Cezario pjūvio operacija - tai chirurginė procedūra, kurios metu naujagimis išimamas per pjūvį pilvo sienoje ir gimdoje. Lietuvoje, iš visų gimdymų, cezario pjūvio operacija atliekama maždaug 20 proc. atvejų. Perinatologijos centruose, kur kreipiamasi dėl sudėtingiausių patologijų, šis skaičius siekia apie 25 proc., o gimdymo centruose, kuriuose moterys atvyksta gimdyti su mažos rizikos nėštumu, cezario pjūvio operacijų skaičius gali būti apie 15-18 proc., kartais net ir 10 proc. Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija laikoma saugia, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti gerai apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu-ginekologu.
Kada atliekama Cezario Pjūvio Operacija?
Cezario pjūvio operacija atliekama, jei nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos įvairios vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti. Ši operacija taip pat gali būti atliekama dėl moters sveikatos būklės indikacijų, pavyzdžiui, padidėjusios rizikos nukraujuoti arba sudėtingų jos ligų, širdies bei kraujagyslių patologijos. Didelė dalis cezario pjūvio operacijų atliekamos skubiai, siekiant išgelbėti naujagimį arba jo mamą.
Atsižvelgus į moters ir vaisiaus būklę, indikacijas ir nustačius, kad natūralus gimdymas gali sukelti pavojų, atliekama cezario pjūvio operacija. Šiuo metu Lietuvoje ir valstybėse, kuriose yra aukšto lygio klinikinė akušerinė praktika, moteris negali pasirinkti, ar atlikti cezario pjūvio operaciją, ar gimdyti pačiai. Operacija turi jai būdingas rizikas bei komplikacijas, kurios gali pasireikšti ne tik šio gimdymo metu, bet ir daryti įtaką ateities nėštumams ir gimdymams. Jeigu moteris turi baimių, susijusių su gimdymu natūraliais takais, visuomet stengiamės atsakyti joms į kylančius klausimus ir nuraminti. Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė. Tačiau medikai pasirengę padėti ir efektyviai numalšinti gimdymo skausmą.
Pasiruošimas Cezario Pjūvio Operacijai
Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms, ji gali užsitęsti. Atlikus operaciją, stengiamasi neatskirti naujagimio nuo mamos ir iškart dėti vaikelį jai ant krūtinės. Tačiau, jei gresia pavojus mamos ar naujagimio būklei, pirmiausia bus daroma viskas, kad kuo greičiau suteikti pagalbą ir išvengti tolesnių komplikacijų jiems abiem.
Prieš nusprendžiant, kokia procedūra bus atlikta, moteriai visada atliekami išsamūs tyrimai. Pacientė ištiriama ultragarsu, įvertinama virkštelės ir placentos būklė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie cezario pjūvį
Operacijos eiga priklauso nuo to, ar ji planinė, ar skubi. Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto: moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse arba ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos (geriausia nuo išvakarių sočiai nebevalgyti). Skubi operacija atliekama, kai gimdymo metu iškyla pavojus gimdyvės ir (ar) naujagimio(-ių) gyvybei.
Likus dienai iki planinės operacijos, nerekomenduojama valgyti kieto maisto, moteris turėtų gerti daug skysčių. Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošiantis operacijai, su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Įvedamas kateteris į veną, suleidžiama vienkartinė antibiotikų dozė infekcijos profilaktikai. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę.
Dažniausiai esant planinei cezario pjūvio operacijai, taikoma regioninė (spinalinė) nejautra, kai moteris išlieka sąmoninga, gali matyti savo naujagimį, bendrauti su medikais, tačiau skausmo nejaučia žemiau vietos, kur nejautra suleista. Taip pat gali būti taikoma ir epidūrinė ar bendroji anestezija, kurios metu moteris užmigdoma.
Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama. Visas operacinis laukas nematomas - būna uždengtas specialiu audiniu, lyg atitvaru. Kai įsitikinama, kad nejautra veikia, operacija pradedama.
Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis, kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija. Todėl dėl šių ir kitų priežasčių, kiek įmanoma, vengiama vertikalaus pjūvio. Užgimęs naujagimis perduodamas neonatologui - jeigu mamos ir naujagimio būklė gera, mama budri, mažylis gali būti uždedamas jai ant krūtinės. Optimaliu atveju gimdos ertmės išvalymas ir siuvimas užtrunka apie 30 minučių, po kurių moteris yra perkeliama į intensyvaus stebėjimo palatą.
Taip pat skaitykite: Ar galima į baseiną po Cezario operacijos?
Pirmosios Paros Po Operacijos
Po operacijos moteris parvežama į intensyvios priežiūros palatą, kurioje stebima būklė nuo 6 valandų iki paros ar ilgiau. Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys paprastai praeina per pirmąją valandą.
Jei viskas gerai tiek mamai, tiek naujagimiui, jis bus atvežtas į palatą, ir mama galės būti kartu su juo, glausti, žindyti. Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio, tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu. Neretai naujagimis yra uždedamas, pavyzdžiui, ant nuogos tėčio krūtinės.
Žindymas Po Cezario Pjūvio
Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Svarbiausia, kad operacija nėra nuosprendis žindymui ir tai daryti tikrai yra galima (nebent naujagimio būklė to neleidžia ir jis yra kurį laiką atskirtas), nes krūtyse procesai vyksta ir priešpienis gaminasi jau nėštumo metu, o ir pirminį postūmį „pieno fabrikėliui“ suteikia ne pats gimdymo natūraliais takais faktas, o placentos atsidalijimas, kas įvyksta tiek natūralaus gimdymo, tiek cezario pjūvio operacijos atveju.
Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda-oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda-oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jei mama operacinėje labai dreba, ar jos būklė neleidžia glausti naujagimio, tą gali padaryti partneris, kuriam iš anksto pasiruošus personalas ant nuogos krūtines paguldo naujagimį.
Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia, rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį. Ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje!). Kaip tai daryti taisyklingai ir efektyviai parodo akušerė, kuri surinktus priešpienio lašus nuneš naujagimiui, kol tai galės padaryti pati mama, lankydama savo mažylį.
Taip pat skaitykite: Etapai prieš cezario pjūvį
Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui, patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama. Krūtys, prasidedant laktacijai ir priešpieniui pamažu keičiantis į pieną, gali prisipildyti ir patinti kiek stipriau dėl papildomai leidžiamų skysčių, todėl reikia stebėti, kad nesusidarytų sąstoviai ir nepradėtų vystytis mastitas.
Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo. Todėl daugeliui moterų patogiausia poza žindyti po cezario pjūvio operacijos yra gulint ant šono arba žindyti „iš po pažasties“.
Atsikėlimas iš Lovos po Operacijos
Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos, atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 valandoms po operacijos. Kai kur laukiama šiek tiek trumpiau, kai kur - ilgiau. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau.
Taisyklingas atsikėlimas iš lovos yra trys pagrindiniai žingsniai:
- Pasiverčiama ant šono sulenkus kelius 90 laipsnių kampu. Blauzdos turi būti ties lovos kraštu.
- Viršutine ranka atsiremiama į lovos kraštą prieš save.
- Naudojantis rankomis pamažu atsistumiama nuo lovos. Pilvas išlieka neįtemptas, kojos leidžiasi ir paliečia žemę. Atsisėdus ramiai pakvėpuojama, ir tik tuomet atsistojama.
Skausmas po Cezario Pjūvio
Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Taip nutinka išties retais atvejais, ankstyvąjame pooperaciniame laikotarpyje.
Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai.
Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant bei judant. Judant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos. Taip pat prisilaikyti pjūvio vietą patogu kosint ar čiaudint.
Mityba ir Šlapinimasis po Operacijos
Gerti po spinalinės ar epidurinės nejautros galima pajutus troškulį (kai kada rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama, kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos - dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms. Pirmasis maistas turi būti itin lengvas - pudingas, sultinys, jogurtas, košė.
Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją, būna paliekamas maždaug 12-24 valandas. Jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą (stebima ir ar nėra šlapimo pūslės pažeidimų, nes ji yra šalia gimdos ir yra rizika būti užkliūdytai operacijos metu), neleidžia persipildyti šlapimo pūslei. Prisipildžiusi pūslė trukdo efektyviai trauktis gimdai.
Ištraukus kateterį, pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug - prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Būtina pranešti personalui, jei šlapinant jaučiamas stiprus skausmas - tai gali būti šlapimo takų infekcijos požymis.
Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas, arba iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais). Įprastai nejautrumas praeina per 1-2 paras.
Lochijos po Cezario Pjūvio
Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga). Lochijos - ne tik kraujas, bet ir audinių likučiai, dangalai, gimdos gleivinė. Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios. Į jas galima įsiklijuoti bet kokio dydžio pogimdyminį įklotą.
Stebėti, ar:
- Nėra kraujo krešulių, didesnių nei citrina.
- Kraujavimas nepermerkia pogimdyminio įkloto greičiau nei per valandą.
- Kraujavimas staiga neišnyksta pirmosiomis paromis.
- Lochijos neįgauna aštraus nemalonaus kvapo.
- Nejuntamas nuolatinis stiprus pilvo skausmas, maudimas.
- Nepakyla temperatūra (matuojant kirkšnyje).
- Neatsiranda šaltkrėtis.
- Neatsiranda skausmas krūtinės plote ir dusulys.
- Neatsiranda silpnumas, galvos svaigimas.
Atsiradus bent kuriam nors iš šių požymių, reikia nedelsiant pranešti personalui ar kreiptis į gydymo įstaigą.
Galvos ir Kojų Skausmai po Operacijos
Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną, nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta per 2-4 paras ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama būti horizontalioje padėtyje. Šiuo metu yra skiriami žindymui saugūs vaistai nuo skausmo. Skylutė membranoje pranyksta per kelias savaites be gydymo.
Kartais dėl galvos skausmų būna kalta ne tik anestezija - tai didelis stresas, arterinio kraujo spaudimo pokyčiai (kartais - preeklampsija po gimdymo), anemija, pečių juostos ir kaklo raumenų įtampa, nuovargis, hormonų pokyčiai.
Kojų tinimas po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose) bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per pirmąsias savaites. Padėti sau galima geriant skysčius neribojant jų (skamba keistai, bet skysčiai padeda nykti tinimui), darant kontrastines kojų voneles, masažuojant (masažas gerina kraujotaką bei limfotaką, pertekliniai skysčiai greičiau šalinasi iš audinių). Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t. y. viena ištinsta, o kita ne. Tokiu atveju būtina iškart informuoti prižiūrintį mediką, nes tai gali būti giliųjų venų trombozė.
Pjūvio Priežiūra
Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima.
Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui. Tokiu atveju reikia stengtis, kad neužkliūdytumėte nesugijusio pjūvio ar jo nesuspaustumėte įsirėžiančiomis kelnėmis.
Kelnes reiktų rinktis aukštesniu liemeniu (ar tiesiog neutralias (tampres, jogos kelnes)), be sagų, įsirėžiančių gumų ar tokių, kurios atsisėdus veržia (pvz.: džinsai žemu liemeniu).
Jei pjūvis gražiai gija, galima jau pirmosiomis paromis pradėti skatinti jo gijimą masažu. Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys, esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsauganti nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama, skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius.
Galimos Komplikacijos po Cezario Pjūvio Operacijos
Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu-ginekologu. Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje. Po operacijos kurį laiką išlieka skausmas pjūvio srityje, o kai kuriais atvejais nuskausminamųjų vaistų gali prireikti ilgesnį laiką.
Gimdos Rando Niša
Randas po CPO siejamas su komplikacijomis tiek ne nėštumo laikotarpiu, tiek nėščiosioms. Nustatyta, kad randas po CPO formuojasi bent tris mėnesius, visiškai sugyja per šešis. Net iki 30 proc. moterų, kurioms randas gimdoje formuoja nišą, patiria nereguliarius kraujavimus tarp mėnesinių, skausmingas mėnesines, lėtinį pilvo apačios skausmą, skausmingus lytinius santykius. 10 proc. Pastojusios po anksčiau atliktos operacijos susiduria su galimomis grėsmingomis akušerinėmis komplikacijomis - nėštumo prisitvirtinimas ir augimas gimdos rande (randinis nėštumas), kraujavimai nėštumo metu, patologinis placentos prisitvirtinimas (placentos pirmeiga, placentos priaugimas, įaugimas, peraugimas) bei gimdos rando plyšimas nėštumo ir gimdymo metu. Tiesa, šios komplikacijos - retos, tačiau gali lemti masyvų nukraujavimą ir nepageidaujamas perinatalines išeitis.
Gimdos rando pobūdį galima įvertinti atliekant ultragarsinį tyrimą pro makštį. Šis tyrimas saugus ir lengvai prieinamas. Taip pat gali būti atliekama histeroskopija ar laparoskopija, siekiant įvertinti ir galimai gydyti susiformavusią nišą - ertmę, likusią rande po CPO, kurioje gali kauptis menstruacijų kraujas ir sukelti nepageidaujamus simptomus. Nėštumo metu gimdos randą galima įvertinti jau ankstyvame nėštumo laikotarpiu, t. y. 6-9 nėštumo savaitę. Tai ypač svarbu pacientėms, besiskundžiančioms kraujavimu ar pilvo apačios skausmu nuo pat nėštumo pradžios. 11-14 nėštumo savaitėmis ultragarsu galima nustatyti, ar randas formuoja nišą bei kurioje gimdos sienoje yra prisitvirtinusi placenta. Gimdos rando niša nėštumo metu nustatoma iki 80 proc. Rando gijimą sunkina pakartotinos CPO bei kitos operacijos gimdoje, vyresnis moters amžius, rūkymas, daugkartiniai gimdymai, sąaugos mažajame dubenyje ir individualūs audinių gijimo veiksniai bei gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas.
Kada Planuoti Sekantį Nėštumą?
Visiškai išvengti CPO nepavyks, nes net ir normalus nėštumas ir gimdymas gali komplikuotis, gali tekti atlikti operaciją, gelbėsiančią vaisių ir motiną. Pirminė gimdos rando nišos prevencija - vengti pirmosios CPO, jei nėra medicininių indikacijų̨. Taip pat pažymėtina, kad gimdos rando nišai susiformuoti turi įtakos anksčiau buvusios operacijos gimdoje, įskaitant ir instrumentinį nėštumo nutraukimą, todėl moterims rekomenduojama atsakingai planuoti nėštumus.
Po CPO, ypatingai po pakartotinos operacijos, reikėtų neskubėti pastoti. Sekantį nėštumą rekomenduojama planuoti praėjus 12-18 mėnesiams po operacijos. Pastojus po buvusios CPO, nuo 6-9 nėštumo savaites kreipkitės dėl ultragarsinio tyrimo, kad būtų kuo anksčiau diagnozuotas randinis nėštumas.
Emocinė Būsena po Cezario Pjūvio
Emocijos po CP operacijos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip moteris planavo pagimdyti ir kas nutiko operacijos metu. Jei tai buvo planinė operacija, ir viskas praėjo sklandžiai, moterys retai patiria psichologinių sunkumų. Jos greitai sveiksta fiziškai ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Jei tai buvo planinė operacija, bet jos metu įvyko kažkas, ko nesitikėta (naujagimis išvežtas į reanimaciją, nesuveikė nuskausminimas ir pan.), gali prireikti laiko ir pastangų, kad susitaikytumėte su įvykusia situacija.
Didžiausią emocinę traumą patiria tos moterys, kurios planavo gimdyti natūraliai, bet tam tikru momentu prireikė atlikti skubią CP operaciją. Labai svarbu prieš pat operaciją kuo daugiau sužinoti apie esamą situaciją, o po operacijos viską aptarti su medikais. Jei tik yra galimybė, dar operacinėje rekomenduojama sudaryti sąlygas pirmajam mamos ir vaiko oda-oda kontaktui ir žindymui. Jei ne - svarbu pažindyti kuo greičiau po operacijos. Suraskite jums abiems patogią žindymo poziciją - dažniausiai tai būna gulėjimas ant šono, kai naujagimis paguldytas šalia ant pagalvės.
Pirmojo žindymo po operacijos metu nerekomenduojama atsisakyti nuskausminamųjų, nes skausmas susitraukinėjant gimdai gali trukdyti atsipalaiduoti ir laisvai tekėti pienui. Dažnai pirmosios žindymo nesėkmės yra susijusios su šalutiniu vaistų poveikiu, kuris pasireiškia pieno gamybos slopinimu. Šie vaistai patenka ir į pieną, todėl naujagimis gali būti vangesnis, silpniau žįsti. Jei ligoninėje nepavyko pradėti sėkmingai žindyti, galite pasikviesti nepriklausomą akušerę ar žindymo konsultantę į namus. Jos padeda pirmiausiai nusiraminti mamai, o tada parodo tam tikras technikas, kaip sėkmingai sugrįžti nuo mišinio prie krūties. Jei vis dėlto nutinka taip, kad maitinti iš krūties nėra galimybės, net ir maitindama iš buteliuko, laikykite kūdikį prie savęs oda-oda kontakte taip, lyg maitintumėte iš krūties. Tai labai svarbu ryšio formavimuisi ir kūdikio vystymuisi.
Mamų Psichikos Sveikata
Pastaruoju metu mamų psichikos sveikatai Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio. Projektas „Mama mums rūpi“ jau ne pirmus metus nuosekliai rūpinasi mamų psichikos sveikatos tema. Renginiai su psichologais gydymo įstaigų specialistams, seminarai mamoms ir šeimų artimiesiems, visuomenės švietimas apie emocinės sveikatos problemas, su kuriomis susiduria mamos - tai dalis to, ką projektas „Mama mums rūpi“ su partneriais atlieka.
Tyrimą „Moterų emocinė būsena po gimdymo ir sąsajos su gimdymo eiga ir baigtimi“ pernai atlikusi akušerė ir viena iš iniciatyvos „Mama mums rūpi“ partnerių Armanda Zinkevičienė sako, kad viena didžiausių psichikos sveikatos priežiūros kliūčių yra įsišaknijusios stigmos ir stereotipai, susiję su psichikos sveikatos sutrikimais. Anot A. Zinkevičienės, paprastai nuotaikos svyravimai, nerimas dėl naujagimio ir savo sveikatos, dirglumas yra vertinami šiek tiek nuolaidžiaujant ir tam neskiriama daug dėmesio. Depresija po gimdymo yra viena dažniausių komplikacijų po gimdymo. Pabrėžiama, kad emociniai sutrikimai po gimdymo nėra mamos ar tėčio silpnumo ar charakterio ydos požymiai. Ši depresija yra sunkus psichologinis sutrikimas, jis gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių.
tags: #bupaq #cezario #operacijos