taip pat skaitykite: Ukrainiečių Gidas Lietuvoje
Ekspertizė gali būti atliekama ambulatoriškai arba stacionare. Jos metu ekspertai kalbasi su asmeniu, analizuoja medicininius dokumentus, gali bendrauti su artimaisiais. Svarbu suprasti, kad ekspertų išvada teismui nėra privaloma, tačiau praktikoje ji turi lemiamą reikšmę priimant sprendimą.
3. Teismo Posėdis ir Sprendimas
Gavęs ekspertizės išvadą, teismas skiria posėdį. Jame privalo dalyvauti pareiškėjas, asmuo, dėl kurio sprendžiamas klausimas (jei jo sveikatos būklė leidžia), prokuroras ir globos (rūpybos) institucijos atstovas. Teismas išklauso visas puses, įvertina ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus.
Teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų:
- Atmesti pareiškimą, jei nenustatoma, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus.
- Pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje (pvz., turto valdymo) ir nustatyti jam rūpybą.
- Pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje arba visose srityse ir nustatyti jam globą.
Teismo sprendime nurodomos konkrečios sritys, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Tai gali būti turto valdymas, asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimas (pvz., teisė į sveikatos priežiūrą), socialinių išmokų gavimas ir pan. Todėl ir teismas, priimdamas sprendimą, nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą. Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.
Būtini Neveiksnumo (Riboto Veiksnumo) Nustatymo Kriterijai
Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai:
- Medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu.
- Juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju.
Pirmieji Žingsniai
Visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta, taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.
Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.
Kas Gali Tapti Globėju ar Rūpintoju?
Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus pilnametis asmuo ir tik jo paties rašytiniu sutikimu. Teismas, skirdamas globėją, atsižvelgia į daugybę veiksnių:
- Asmeninės savybės: dorumas, sąžiningumas, gebėjimas atlikti globėjo pareigas.
- Tarpusavio santykiai: globėjo ir globojamojo (rūpinamojo) santykiai, prisirišimas.
- Globojamojo noras: jei asmuo, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, gali išreikšti savo nuomonę, teismas privalo į ją atsižvelgti.
- Kandidato gyvenamoji vieta: siekiama, kad globėjas gyventų kuo arčiau globojamojo, kad galėtų efektyviai teikti pagalbą.
Dažniausiai globėjais skiriami artimiausi giminaičiai - sutuoktiniai, vaikai, tėvai. Tačiau jei artimųjų nėra arba jie negali ar nenori imtis šių pareigų, globėju gali būti paskirtas ir kitas asmuo. Prieš skirdamas globėją, teismas visada paprašo savivaldybės išvados apie kandidato tinkamumą. Savivaldybės socialiniai darbuotojai aplanko kandidatą namuose, įvertina jo buities sąlygas, bendrauja su juo ir pateikia teismui savo rekomendacijas.
Asmuo negali būti globėju, jei:
- Anksčiau buvo nušalintas nuo globėjo pareigų dėl netinkamo jų atlikimo.
- Iš jo buvo atimta tėvų valdžia.
- Jo interesai prieštarauja globojamojo interesams.
- Yra teistas už tyčinius nusikaltimus.
Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją, turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Globėjo ir Rūpintojo Pareigos bei Atsakomybė
Tapti globėju ar rūpintoju - tai ne tik teisė, bet ir didžiulė atsakomybė. Šios pareigos apima platų spektrą veiksmų, skirtų užtikrinti globojamojo gerovę.
Globėjo Pareigos
Globėjas yra teisėtas neveiksnaus asmens atstovas. Jis veikia neveiksnaus asmens vardu ir jo interesais, sudaro visus būtinus sandorius.
- Rūpinimasis asmeniu: Užtikrinti tinkamą priežiūrą, maitinimą, aprangą, būstą. Organizuoti medicininę pagalbą, slaugą.
- Turto valdymas: Sąžiningai ir protingai valdyti globojamojo turtą, mokėti mokesčius, tvarkyti finansinius reikalus. Svarbu pabrėžti, kad globėjas negali laisvai disponuoti globojamojo turtu. Bet kokiems stambesniems sandoriams (pvz., nekilnojamojo turto pardavimui, paskolos ėmimui) reikalingas išankstinis teismo leidimas.
- Teisių gynimas: Atstovauti globojamajam teismuose, valstybinėse institucijose, ginti jo teises ir teisėtus interesus.
- Ataskaitų teikimas: Kasmet teikti savivaldybės globos ir rūpybos institucijai detalią ataskaitą apie savo veiklą, įskaitant turto valdymo ataskaitą. Ši ataskaita yra griežtai tikrinama.
Rūpintojo Pareigos
Rūpintojo vaidmuo yra šiek tiek kitoks. Jis ne atstovauja ribotai veiksniam asmeniui, o padeda jam įgyvendinti savo teises ir apsaugo nuo neapgalvotų sprendimų.
- Sutikimo davimas: Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti tuos sandorius, kurių jis pats negali sudaryti. Be rūpintojo sutikimo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.
- Pagalba ir patarimai: Padėti tvarkyti finansus, suprasti dokumentus, patarti priimant svarbius sprendimus.
- Kontrolė: Rūpintojas taip pat prižiūri, kaip rūpinamasis naudoja savo pajamas, siekdamas apsaugoti jį nuo žalingų įpročių ar neprotingo išlaidavimo.
Tiek globėjas, tiek rūpintojas už savo pareigų netinkamą vykdymą ar piktnaudžiavimą jomis atsako įstatymų nustatyta tvarka. Jei paaiškėja, kad globėjas veikia prieš globojamojo interesus, naudoja jo turtą savo reikmėms ar kitaip netinkamai atlieka pareigas, jis gali būti teismo sprendimu nušalintas, o padaryta žala turės būti atlyginta.
Turto Administratorius
Civiliniame kodekse numatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo gauna pinigines lėšas (pavyzdžiui: pensiją, našlių išmoką, tremtinių išmoką, kompensaciją už transporto paslaugas, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją), taip pat turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
Turto Administratoriaus Įgaliojimai
Būtina žinoti, kad administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Administratorius turi laikytis Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius: visus sandorius, susijusius su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu. Turto administratoriui taip pat taikomas Civiliniame kodekse nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis.
Pažymėtina, kad būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus. Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu. Svarbu žinoti, kad pagal Civilinį kodeksą globėjas ir rūpintojas savo pareigas atlieka neatlygintinai.
Iššūkiai ir Realybė
Nors įstatymai aiškiai reglamentuoja globos ir rūpybos procesą, realybėje artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Tai ir emocinė našta, matant artimo žmogaus silpnumą, ir didžiulė biurokratinė našta, reikalaujanti laiko ir teisinių žinių. Globėjai dažnai jaučiasi vieniši, jiems trūksta informacijos ir palaikymo.
Svarbu žinoti, kad globėjai (rūpintojai) turi teisę gauti pagalbą. Savivaldybių socialinės paramos skyriai teikia konsultacijas, gali padėti sutvarkyti dokumentus, nukreipti į reikiamas tarnybas. Taip pat egzistuoja įvairios nevyriausybinės organizacijos, teikiančios emocinę ir praktinę pagalbą žmonėms, slaugantiems ir globojantiems savo artimuosius.
Ką Reikėtų Apsvarstyti Prieš Kreipiantis į Teismą
Slaugyti šeimos narį nėra lengva. Nerimas, liūdesys, gailestis, pyktis, abejonės, nuovargis, bejėgiškumas, viltis ir neviltis… Šių jausmų verpetuose nuolat gyvena ligonio, kuriam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, artimieji. Ne savaitę, ne dvi, o dažnai metų metus 24 valandos per parą namuose su ligoniu jiems tampa tiek fizinės, tiek dvasinės ištvermės išbandymu. Todėl prieš kreipiantis į teismą dėl globos ar rūpybos nustatymo, svarbu įvertinti ne tik teisinius, bet ir emocinius bei praktinius aspektus.
tags: #neveiksnumas #ir #globa