Įvadas
Placenta - tai laikinas organas, susiformuojantis žinduolių organizme nėštumo metu. Šis organas atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, užtikrinančias normalų vaisiaus vystymąsi ir nėštumo eigą. Per placentą motinos organizmas aprūpina besivystantį vaisių maisto medžiagomis ir deguonimi, o iš vaisiaus pašalinami medžiagų apykaitos produktai.
Placentos Susidarymas ir Struktūra
Placenta pradeda formuotis ankstyvoje nėštumo stadijoje, kai apvaisintas kiaušinėlis (zigota) implantuojasi į gimdos sienelę. Vėliau zigota vadinama morule. Morulės ląstelės yra vadinamos blastomeromis. Blastulė, arba blastocista - ankstyva embrioninio vystymosi stadija. Blastulė susiformuoja iš morulės. Tai viensluoksnis, tuščiaviduris ląstelių darinys. Išorinės ląstelės vadinamos trofektoderminėmis, o visas sluoksnis vadinamas trofoblastu. Blastulės ertmė užpildyta skysčiu ir vadinama blastoceliu. Blastocelyje yra vidinių ląstelių, kurios telkiasi gemaliniame blastulės poliuje. Iš trofektoderminių ląstelių vystosi gemalo dangalai (dalis placentos, chorionas), o iš vidinių - pats gemalas, amnionas ir trynio maišelis.
Placenta susideda iš dviejų dalių: motininės ir vaisiaus. Motininę dalį sudaro pakitusi gimdos gleivinė, o vaisiaus - chorionas (vienas iš gemalo dangalų). Šios dvi dalys glaudžiai susijungia, sudarydamos vientisą organą. Placenta susiformuoja maždaug trečiąjį nėštumo mėnesį.
Placentos Dydis ir Kraujotaka
Parašiuto formos placenta yra ypatingai specializuotas organas, palaikantis vaisiaus vystymąsi. Vidutiniško dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Placentoje cirkuliuoja ir mamos, ir vaikelio kraujas, bet jie niekuomet nesusimaišo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę.
Placentos Funkcijos
Placenta atlieka daugybę svarbių funkcijų, būtinų normaliam vaisiaus vystymuisi:
Taip pat skaitykite: Biologijos egzamino tendencijos
- Maistinių medžiagų tiekimas: Placenta perneša iš motinos kraujo į vaisiaus kraują visas reikalingas maisto medžiagas - gliukozę, aminorūgštis, riebalus, vitaminus ir mineralines medžiagas. Per placentą iš motinos vaisius gauna deguonį ir maisto medžiagas: aminorūgštys, gliukozė.
- Deguonies tiekimas: Placenta perneša deguonį iš motinos kraujo į vaisiaus kraują, kuris būtinas ląsteliniam kvėpavimui ir energijos gamybai. Audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi. Lėčiau vyksta ląstelinis kvėpavimas. Mažiau pagaminama energijos. Žmogus jaučiasi nusilpęs.
- Atliekų šalinimas: Placenta pašalina iš vaisiaus kraujo medžiagų apykaitos produktus (anglies dioksidą, šlapalą ir kt.) ir perneša juos į motinos kraują, iš kur jie pašalinami per motinos organus.
- Apsauga nuo infekcijų: Placenta veikia kaip barjeras, saugantis vaisių nuo daugelio kenksmingų medžiagų ir infekcijų. Iš motinos ji nepraleidžia kai kurių nuodingųjų medžiagų ir daugelio ligas sukeliančių mikroorganizmų. Tačiau kai kurios medžiagos (alkoholis, narkotikai, virusai) gali prasiskverbti pro placentą ir pakenkti vaisiui. Per placentą pereina dauguma vaistų, alkoholis, nikotinas ir kitos nuodingosios medžiagos, mikroorganizmų, raudoniukės aukelentis virusas, ŽIV, antikūniai.
- Hormonų gamyba: Placenta gamina įvairius hormonus (estrogenus, progesteroną, placentos laktogeną ir kt.), kurie būtini nėštumo palaikymui ir vaisiaus vystymuisi. Estrogenas - tai lytiniai hormonai (estradiolis, estriolis, folikulinas), kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, nedideliais kiekiais - antinksčių žievė bei sėklidės. Estrogenai lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą, pieno liaukų formavimąsi, poodinio riebalų sluoksnio pasiskirstymą, lytinio potraukio atsiradimą. Estrogenai kartu su progesteronu svarbūs nėštumui ir gimdymui. Tiek moterų, tiek vyrų organizmuose estrogenai reguliuoja hormoninės liaukos hipofizės gonadotropinę funkciją. Progesteronas - steroidinis hormonas, kurį gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Pagrindinis fiziologinis progesterono poveikis moters organizmui pasireiškia tik subrendus lytiškai. Placenta išskiria hormoną, kuris neleidžia atsisluoksniuoti gimdos gleivinei, stabdo mėnesinių atsiradimą ir leidžia vaisiui išlikti gimdoje visą nėštumą.
- Imunitetas: Placenta perneša antikūnus iš motinos kraujo į vaisiaus kraują, suteikdama jam pasyvų imunitetą. Nes toks imunitetas yra laikinas, po kiek laiko sumažėja/išnyksta antikūnų skaičius kraujyje, nes pats organizmas jų nesintetina. Gaunama iš motinos per placentą arba maitindamasis motinos pienu.
Papildomos Placentos Funkcijos
Be pagrindinių funkcijų, placenta atlieka ir kitas svarbias užduotis:
- Reguliuoja imuninės sistemos atsaką: Ji padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti.
- Paruošia mamos kūną žindymui: Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.
Placentos Ypatybės
- Placenta nėra motinos organas: Tiesą sakant, placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės - tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų.
- Mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių: Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų.
- Vienintelis savaime pasišalinantis organas: Kiekvieno nėštumo metu išauga placenta, palaikanti vaisiaus vystymąsi.
Placentos Reikšmė
Placenta yra gyvybiškai svarbus organas, užtikrinantis normalų vaisiaus vystymąsi ir nėštumo eigą. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo.
Placentos Panaudojimas Medicinoje
Placenta - ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama dar ilgam laikotarpiui po nėštumo ir netgi visam gyvenimui, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke. Placenta gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai.
Kamieninių Ląstelių Bankininkystė
Kamieninių ląstelių saugojimas - tai investicija į ateitį, galinti išgelbėti gyvybę. UAB „PLACENTA“ Lietuvoje ir Estijoje atstovauja „FamiCord Group“ - didžiausią kamieninių ląstelių bankų tinklą Europoje. Šiuose bankuose saugomos kamieninės ląstelės iš skirtingų šaltinių: virkštelės (placentinio) kraujo bei virkštelės audinio. Kompanija „FamiCord Group“ turi daugiau nei 20 metų patirties, saugodama kamienines ląsteles. Šios grupės bankai yra akredituoti American AABB (Amerikos kraujo bankų asociacijos) ir yra vienintelė virkštelės kraujo bankų grupė Europoje, turinti ATMP (liet. PTVP - pažangios terapijos vaistinių preparatų) gamybos licenciją.
Genetinių Tyrimų Svarba
UAB „PLACENTA“ - genetinių tyrimų įmonė, teikianti pažangiausius šiuo metu prieinamus genetinius tyrimus visoje Lietuvoje. Siūlomas išsamiausias genetinių tyrimų pasirinkimas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Į katalogą įtraukti tyrimai nėščiosioms, taip pat prevenciniai tyrimai širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizikai nustatyti. Atliekami prevenciniai ir diagnostiniai tyrimai; klasikinius citogenetinius ir paremtus pažangiausiomis technologijomis. Neinvaziniai prenataliniai tyrimai atliekami greitai ir patikimai - rezultatų sulauksite per 2-10 darbo dienų.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams
Biologijos Mokslas ir Placentos Tyrimai
Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams įveikti asmeninius iššūkius, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, aiškinti(s) reiškinius, formuluoti įrodymais grįstas išvadas, naudoti įvairius tyrimų metodus ir kt. Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose.
Biologijos Programos Tikslai ir Uždaviniai
Biologijos dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pilietiškumo, skaitmeninė, kultūrinė. Biologijos dalyko žinios konstruojamos grindžiant gamtos mokslų tyrimų metodologija, aktyviose veiklose mokiniai motyvuojami tyrinėti gyvosios gamtos procesus, pritaikyti dalykinio mąstymo formas ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas.
Biologijos Pamokų Veiklos
Biologijos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti gyvosios gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas. Biologijos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams kurti, perduoti, suprasti gyvybės mokslų žinias parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas. Mokiniai mokydamiesi gamtamokslinio raštingumo ugdo kalbinius gebėjimus, praktiškai taiko dalykines kalbos žinias, laikydamiesi kalbos normų, moralės ir teisėtumo principų.
Taip pat skaitykite: Pasaulio paslaptys per eksperimentus