Kraujo spaudimas - svarbus rodiklis, atspindintis mūsų organizmo būklę. Tiek per aukštas, tiek per žemas kraujo spaudimas gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir turėti įtakos sveikatai. Nėštumo metu kraujo spaudimo pokyčiai yra dažnas reiškinys, todėl svarbu žinoti, kaip reaguoti į sumažėjusį kraujo spaudimą ir kaip jį pakelti.
Žemas kraujo spaudimas: kas tai?
Žemas kraujo spaudimas, arba hipotenzija, - tai būklė, kai kraujospūdis nukrenta žemiau nei 90/60 mmHg. Įprastai kraujo spaudimas turėtų siekti 120/80 mmHg. Nors žemas kraujo spaudimas ne visada yra blogai, nuolatinis spaudimo kritimas ar nemalonūs simptomai gali signalizuoti apie rimtus pokyčius organizme. Kai kuriems žmonėms žemas kraujo spaudimas yra normalus ir jie nejaučia jokių simptomų. Tačiau, jeigu spaudimas nuolat krenta ar atsiranda nemalonūs požymiai, tai signalas, kad organizme gali vykti rimti pokyčiai.
Žemo kraujo spaudimo priežastys
Žemą kraujo spaudimą gali lemti įvairūs veiksniai. Dažniausios priežastys:
- Dehidratacija: Kuomet mažėja kraujo tūris. Jei išgeriame per mažai vandens, organizmas dehidratuoja - sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl krenta spaudimas.
- Ilgas stovėjimas: Kraujas kaupiasi apatinėse galūnėse, o smegenys gauna mažiau deguonies, todėl svaigsta galva.
- Medicininės priežastys: Endokrininės sistemos sutrikimai (pvz., skydliaukės ligos, antinksčių nepakankamumas), širdies problemos (silpnesnė širdies funkcija, širdies ritmo sutrikimai) ar infekcijos, kurios pažeidžia kraujotaką.
- Nėštumas: Dėl hormonų pokyčių, kurie atpalaiduoja kraujagysles ir sumažina kraujo spaudimą.
- Amžius: Senam žmogui neretai susijęs su amžiaus pokyčiais - kraujagyslių elastingumo sumažėjimu, lėtesne širdies veikla, vartojamais vaistais.
Žemo kraujo spaudimo simptomai
Žemas kraujo spaudimas dažnai vadinamas „tyliuoju“ reiškiniu, nes ne visi simptomai yra aiškiai juntami iš karto. Tačiau organizmas visada siunčia signalus, kurių ignoruoti nereikėtų. Pagrindiniai simptomai:
- Galvos svaigimas.
- Silpnumas.
- Sumišimas.
- Galvos skausmas.
- Neryškus regėjimas.
- Alpimo priepuoliai.
- Nuovargis.
- Sunkumas susikaupti.
- Dusulys.
- Pėdų ir delnų prakaitavimas.
- Pykinimas.
- Žema kūno temperatūra.
Simptomų intensyvumas gali būti labai skirtingas - vieniems jie apsiriboja lengvu galvos svaigimu, kitiems tokia būklė tampa pavojinga kasdienėms veikloms, nes padidėja griuvimo ar traumų rizika.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Žemas kraujo spaudimas ir pulsas
Ne visada vien tik spaudimo rodikliai pasako visą istoriją - labai svarbu atsižvelgti ir į pulsą.
- Žemas kraujo spaudimas ir retas pulsas: Dažnai rodo, kad širdis dirba per lėtai ir nepajėgia užtikrinti pakankamo kraujo tiekimo organams. Tai gali būti susiję su širdies ritmo sutrikimais (pvz., bradikardija) ar net širdies laidumo problemomis.
- Žemas kraujo spaudimas ir dažnas pulsas: Dažniausiai reiškia, kad organizmas bando kompensuoti sumažėjusį kraujo spaudimą. Kai kraujas teka lėčiau, širdis ima plakti greičiau, kad vis tiek aprūpintų audinius deguonimi. Dažniausios tokios būklės priežastys - dehidratacija, didelis kraujo netekimas, anemija ar infekcijos.
Abi šios situacijos - tiek retas, tiek dažnas pulsas kartu su žemu spaudimu - gali būti pavojingos, todėl svarbu į jas žiūrėti rimtai.
Pirmoji pagalba esant žemam kraujo spaudimui
Kai užklumpa žemo kraujo spaudimo simptomai, svarbiausia - reaguoti greitai ir saugiai:
- Atsigulkite ir pakelkite kojas. Tai vienas efektyviausių būdų, nes kojas pakėlus aukščiau širdies lygio, kraujas lengviau grįžta į smegenis.
- Išgerkite stiklinę vandens. Dehidratacija - viena dažniausių priežasčių, kodėl krenta spaudimas. Kartais vien tik pakankamas skysčių kiekis gali padėti pakelti spaudimą ir sumažinti simptomus.
- Suvalgykite kažką sūraus. Druska padeda sulaikyti skysčius organizme, todėl padidėja kraujo tūris ir spaudimas.
- Kava arba arbata. Kofeinas trumpam susiaurina kraujagysles ir gali padidinti spaudimą.
- Lėtas atsistojimas ir kvėpavimo pratimai. Jei spaudimas krenta dėl staigaus atsistojimo, verta keltis lėtai, o kartu atlikti gilaus kvėpavimo pratimus.
Šie paprasti žingsniai dažnai padeda, kai skauda galvą, svaigsta galva ar juntamas bendras silpnumas.
Ilgalaikė prevencija
Nors greiti sprendimai padeda, kai spaudimas nukrenta staiga, ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra pasirūpinti gyvenimo būdu:
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- Mityba: Būtina gauti pakankamai geležies, B grupės vitaminų ir folio rūgšties, nes šių medžiagų trūkumas silpnina kraujo gamybą. Taip pat svarbu valgyti reguliariai - mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
- Skysčiai ir elektrolitai: Kasdien būtina užtikrinti tinkamą skysčių balansą. Jei dažnai prakaituojama (pvz., vasarą ar sportuojant), reikia papildyti ne tik vandenį, bet ir elektrolitus - natrią, kalį, magnį.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stabilizuoti spaudimą.
- Poilsis ir streso valdymas: Lėtinis stresas bei miego trūkumas dar labiau pablogina spaudimo svyravimus.
- Įpročiai kasdienybėje: Jei rytais spaudimas ypač žemas, rekomenduojama lėtai keltis iš lovos, prieš tai kelias minutes pasėdėti.
Ilgalaikė prevencija - tai būdas ne tik sumažinti skaudančios galvos, svaigimo ar silpnumo epizodus, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Žemas kraujo spaudimas nėštumo metu
Nėščiosioms hipotenzija yra gana dažna. Hormonų pokyčiai atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujas teka lėčiau, o spaudimas krenta. Ši būsena ypač ryški pirmąjį ir antrąjį trimestrą. Dažniausi simptomai - svaigsta galva, silpnumas, pykinimas, kartais net alpimas. Paprastai tai nėra pavojinga, tačiau moteriai tokia būsena gali sukelti didelį diskomfortą, o kritimo atveju - net traumų riziką.
Patarimai nėščiosioms, kurių kraujo spaudimas žemas:
- Gerkite daugiau skysčių.
- Valgykite reguliariai mažomis porcijomis.
- Venkite staigaus atsistojimo.
- Stenkitės miegoti apie 10 valandų per parą.
- Vartokite daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų.
- Vartokite maisto produktų, turinčių daug vitamino B12.
- Vartokite pakankamai druskos.
- Gerkite kofeino turinčios kavos arba arbatos.
- Reguliariai matuokite kraujo spaudimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų žemas kraujo spaudimas nėra pavojingas ir jį galima kontroliuoti paprastomis priemonėmis. Tačiau, jeigu žemas kraujospūdis nuolat kartojasi ir prie jo prisideda tokie simptomai kaip nuolatinis galvos skausmas, stiprus svaigimas, sąmonės praradimas ar alpimo epizodai, tai rodo, kad organizmas nepakankamai aprūpinamas krauju ir deguonimi. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti ir į pulsą. Jei pasireiškia žemas kraujo spaudimas ir retas pulsas, tai gali būti širdies ritmo sutrikimo požymis. Jei tuo pačiu metu pasireiškia alpimas ar krūtinės skausmas, reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba. Nėščiosioms pavojus kyla tada, kai spaudimo kritimą lydi sąmonės praradimas ar dažnas alpimas. Tokia būklė gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir vaisiaus sveikatai.
Svarbiausia taisyklė - jei žemo kraujospūdžio epizodai tampa dažni, trukdo kasdieniam gyvenimui ar pasireiškia kartu su pavojingais simptomais (krūtinės skausmu, dusuliu, sąmonės praradimu), būtina kreiptis į gydytoją.
Liaudiškos priemonės
Kontroliuojant gydytojui galima vartoti kai kurias liaudiškas priemones, kurios vartojamos ir ne nėštumo metu. Paprastai ginekologai ir kardiologai rekomenduoja gerti stiprią saldžią arbatą (geriau žalią). Naudinga gerti arbatą su citrina. Vaistažoles vartoti galima tik pasitarus su gydytoju, svarbu, kad gerai išsimiegotumėte, naudingi ilgi pasivaikščiojimai, vandens procedūros, įskaitant plaukimą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Hipotonijos profilaktika
- Miegokite ne mažiau kaip 8 valandas.
- Kelkitės rytais lėtai, atsikėlus naudinga pasimankštinti.
- Didelių fizinių krūvių nereikia, pakanka, kad šiek tiek pakeltumėte organizmo tonusą.
- Naudingas kontrastinis dušas.
- Maitinkitės tinkamai, vartojant pakankamai vitaminų.
- Gerkite daug vandens.