Kiekvienas vaikas yra unikalus, o jo raida - individualus procesas. Augdamas ir pažindamas pasaulį, kūdikis vystosi skirtingu tempu. Nors visi vaikai vystosi individualiai, yra tam tikri raidos kriterijai, pagal kuriuos specialistai vertina, ar vaikas vystosi pagal amžių, ar jam nepasireiškia raidos sutrikimai. Šeimos gydytojas, stebėdamas net ir naujagimį, gali pastebėti tam tikrus nukrypimus ir nukreipti tėvus pas atitinkamus specialistus. Jei vaikas šiek tiek atsilieka nuo bendraamžių, tai nebūtinai reiškia, kad jo raida sutrikusi, todėl tėvai neturėtų iš karto panikuoti.
Vaiko Raidos Stebėjimas
Šeimos gydytojas nuolat stebi ne tik fizinę, bet ir psichomotorinę vaiko raidą. Tėvai, būdami su mažyliu 24 valandas per parą pirmaisiais metais, turi galimybę stebėti jo maitinimosi įgūdžius, suvalgomo maisto kiekį, svorio augimą, aktyvumą ar vangumą maitinimo metu.
Raidos sutrikimo požymiai gali pasireikšti skirtingais augimo etapais, atsižvelgiant į sutrikimo pobūdį ir sudėtingumą. Dažniausiai neįprastą vaiko elgesį tėvai pastebi tarp antrųjų ir ketvirtųjų gyvenimo metų, kartais ir anksčiau. Skirtingiems amžiaus tarpsniams priskiriami skirtingi raidos kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant reikia stebėti vaiką.
Kada Kreiptis į Specialistus?
Kuo anksčiau nustatoma, kad vaiko raida sutrikusi, tuo anksčiau galima suteikti pagalbą tiek vaikui, tiek jo tėvams. Ankstyvoji reabilitacija gali padėti vaikui geriau vystytis, sumažinti elgesio problemas, gerinti funkcines išeitis ir padėti šeimoms išmokti efektyvių vaiko raidos lavinimo, ugdymo bei reabilitacijos būdų ir metodų. Pirmieji treji ar ketveri vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs, nes per šį laikotarpį galima pastebėti, ar vaikas tiesiog yra šiek tiek „tinginiukas“, ar jau reikia rimtai susirūpinti.
Specialistai atliks specialų raidos tyrimą ir, atsižvelgdami į požymius, priskirs atitinkamą diagnozę. Pagalbos galima kreiptis į:
Taip pat skaitykite: Ovuliacija: ką svarbu žinoti?
- Šeimos gydytoją, kuris gali siųsti tolimesniems tyrimams pas neonatologą, neurologą.
- Socialinį arba raidos pediatrą.
- Ortopedą ir kitus specialistus.
Svarbiausia - nesigėdyti kreiptis pagalbos net kilus menkiausiems įtarimams. Geriau apsidrausti, nei pavėluoti. Taip pat svarbu nenumoti ranka, manant, kad vaikas dar mažas ir viską išaugs.
Autizmas kaip Raidos Sutrikimas
Vienas iš raidos sutrikimų - autizmas. Autistiškas vaikas nepakankamai reaguoja į aplinkinių žmonių emocijas, jo elgesys netinkamai prisitaiko prie socialinės situacijos. Tokie vaikai mažai kalba, todėl jiems sunkiau žaisti imitacinius, socialinius žaidimus, jų kalbos raiška nelanksti, trūksta fantazijos ir kūrybiškumo. Jie mažai reaguoja arba visai nereaguoja į kitus žmones, bandančius užmegzti su jais kontaktą. Autistiškiems vaikams būdingas stereotipinis, pasikartojantis elgesys, interesai, užsiėmimai. Jiems reikalinga griežta tvarka kasdieninėse veiklos situacijose. Gali pasireikšti įvairios baimės, valgymo, miegojimo, įniršio sutrikimai, net savęs žalojimo atvejai.
Autistiški vaikai jaučiasi komfortiškiau, kai dienos veikla aiškiai struktūruota. Tvarkaraštyje numatytas konkretus maitinimosi, ugdomosios veiklos, specialistų pagalbos, buvimo lauke ir miego laikas. Stengiamasi, kad tvarkaraštyje būtų kuo mažiau pasikeitimų. Svarbu skatinti gerą elgesį, teigiamai paskatinti vaiką už tinkamą elgesį ar naujai išmoktą įgūdį. Taip pat svarbu sukurti saugią aplinką, kur vaikas galėtų atsipalaiduoti ir pasijusti apsaugotu. Reikia skirti laiko linksmybėms, planuoti žaidimus, kurie sukelia vaikui šypseną ir leidžia jam atsiskleisti.
Darbas su autistiškų vaikų tėvais yra labai svarbus. Tėvai individualiai priima žinią apie tokį vaiko sutrikimą, o ši diagnozė yra visam gyvenimui.
Vaikų Nutukimas ir Jo Poveikis Raidai
Nutukimas - tai energijos balanso sutrikimas, kuris išsivysto dėl per didelio energijos kiekio, gaunamo su maistu. Viena iš pamatinių sveikatos problemų yra sparčiai didėjantis vaikų nutukimas. Kadangi nutukimas vaikystėje dažnai išlieka ir sulaukus pilnametystės, vaikų antsvorio ir nutukimo didėjimas yra vienas pagrindinių neigiamų suaugusiųjų nutukimo epidemijos veiksnių.
Taip pat skaitykite: Skiepijimas 1965 m. Lietuvoje
Kova su vaikų nutukimu yra ypač svarbi, nes vaikystės ir paauglystės laikotarpiu susiformavę įpročiai dažnai išlieka ir suaugus. Nutukusiems keturmečiams tikimybė būti nutukusiems suaugus 20 proc. didesnė nei normalaus svorio vaikams, o nutukusiems paaugliams tokia tikimybė išauga iki 80 proc. Pasaulinio masto vaikų nutukimo didėjimo priežastys nėra galutinai apibrėžtos ir išaiškintos.
Naujausios Amerikos širdies asociacijos (AHA) mitybos ir gyvensenos rekomendacijos (antsvorio bei nutukimo profilaktika) vaikams ir suaugusiesiems pabrėžia šiuos siektinus uždavinius:
- Kraujospūdžio, rekomenduojamo kraujo lipoproteinų ir gliukozės lygio palaikymas.
- Reguliarus fizinis aktyvumas.
- Nerūkymas.
- Sveika mityba, įskaitant žuvį (bent 2 kartus per savaitę) ir liesą mėsą.
Svarbu nuolat kreipti dėmesį į maisto produktų kokybę (išmintinga kasdienės mitybos struktūra), o ne susitelkti į atskirų maisto produktų ar maistingųjų medžiagų vartojimą. Reikšmingiausias harmoningo vaiko vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnys vaikystėje - judėjimas. Judėjimas yra pagrindinė prielaida ir būtina sąlyga ne tik kūnui stiprinti ir vystytis, bet ir visai asmenybei ugdyti.
Daugelis vaikų, nors ir atrodo labai judrūs, vis dėl to juda nepakankamai. Judesio korekcijos užsiėmimai tai gydomosios mankštos, kurių metu lavinamos pagrindinės judesių funkcijos, stiprinami visi kūno raumenys, stiprinama sveikata bei ugdomas susidomėjimas ir noras sportuoti. Mokslo metų pradžioje įvertinama vaikų fizinė raida. Atsižvelgiant į vaikų stipriąsias bei silpnąsias puses, rengiamos pritaikytos programos ir pratimų kompleksai, pagal kuriuos vaikai mankštinasi. Judesio korekcijos pedagogas organizuoja individualius, pogrupinius ir grupinius užsiėmimus. Mankštų intensyvumas priklauso nuo ugdytinių sutrikimų. Vaikai dalijasi įspūdžiais, kalbasi, diskutuoja ir komentuoja, įveikia savo baimes ir abejones ir įrodo sau, jog gali atlikti įvairius pratimus, patys kuria ir rodo įvairius pratimus su įvairiomis priemonėmis.
Socialinė Integracija ir Tolerancija
Ikimokyklinis amžius nepaprastai svarbus žmogaus tapsmui ir socializacijai. Spartus fizinis augimas ir intensyvus psichinių funkcijų plėtojimasis vaiką daro jautrų ir lengvai pažeidžiamą. Kaip tik ikimokykliniame amžiuje susiklosto asmenybės pagrindai, kurie vėliau mažai kinta. Vaikams, turintiems kalbos ir raidos sutrikimų arba vienokią ar kitokią negalią, ypač svarbu draugų ir aplinkinių žmonių tolerancija bei supratimas toliau integruojantis į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir praktiniai antro vaiko aspektai
Specifiniai Mišrūs Raidos Sutrikimai (SMRS)
Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (SMRS) yra kompleksinė būklė, susijusi su žmogaus anatomija, kuri gali paveikti įvairias sistemas ir organus. Šie sutrikimai dažnai apima neurologinę, endokrininę ir raumenų-skeleto sistemas, kurios gali turėti įtakos vaiko augimui, vystymuisi ir funkcijai. Pavyzdžiui, neurologiniai sutrikimai gali pasireikšti kaip smegenų struktūrų anomalijos, o raumenų-skeleto sutrikimai gali lemti netinkamą kaulų augimą ar raumenų silpnumą.
Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai yra grupė neurologinių ir raidos sutrikimų, kurie pasireiškia įvairiais simptomais ir gali turėti įtakos vaiko gebėjimams bei elgesiui. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti vaiko socialinį prisitaikymą, mokymosi galimybes ir emocinę gerovę. SMRS gali pasireikšti skirtingais laipsniais, todėl kiekvienas atvejis yra unikalus.
Specifinių mišrių raidos sutrikimų priežastys gali būti įvairios ir apima genetinius veiksnius, aplinkos poveikį bei prenatalinius veiksnius. Genetiniai pokyčiai, tokie kaip chromosomų anomalijos, gali prisidėti prie šių sutrikimų atsiradimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip narkotikų vartojimas nėštumo metu, infekcijos ar netinkama mityba, gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus raidai. Pagrindiniai simptomai gali apimti kalbos ir komunikacijos sunkumus, socialinę izoliaciją, emocinį nestabilumą, motorinius įgūdžių sutrikimus ir mokymosi problemas.
Specifinių mišrių raidos sutrikimų diagnostika paprastai apima išsamų vaiko medicininį ir vystymosi istorijos vertinimą, taip pat fizinę apžiūrą. Psichologiniai testai, elgesio vertinimai ir neuropsichologiniai tyrimai gali būti atlikti, siekiant nustatyti vaiko gebėjimus ir funkcijas.
Specifinių mišrių raidos sutrikimų gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai gali apimti vaistus, kurie padeda valdyti simptomus, tokius kaip nerimas ar dėmesio sutrikimai. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija, logopedija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, gali padėti vaikams gerinti jų funkcijas ir prisitaikyti kasdieniame gyvenime.
Mišrus Raidos Sutrikimas (F 83)
Mišrus raidos sutrikimas vaikui diagnozuojamas tada, kai sutrinka ne viena, o kelios raidos sritys - vėluoja ne tik kalba, bet ir jos supratimas, ne pagal amžių nepakankamai išreikštas girdimasis bei regimasis dėmesys, savarankiškumas ir kt. Mišrus raidos sutrikimas (F 83) apima sutrikimus, kuriems būdingas specifinių tarimo ir kalbos, mokymosi sugebėjimų ir judesių raidos sutrikimų mišinys, tačiau nė vienas šių sutrikimų nėra vyraujantis tiek, kad būtų laikomas pagrindiniu. Norint padėti vaikui vystytis, reikia lavinti kelias sritis iš karto. Tai toks sutrikimas, kai vaiko kalbos raida sutrinka jau ankstyvosiose jos vystymosi stadijose. Šis sutrikimas atsiranda ne dėl neurologinių ar kalbos mechanizmų anomalijų, sensorinių pažeidimų, protinio atsilikimo arba aplinkos veiksnių įtakos.
Tai mišri grupė sutrikimų, kurie pasireiškia mažesniais skaitymo, rašymo, matematikos mokymosi pasiekimais nei tikėtina pagal intelektinius gebėjimus (kai IQ yra 80 ir aukštesnis) ir vaiko amžių atitinkantį ugdymą, taip pat neverbaliniais mokymosi sutrikimais, pasireiškiančiais motorinių įgūdžių stoka, sunkumais sprendžiant neverbalines užduotis ir apdorojant vizualinę erdvinę informaciją.
Šiems sutrikimams būdinga, kai dėl atskirų pažinimo procesų neišlavėjimo ar sutrikimo, vaiko mokymosi pasiekimai neatitinka bendrųjų pasiekimų ir kompetencijų, tačiau jų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai ir netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos. Specifiniai pažinimo sutrikimai sukelia mokymosi negales, kurios pasireiškia skaitymo, rašymo, matematinių gebėjimų raidos trūkumais, impresyviosios ir ekspresyviosios kalbos neišlavėjimu.
Pasaulyje nėra skiriama daug dėmesio vaikams, turintiems vienokių ar kitokių nedidelių motorinės raidos sutrikimų, nes jie laikomi „lengvais“, palyginti su cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu ir kitais rimtais sutrikimais, lemiančiais rimtas motorines problemas. Tai ne tik vaiko judesių raidos sutrikimas, bet ir raumenų tonuso pakitimai. Vaikų judesių sutrikimai gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Stebėdami vartytis, atsisėsti, ropoti pradedantį kūdikėlį, įvertame jo dar nekoordinuotus judesius. Vėliau laukiame pirmųjų atsargių žingsnių, lipimo laiptais, bėgiojimo, šokinėjimo. Tačiau žinodami vaikų fiziologinių judesių raidos ypatumus, anksčiau pastebėsime sutrikimus.
Įsidėmėkite ir tai, kad mišrus raidos sutrikimas yra tik diagnozė, o sprendimus, lemiančius jūsų atžalos likimą priimate jūs. Raida apima įvairias sritis: pažinimą, kalbos supratimą ir išraišką, bendrąją ir smulkiąją motoriką, socialinę ir emocinę raidą, savarankiškumo įgūdžius. Sunkumai šiose srityse turi įtakos vaiko adaptacijai ugdymo įstaigose, bendraamžių kolektyve, ugdymosi procesui bei veikia vaiko artimuosius.
Raidos sutrikimai - plati sąvoka, todėl mokslinėje literatūroje galima rasti įvairios statistikos, pavyzdžiui, pagal UNICEF paplitimas tarp vaikų ir paauglių yra 3-30 %. Dalis raidos sutrikimų turi genetines priežastis, kurias galima nustatyti. Genetinė liga, sindromas - nebūtinai paveldimi iš šeimos. Lietuvoje gydytojo genetiko konsultacijos rekomenduojamos, kai atsilieka paciento psichomotorinė raida, yra nustatyta protinė negalia, autizmas ar autizmo spektro sutrikimai. Siuntimą konsultacijai gali išrašyti bet kurios srities gydytojas. Kai kurie genetikai dirba ir privačiai. Gydytojas genetikas konsultacijoje įvertina ar vaikui reikalingas tolimesnis genetinis ištyrimas. Kai kuriais atvejais galima nustatyti sutrikimus, kuriems taikomas gydymas vaistais, galima skirti specifinę dietą, kas palengvintų simptomus ar padėtų sumažinti komplikacijų riziką. Kartais nustatytas genetinis pakitimas gali lemti ir kitų organizmo sistemų vystymosi pokyčius, todėl gydytojas gali suteikti specifines rekomendacijas - galbūt konkrečiam vaikui vertėtų turėti dažnesnius kitų sričių gydytojų įvertinimus (pavyzdžiui, kardiologo). Kai kada gydytojas gali suteikti rekomendacijas komplikacijų prevencijai ar informuoti apie paveldėjimo riziką šeimoje. Genetiko konsultacija kai kuriais atvejais naudinga ir nesant gydytojų nustatyto raidos sutrikimo, bet vaikui turint specialiuosius ugdymosi poreikius. Dažnai pacientai, turintys retas ligas / genetinius sutrikimus, metų metus yra tiriami įvairių sričių specialistų, kol būna nukreipiami genetinei konsultacijai.
Ankstyvoji Reabilitacija
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija - tai asmens sveikatos priežiūros paslauga, užtikrinanti ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, jų tėvams (globėjams). Tai vaikų raidos sutrikimų ir neįgalumo pirminė, antrinė ir tretinė prevencija, kompleksinė reabilitacija bei jų integracija į visuomenę ir švietimo sistemą. Šios paslaugos teikiamos ankstyvojo amžiaus vaikams, turintiems psichologinės, motorinės ir socialinės raidos sutrikimų ir jų rizikos veiksnių, bei šių vaikų tėvams (globėjams).
Į vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą priklausomai nuo indikacijų gali siųsti šeimos gydytojas, pediatras, ortopedas, chirurgas, neurologas, kiti specialistai, pastebėję atitinkamus kūdikio/vaiko sutrikimus, būkles ir ligas. Atvykstant reikia turėti siuntimą (forma Nr. 027/a) šeimos gydytojo, vaikų ligų gydytojo ar vaikų ligų specialisto.
Komandą sudaro:
- Gydytojas, turintis pediatro, vaikų neurologo ar fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo licenciją ir socialinio pediatro sertifikatą. Gydytojas vadovauja specialistų komandai, koordinuoja jos darbą, atsako už veiklos kokybę.
- Specialistai, kurie sudaro ir vykdo sutrikusios raidos vaikų individualią ankstyvosios reabilitacijos programą, įtraukdama į šį procesą vaiko tėvus/globėjus. Tėvai/globėjai turi teisę dalyvauti sudarant individualią vaiko ankstyvosios reabilitacijos programą ir įsipareigoja kartu su specialistais ją vykdyti. Programą sudaro moksliškai pagrįstos diagnostikos ir terapijos priemonės, kurių yra išmokęs jas taikantis specialistas. Kiekviena intervencija trunka 1 val., į šį laiką įskaitomas bendravimas su tėvais ir jų mokymas.
Konsultacijos tikslas - įvertinti vaiko psichomotorinę raidą, nustatyti raidos sutrikimus, sudaryti tolesnį vaiko stebėjimo ar preliminarinį VRSAR planą. Konsultacijos metu konsultuojami ir mokomi tėvai. Nustačius raidos sutrikimą, specialistų komanda skiria vaikui ambulatorinių paslaugų kompleksą. Ambulatorinių paslaugų kompleksą sudaro ne mažiau kaip dvi diagnostikos ar gydymo procedūros. Šios paslaugos teikiamos per vienerius metus, atsižvelgiant į vaiko raidos įvertinimo rezultatus, šeimos poreikius. Priklausomai nuo sutrikimų sunkumo skiriamas skirtingas ambulatorinių kompleksų skaičius per metus. Vieno vaikų ankstyvosios reabilitacijos kurso trukmė 20 arba 40 paslaugų kompleksų per metus priklausomai nuo susirgimo. Kompleksą sudaro 2 specialistų intervencijos. Prioritetine tvarka teikiamos vaikams iki 4 metų. Vyresni (iki 7 metų) vaikai, nelankantys ugdymo įstaigos, taip pat gali gauti ambulatorines kompleksines paslaugas. Tokie vaikai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų visų per metus gydytų pacientų.
Šiose įstaigose sutrikusios raidos vaikai konsultuojami, tikslinamas jų stacionarizavimo būtinumas, sudaroma ir koreguojama individuali ankstyvosios reabilitacijos programa. Į stacionaro skyrius siunčiami vaikai su kompleksiniais raidos sutrikimais, kurių eigą sunkina gretutiniai psichikos, regos, klausos, fizinės raidos ir kiti sutrikimai, kai 3 mėn. gydant ambulatoriškai nepasiekiama laukiamų rezultatų. Stacionare vaikui atliekama kompleksinė raidos ir psichologinė diagnostika, taikoma intensyvi reabilitacinė 4 metodų programa. Pagal nustatytus rehospitalizacijos reikalavimus gydomi vaikai su sunkiais raidos sutrikimais, kuriems reikalingas ilgas gydymo kursas.
Kalbos Sutrikimai
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Sudėtingesnės kalbos problemos, kai vėluoja žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis, atsiranda dėl kalbinių sričių pažeidimų, komplikuoto nėštumo ar traumų gimdymo metu, netinkamos vaiko kalbinės aplinkos, jo psichinio ir motorinio vystymosi. Šiek tiek lėčiau kalbėti išmoksta neišnešioti kūdikiai, dvynukai, vaikai, augantys dvikalbėse šeimose.
Mokant tarti garsus visada reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir kalbos raidai būdingus dėsningumus. 3 m.-3 m. 6 mėn. vaikai aiškiai taria visus gimtosios kalbos balsius, priebalsius p, b, m, n, t, d, s, z, l, k, g, v. Iki 4,5-5,5 metų daugelis vaikų nemoka ištarti sunkesnių garsų š, ž, č, dž, r ir juos keičia paprastesniais (s, z, c, dz, l arba j). Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris lavėjant artikuliaciniam aparatui gali būti ,,išaugamas“ savaime. Vienas sunkiausių vaikams yra garso r tarimas. Kad būtų lengviau, vaikai jį keičia kitais garsais (paprastai j, l). Šio garso vaikas gali netarti dėl neišlavėjusio artikuliacijos aparato, dėl trumpo poliežuvinio pasaitėlio ar nepakankamo girdimojo suvokimo.
Dėl netaisyklingo sukandimo, išlikusio čiulpimo reflekso ar kitų priežasčių kai kurie vaikai garsus s, z, š, ž taria iškišę liežuvio galą tarp priekinių dantų, išpučia orą pro liežuvio šonus. Tuomet garsai tampa duslesni, matyti netaisyklinga liežuvio padėtis. 5,5-6 metų vaikai turėtų išmokti tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius.
Mikčiojimą lemia daug psichologinių, socialinių ir fiziologinių veiksnių kartu. Dažniau mikčioja vaikai iš tų šeimų, kuriose jau yra mikčiojančių. Manoma, kad pagrindinė mikčiojimo priežastis yra vaiko polinkis (įgimtas ar paveldėtas) į mikčiojimą. Esant įgimtam polinkiui, tokie faktoriai kaip komplikuotas nėštumas ar gimdymas, sudėtingi tėvų tarpusavio santykiai nėštumo metu, netinkamas psichologinis klimatas šeimoje vaikui augant gali sukelti mikčiojimą. Paprastai vaikai pradeda mikčioti 2-5 metų, kai intensyviai vystosi frazinė kalba. Pastangos mokantis kalbėti gali sukelti trumpalaikius kartojimus, užsikirtimus ar garsų tęsimą, kurie gali reikšti tiek mikčiojimo pradžią, tiek ir normalius, fiziologinius nesklandumus. Rizikos faktoriai, nurodantys didesnę ilgalaikės problemos tikimybę, yra kiti mikčiojantys šeimos nariai, vėluojantis kalbos ar garsų tarimo vystymasis, kai mikčiojimas tęsiasi 18 mėn. ir ilgiau. Todėl labai svarbu į specialistą kreiptis laiku - vos pastebėjus, kad vaikui stringa kalba. Tuomet pagalba pati efektyviausia. Per metus ar ilgesnį laikotarpį sunkiai mikčiojančio vaiko užsikirtimų dažnumas ir trukmė laipsniškai mažėja.
Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau. Procesas žymiai efektyviau koreguojamas ankstyvuoju periodu (2,5 - 5 metų), kai aktyviai formuojasi kalbiniai įgūdžiai. Kuo vėlesniame amžiuje kreipiamasi pagalbos į specialistą, tuo kalbos sutrikimo įveikimo galimybės tampa sudėtingesnės. Lavinant vaiko kalbėjimą visada atsižvelgiama į kelis kalbos komponentus: žodyną, gramatinę kalbos sandarą, garsų tarimą, gebėjimą juos skirti iš klausos ir rišlaus pasakojimo įgūdžius.
Jei pradedant lankyti mokyklą, tebėra išlikę tarimo trūkumai dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo - tokiu atveju paprastai daugeliui vaikų nesiseka rašyti ir skaityti. Kartais vaikai negirdi žodžio pabaigos, dėl to netaria galūnių, sakinio pabaigos, to pasėkoje parašo nepilną sakinį. Nejaučia sakinio ribų, todėl kelis sakinius gali parašyti kaip vieną. Esant nepakankamai išlavėjusiam girdimajam suvokimui, vaikas negeba skirti iš klausos panašiai skambančių garsų, todėl negali jų susieti su atitinkamomis raidėmis rašydamas.
Kreiptis į specialistą reikėtų, jei kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų, jei nereaguoja į garsus arba reaguoja tik į labai stiprų garsą.