Būsto nuoma Lietuvoje yra populiari paslauga, o nuomotojai kartais susiduria su iššūkiais, ypač kai reikia iškeldinti nuomininkus su vaikais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisėtai išregistruoti vaiką iš buto, kokie teisiniai aspektai yra svarbūs ir kaip apsisaugoti nuo galimų konfliktų.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas: Pagrindiniai Aspektai
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos ir rinkimų teisė. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur bei visais kitais atvejais. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai. Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Kaip Sužinoti Savo Deklaruotą Gyvenamąją Vietą?
Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti. Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.
Nuomininko Teisė Deklaruoti Gyvenamąją Vietą
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos istorija ir Alfonsas Butė
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Svarba
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus dėl šių priežasčių:
- Socialinių išmokų ir paslaugų: gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
- Adreso naudojimas: Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Teisiniai Aspektai ir Patalpos Savininko Teisės
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 ir 10 str. numatyta, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiami duomenys ne tik apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius), bet ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Patalpos ar pastato savininkas sutikime arba kitame dokumente, patvirtinančiame asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista ten gyventi. Tokiu atveju deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos.
Kita gyvenamąją vietą deklaravusio asmens išregistravimo galimybė numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str., kuriame sakoma, kad patalpos ar pastato savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Taip pat skaitykite: Deklaravimas Lietuvoje: vaiko gidas
Asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai, t. y. kai asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas ir asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą, t. y. pagal kito asmens, negu to, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Patalpos Savininko Rizika Leidžiant Deklaruoti Gyvenamąją Vietą
Kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių, be to, gali būti apsunkintas patalpos ar pastato pardavimas tol, kol jame bus registruotas kitas asmuo, taip pat gali kilti problemų siekiant šį asmenį išregistruoti ir iškeldinti.
Kaip Išregistruoti Vaiką Iš Buto?
Jei vaikas nebegyvena jūsų bute, galite kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos migracijos tarnybą (pasų poskyrį), turėdami su savimi nuosavybės teisę į butą patvirtinančius dokumentus (inventorizacinę bylą arba pažymą iš registrų centro). Galite parašyti prašymą ir paaiškinti, dėl kokios priežasties norite išregistruoti vaiką, t.y. panaikinti deklaraciją, nurodyti priežastis pvz: kad jis daugiau ten nebegyvena, ar kt., galite atsivesti kelis liudininkus (jei čia tas atvejis, kad vaikas pas jus nebegyvena), kurie patvirtintų, kad asmuo negyvena savo deklaruotoje vietoje, - tada yra galimybė panaikinti registraciją.
Jeigu motina ir sūnus (arba vaikas) nėra aptariamo buto bendraturčiai, laikoma, kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis. Civilinio kodekso 6.636 straipsnyje nustatyta panaudos gavėjo (šiuo atveju - vaiko) pareiga išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą turtą, atlikti jo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.218 str. 1 d., esant aplinkybėms, kai vaikas smurtauja ar veda netinkamą gyvenimo būdą, neprisideda prie būsto išlaikymo, motina gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Civilinio kodekso 6.642 straipsnyje nustatyta, kad apie tokį sprendimą reikia pranešti prieš 3 mėnesius. Taigi, šiuo atveju motina turėtų pranešti sūnui, kad ji nenori, jog jis gyventų jai priklausančiame bute ir reikalauti, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius jis išsikraustytų iš jo. Rekomenduotina tokį pranešimą sūnui išsiųsti registruotu laišku. Taip pat sūnų reikėtų informuoti, kad jam neįvykdžius pareigos geruoju, ji (motina) kreipsis į teismą dėl priverstinio sūnaus iškeldinimo iš buto.
Praėjus minėtam 3 mėnesių terminui nuo pranešimo įteikimo sūnui dienos (arba nuo dienos, kuomet jis atsisako priimti pranešimą), panaudos sutartis bus laikoma nutraukta ir sūnus neturės jokio teisinio pagrindo gyventi tame bute. Atitinkamai tuo pat metu motina įgis teisę kreiptis į teismą, reikalaudama įpareigoti sūnų per tam tikrą laiką (pvz., ne vėliau kaip per 1 mėnesį) išsikeldinti iš buto. Teismui patenkinus tokį motinos ieškinio reikalavimą ir priėmus dėl to sprendimą, pastarasis tampa visiems privalomu. Neįvykdžius jo geruoju, būtų pagrindas kreiptis į teismą, prašant minėto teismo sprendimo pagrindu išduoti vykdomąjį raštą, kurį reikėtų pateikti antstoliui, vykdančiam priverstinį sūnaus iškeldinimą iš buto. Motina, gavusi pažymą iš antstolio dėl teismo sprendimo įvykdymo (iškeldinto sūnaus), turėtų kreiptis į teritorinę seniūniją ir užpildyti nustatytos formos prašymą dėl sūnaus išregistravimo iš buto.
Taip pat skaitykite: Kūdikio maudymo gudrybės
Alternatyvūs Būdai Išspręsti Situaciją
Jei situacija yra įtempta, verta apsvarstyti alternatyvius būdus, kaip išspręsti konfliktą:
- Tarpininkavimas: kreipkitės į tarpininką, kuris padėtų rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
- Teisinė konsultacija: pasikonsultuokite su advokatu, kuris specializuojasi šeimos teisėje, kad gautumėte profesionalų patarimą.
Stereotipai ir Diskriminacija
Lietuvos NT nuomos rinkoje paplitęs stereotipas - nenuomoti buto ar namo šeimai su nepilnamečiais vaikais, nes gali būti sunkumų juos iškraustant. Suaugusiuosius išregistruoti galima internetu keliais mygtuko paspaudimais, o vaiko teises į būstą gina valstybė. Šis stereotipas turi realų pagrindą - kelias sudėtingas bylas, kai savininkai mėnesių mėnesius bandė iškraustyti nemokius nuomininkus iš savo nuosavybės, bet jie liko ten gyventi, nes turėjo mažamečių vaikų.
Svarbu atsiminti, kad atsisakyti nuomoti būstą vien dėl to, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, draudžia tiek Civilinis kodeksas, tiek Lygių galimybių įstatymas.
Patarimai Nuomotojams, Norintiems Išnuomoti Būstą Šeimoms Su Vaikais
Jei vis dėlto nusprendėte išnuomoti būstą šeimai su vaikais, svarbu atsižvelgti į šiuos patarimus:
- Pasirašykite rašytinę sutartį. Priimdami šeimą su mažais vaikais į savo būstą, VISADA pasirašykite rašytinę sutartį, kurioje aiškiai nurodysite gyvenimo ir išsikraustymo sąlygas.
- Sutartį registruokite VĮ "Registrų centras". Registruoti galima ir internetu. Tai kainuoja keletą eurų. Registruota sutartis turi juridinę galią ir pravers teismo atveju.
- Sutartyje numatykite punktą, kur registruojami nuomininkų vaikai. Sutartyje gali atsirasti punktas dėl vaikų nuomos adreso.
- Aiškiai apibrėžkite veiksmus nemokumo atveju. Tiek sutartyje, tiek žodžiu paaiškinkite nuomininkams, kas gresia nemokumo atveju. Tai iškeldinimas su teismo sprendimu - ilga ir nemaloni procedūra, kurios metu tikrinamas nuomininkų finansinis pajėgumas, dalyvauja ir vaikų teisių tarnyba, ginanti nepilnamečių vaikų teises. Paprastai po tokių procesų teismas yra linkęs priteisti ir nuomą už mėnesius, gyventus po sutarties nutraukimo.
- Kompensacija už sugadintą turtą. Dažnai šeimų su vaikais nenorima dėl to, kad vaikai gali apgadinti buto ar namo sienas, baldus, grindų dangą. Sutartyje reikėtų aiškiai nustatyti, kaip reiktų elgtis tokiais atvejais. Įprasta, kad nuomininkai savo lėšomis turi padaryti remontą ir atlyginti už sugadintą turtą. Taip pat gali būti imama tam tikra kompensacija. Kai kada numatoma, kad užstatas negrąžinamas, jei turtas sugadinamas.
Iškeldinimo Teisiniai Aspektai
Advokatas A. Bertulis paaiškino, kad Civilinis kodeksas nenustato išimčių, draudžiančių ar ribojančių nutraukti būsto nuomos sutartį su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų, ar tokius iškraustyti, todėl dėl nuomos sutarties nutraukimo su nuomininku, turinčiu ar neturinčiu nepilnamečių vaikų, taip pat dėl nuomininko, turinčiu ar neturinčiu nepilnamečių vaikų, priverstinio iškraustymo reiktų kreiptis su ieškiniu būtinai tik į teismą.
Sprendžiant ginčą dėl sutarties nutraukimo su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų ar jų neturinčiais, teismai griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - taiko individualiai ir tokiose bylose turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar netaikyti, būtinai įvertindamas tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui.
Nagrinėjant ginčus dėl iškraustomų nuomininkų, turinčių nepilnamečių vaikų, vaikų turėjimas galėtų lemti tik teismo sprendimo iškraustyti įvykdymo terminą, bet ne pačią iškraustymo galimybę, t. y. teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, galėtų nuspręsti sprendimo iškraustyti nuomininką nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, vykdymą atidėti tam tikram terminui, lemtą nuomininko galimybės susirasti kitą būstą ar kitu būdu užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą.
Bet kokiu atveju nuomotojo teisės taip pat būtų užtikrintos, nes nuomininkas privalėtų mokėti nuomos mokestį, o už naudojimąsi būstu sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus mokamas nuomos mokestis padvigubėtų. Tad ilgesnis buvimas nuomojamose patalpose finansiškai būtų nenaudingas ir pačiam nuomininkui bei skatintų jį kuo greičiau išsikraustyti savanoriškai.
Kada Nuomininkas Turi Išsikraustyti?
Anot advokato A. Bertulio tam, kad būsto savininkas galėtų iškraustyti nuomininkus, nuomos sutartis turėtų arba pasibaigti arba nuomos sutartį nutraukus Civilinio kodekso numatytais atvejais (pvz. nuomininkui tyčia ar dėl neatsargumo bloginant daikto būklę arba nuomininkui nemokant nuomos mokesčio) ar šalių sutartais papildomais ir kodekse nenumatytais atvejais (pvz., nuomininkas nedraudžia būsto ar savo civilinės atsakomybės), taip pat nuomos sutartį Civilinio kodekso numatytais atvejais pripažinus negaliojančia.
Kadangi sudarytą terminuotą būsto nuomos sutartį abi šalys turi teisę bet kada nutraukti įspėjusios apie tai viena kitą prieš prieš tris mėnesius iki nutraukimo, tad terminuotos būsto nuomos sutarties sudarymo atveju joje gali būti aptarti ir nurodyti ilgesni įspėjimo terminai. Tuo tarpu sudarant neterminuotą nuomos sutartį svarbu aptarti ir nurodyti tik tuos būsto nuomos sutarties pasibaigimo ar nutraukimo atvejus, kurie nėra nurodyti Civilinio kodekso 6.497 ar 6.498 straipsniuose. Kodekso nurodytais atvejais neterminuota nuomos sutartis galės būti būti nutraukta ir neįtraukus tokių sąlygų į nuomos sutartį
Nuomotojas (būsto savininkas) turi žinoti, kad nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą jis gali tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą, įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.
Būsto savininkas negali savavališkai imtis iškeldinimo veiksmų, jeigu nuomininkas nesutinka išsikelti iš nuomojamo būsto. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, t. y. pagal būsto savininko ieškinį, pareikštą teisme. Savavališki numotojo veiksmai iškraustant nuomininką gali užraukti būsto savininkui administracinę ar retesniais atvejais, jei būtų padaryta didelė žala, ne ir baudžiamąją atsakomybę.
Nuomotojui svarbu tik tinkamai ir laiku įspėti nuomininką, įteikiant jam pranešimą apie sutarties nutraukimą, nes pasitaiko atveju, jog būsto savininkai nuomos sutartį nutraukia be įspėjimo ar anksčiau nei sueis privalomas įspėjimo terminas. Tokiais atvejais nuomininkas, vengiantis vykdyti ar netinkamai vykdanti nuomos sutartį išvengs atsakomybės, t. y. nuomos santykiai tęsis, o nuomotojui vėl iš naujo reikės kartoti visas sutarties nutraukimo procedūras, kreiptis į teismą ir laukti proceso pabaigos.
#
tags: #bute #liko #vaikas #kaip #isregistruot