Šiuolaikinėje visuomenėje diskusijos apie motinos vaidmenį auginant mažą vaiką ir jos galimybes derinti motinystę su profesine veikla yra itin aktualios. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, egzistuoja įvairios nuostatos ir garantijos, skirtos padėti tėvams sėkmingai derinti darbą ir šeimą. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės darbo kodekso nuostatos, lengvatos ir galimybės, kurios leidžia tėvams dirbti ir tuo pačiu metu tinkamai rūpintis savo mažamečiais vaikais, ypač atsižvelgiant į individualią veiklą vykdančių asmenų situaciją. Planuojantiesiems šeimą neretai kyla klausimas, ar dirbant savarankiškai, t. y. pagal individualią veiklą, verslo liudijimą arba autorinę sutartį, galima gauti vaiko priežiūros išmoką.
Vaiko priežiūros išmokos ir atostogos
Lietuvoje tėveliai turi galimybę pirmuosius vaiko metus praleisti namuose, džiaugiantis naujomis patirtimis. Šis laikotarpis vadinamas vaiko priežiūros atostogomis, kurių metu vienas iš tėvų gauna motinystės (tėvystės) pašalpą. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki vaikui sukaks treji metai, jas galima imti iš karto arba dalimis. „Sodros“ duomenimis, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama iki vaikui sukaks metai arba dveji. Prieš kreipiantis į „Sodrą“ dėl pašalpos skyrimo, svarbu apsispręsti dėl laikotarpio, nes vėliau pasirinkimo keisti nebus galima.
Išmokų dydžiai ir pasirinkimo galimybės
Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Kai vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka siekia 60 proc. Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sueis 24 mėnesiai, pirmaisiais priežiūros metais išmoka siekia 45 proc., antraisiais - 30 proc. Tiek vienu, tiek kitu atveju neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka siekia 78 proc. uždarbio. Vaiko priežiūros išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazines socialines išmokas.
Pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 mėnesių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš atostogų pradžią. Pasirinkus gauti pašalpą iki vaikui sueis vieni metai, mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio, o pasirinkus dvejus metus - pirmus metus mokama 70 proc., antrus - 40 proc. Antraisiais metais pašalpą gaunantis tėtis ar mama gali dirbti ir gauti pajamų. Minimali motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį yra 148,33 Eur, o maksimali - 1424 Eur.
Neperleidžiama atostogų dalis
Kiekvienas iš tėvų, imdamas atostogas vaikui prižiūrėti iki jam sukaks 18 ar 24 mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės atostogų dalimi, kuri negali būti niekam perleista. Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Šią neperleidžiamą dalį kiekvienas iš tėvų gali imti visą iš karto, dalimis arba pakaitomis. Vis dėlto dirbant neperleidžiamais mėnesiais išmoka iškart mažinama gautų pajamų suma.
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant vaiką: depresijos įveikimas
Pajamų įtaka išmokoms
Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. kompensuojamojo uždarbio. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į vaiko priežiūros išmoką 2023 metų gegužės mėnesį, kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2022 metų balandžio 1 d. iki 2023 metų kovo 31 d.
Tėvystės atostogos
Nuo šių metų sausio 1 d. darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Anksčiau šios atostogos buvo nepertraukiamos ir suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo (arba įsivaikinimo), kol jam sukanka 1 metai.
Darbo kodekso garantijos auginantiems vaikus
Darbo kodeksas numato įvairias garantijas darbuotojams, auginantiems mažamečius vaikus. Šios garantijos skirtos užtikrinti, kad tėvai galėtų derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.
Darbo laiko garantijos
- Sutrumpinta darbo laiko norma: Nuo šių metų biudžetinių įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, gali dirbti 32 valandas per savaitę, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Darbuotojas gali pasirinkti 4 darbo dienų savaitę arba trumpinti darbo dienų laiką, paliekant 5 darbo dienų savaitę. Šia lengvata gali pasinaudoti tik vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, kol vaikui sukaks treji metai. Svarbu, kad darbdavys informuotų darbuotojus apie šią galimybę. Privataus sektoriaus darbuotojai taip pat gali susitarti su darbdaviu dėl darbo laiko trumpinimo.
- Nepilnas darbo laikas: Darbo laikas, kuris yra sutrumpintas iki 4 val., yra dar viena galimybė dirbti nepilną dieną.
- Pertraukos žindymui: Krūtimi maitinančiai darbuotojai ne rečiau kaip kas 3 val. suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti. Darbuotojai pageidaujant, šios pertraukos gali būti prijungtos prie pietų pertraukos arba perkeltos į darbo dienos pabaigą.
- Pirmumo teisė pasirinkti pamainą: Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą. Darbdavys turi suteikti darbuotojui teisę pasirinkti darbo pamainą arba įrodyti, jog tokių galimybių organizuojant darbą neturi.
- Darbas viršvalandžius, naktį, poilsio ir švenčių dienomis: Darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų arba vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, į viršvalandinius darbus, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis gali būti skiriami tik jų sutikimu.
- Komandiruotės ir budėjimas: Darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, arba vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, gali būti siunčiami į tarnybinę komandiruotę ar budėti įmonėje arba namuose tik jų sutikimu.
Atostogų garantijos
- Ilgesnės kasmetinės atostogos: Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos 35 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 40 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
- Kasmetinių atostogų laiko pasirinkimas: Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką.
- Nemokamos atostogos: Darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, jų reikalavimu suteikiamos iki keturiolikos kalendorinių dienų nemokamos atostogos, taip pat neviršijančios 3 mėnesių atostogos suteikiamos tėvui vaiko priežiūros atostogų metu.
Garantijos nėščioms ir maitinančioms darbuotojoms
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą. Nėščioms, žindančioms ir neseniai pagimdžiusioms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašai yra tvirtinami Vyriausybės. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta, jei su tuo sutinka pati darbuotoja.
Darbuotoja nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn. įspėta apie planuojamą atleidimą gali būti tik tuo atveju, jei baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai darbdavys yra įpareigotas atleisti darbuotoją įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, teismo sprendimu).
Taip pat skaitykite: Lengvatos dirbantiems tėvams
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikus iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
PSD mokėjimas auginant mažą vaiką
Vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, gali būti draudžiamas valstybės lėšomis. Norint pasinaudoti šia galimybe, reikia kreiptis į ligonių kasas su prašymu. Dirbant pagal individualią veiklą, net jei esate draudžiamas kaip auginantis vaiką, vis tiek turėsite mokėti PSD nuo gaunamų pajamų. PSD dydis tokiu atveju priklauso nuo jūsų pajamų, mokat 6.98 proc. nuo MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo). Jei nevykdote jokios veiklos (neturite verslo liudijimo ar individualios veiklos), tada nereikia mokėti PSD.
Valstybės lėšomis draudžiami asmenys
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Tai apima:
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Kada nereikia mokėti įmokų „Sodrai“?
Jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo individualią veiklą, VSD ir PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis apie tai turi informuoti „Sodrą“. Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jeigu gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Tokiu atveju, kad būtų neskaičiuojamos įmokos, asmuo turėtų pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui informaciją ir įrodymus, kad gauna minėtą išmoką. VSD ir PSD įmokų nuo deklaruotų pajamų taip pat galima nemokėti vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad nemokant įmokų neįgyjamas stažas bei nepriklauso socialinės garantijos.
Verslo liudijimo lengvatos
Gyventojai vykdantys veiklą su verslo liudijimu moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas. 2024 metais visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka sieks 80,57 Eur jei žmogus nekaupia pensijai papildomai, o jei kaupia - 108,29 Eur.
Taip pat skaitykite: Vaiko auginimas ir finansinės galimybės
Lengvatos nuomojant būstą su verslo liudijimu
Nuomojant turtą su verslo liudijimu, svarbu žinoti, kad galite nuomoti bet kiek būstų su vienu verslo liudijimu, svarbu, kad gauta suma neviršytų 45 000 Eur per metus. Taip pat yra taikomos lengvatos:
- Pensininkams (50%)
- Tėvams auginantiems daugiau nei 3 vaikus (50%) ar neįgalų vaiką (50%)
- Auginant vaiką vienam (50%)
- Neįgaliems asmenims (50-90%)
- Bedarbiams (25% arba 90%)
- Mokiniams (70%)
- Amatininkams (50%)
- Gyventojams, į Lietuvą grįžusiems per paskutinius 12 mėnesių, skaičiuojant nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos (99%)
Lengvatų dydžius taip pat nustato savivaldybė.
Kada geriausia sumokėti įmokas?
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas. Pavyzdžiui, jei žmogus susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų gruodžio mėnesį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais metais deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus metus. Kad taip nenutiktų, VSD įmokas mokėti reikėtų kiekvieną mėnesį.
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir iki kito mėnesio 15 dienos pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką. Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą sausio mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už gruodį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kol SAV pranešimas nepateiktas, duomenys apie sumokėtas įmokas nėra įrašyti į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Kuo anksčiau bus pateiktas SAV pranešimas, tuo anksčiau duomenys apie sumokėtas įmokas bus įrašyti į registrą ir žmogus bus laikomas apdraustuoju. Todėl rekomenduojama sumokėjus įmokas, neatidėliojant pateikti ir SAV pranešimą. Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau apdraustaisiais bus laikomi tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie įmokų už praėjusį mėnesį nemokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi ir gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.
Kaip mokėti įmokas „Sodrai“?
Dauguma įmokų, kurias gyventojai moka savarankiškai, mokamos vienu kodu 444. Kiekvienas žmogus, norėdamas sumokėti įmokas, gali prisijungti prie asmeninės paskyros. Kairėje pusėje pasirinkus skiltį „Įmokų mokėjimas“, vienoje vietoje nurodytos visos mokėtinos VSD ir PSD įmokų sumos. Paspaudęs mygtuką „mokėti“ žmogus nukreipiamas į mokėjimo puslapį, kur pasirinkęs savo banką gali sumokėti visą sumą vienu kodu - 444. Jei klientas nori sumokėti didesnę arba mažesnę sumą, pavyzdžiui, nori sumokėti PSD įmokas už kelis mėnesius į priekį, tokiu atveju jis turėtų pasirinkti mygtuką „mokėti kitą sumą“ ir įvesti pageidaujamą sumą mokėjimo langelyje. Jei žmogus turi skolų „Sodrai“, pirmiausia dengiamos seniausios jo įmokų, palūkanų, baudų ar delspinigių skolos, o likusi sumokėta suma skiriama einamosioms VSD ir/arba PSD įmokoms.
Kas naujo nuo 2024 metų sausio?
PSD mokesčio tarifas siekia 6,98 proc. ir yra skaičiuojamas nuo minimalaus darbo užmokesčio. 2024 metais minimali mėnesio alga sieks 924 eurus. Nuo sausio 1-osios savarankiškai dirbantieji ir patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 64,50 euro. Svarbu prisiminti, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kaip ir kitos socialinio draudimo įmokos, mokamos nuo pajamų, tai yra jų dydis priklauso nuo to, kiek žmogus uždirba. Mėnesio įmoka skaičiuojama nuo minimalios mėnesio algos tai suma, kuri užtikrina, kad žmogus yra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu. Jei savarankiškai dirbantis žmogus gauna didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis, skirtumą nuo kas mėnesį sumokamų 64,50 Eur jis turės sumokėti deklaruodamas pajamas už 2024 metus. Pavyzdžiui: 2023 metais minimali mėnesinė PSD įmoka siekė 58,63 Eur. Per metus tai sudaro 703,56 Eur. 703,56 Eur žmogus jau bus sumokėjęs, mokėdamas PSD kas mėnesį. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių ekonominės valdos dydis ne didesnis nei 2, moka 2,33 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA. 2024 metais jie mokės 21,53 Eur dydžio mėnesio įmokas. Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai.
Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims yra nustatytos 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos. 2024 metais vidutinis darbo užmokestis įmokų bazei skaičiuoti bus 1 902,70 Eur. Tai reiškia, kad tiek VSD, tiek PSD įmokos per metus gali būti mokamos nuo sumos ne didesnės kaip 81 816,61 Eur (43 x 1 902,70 Eur).
Išmokos savarankiškai dirbantiems tėvams
Savarankiškai dirbantys su individualios veiklos pažyma asmenys, mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ir kt. Išmokas šeimos pagausėjimo laukiantiems tėvams moka „Sodra“. Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA), kitaip dar vadinamos dekretinėmis, suteikiamos dirbančioms mamoms. Jų trukmė - 126 dienos. NGA skiriamos suėjus 30-ai nėštumo savaitei ir tęsiasi apie 2 mėn. Vaiko priežiūros atostogos (VPA) suteikiamos pasibaigus NGA iki kol vaikui sueis 18, 24 arba 36 mėn., t. y. atostogų trukmę pasirenka patys tėvai. Tėvystės atostogos suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamam laikotarpiui. Jos skiriamos nuo vaiko gimimo iki kol jam sueina 1 metai. Savarankiškai dirbantys su individualios veiklos pažyma asmenys, mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ir kt. Savarankiškai dirbę tėvai teisę į išmokas įgyja tik sukaupę 12 mėn. darbo stažą per pastaruosius 24 mėn. Išimtis - tėvystės išmoka, kuriai pakanka trumpesnio, t. y. 6 mėn., stažo per pastaruosius 24 mėn. Stažas sukaupiamas sumokėjus valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo ne mažesnės nei 6 minimalių atlyginimų dydžio sumos (2026 m. MMA „ant popieriaus“ - 1153 Eur, 2025 m. - 1038 Eur, 2024 m. - 924 Eur, VSD įmokų dydis - 12,52 proc. Norint, kad iš individualios veiklos gautos pajamos būtų įtrauktos į motinystės išmokas, „Sodrai“ reikia mokėti VSD įmokas. kiekvieną mėnesį, pateikiant SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. SAV pranešimą patogu pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros draudėjui. Išmokos turi būti sumokėtos iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o SAV pranešimą reikia pateikti iki kito mėnesio 15 dienos (pavyzdžiui, jei įmokas už sausio mėn.
Nuo 2021 sausio 1 d. pasikeitė išmokų pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams tvarka. Naujoji tvarka palanki pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams, mat abu jie, - tiek mama, tiek tėtis, - būdami vaiko priežiūros atostogose gali gauti papildomų pajamų ir jų išmokos dydis nebus mažinamas net ir pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais. Antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais visiems tėvams galioja ta pati tvarka, t.y. Papildomų pajamų, nemažėjant numatytos išmokos dydžiui, gali turėti ir savarankiškai dirbančios NGA išėjusios mamos, ir 30 dienų trukmės tėvystės atostogų išėję tėčiai, t. y. Įskaitytini ir tokie atvejai, kai gyventojas, dirbęs pagal įprastinę darbo sutartį, išeina vaiko priežiūros atostogų ir jų metu vykdo individualią veiklą.
Atleidimo iš darbo sąlygos
Darbo sutartis gali būti nutraukta:
- Pagal 56 DK straipsnį savo noru esant svarbioms, straipsnyje išvardintoms priežastims, įspėjus darbdavį prieš 5 darbo dienas.
- Pagal 57 DK straipsnį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, tačiau esant šiame straipsnyje numatytų objektyvių priežasčių. Šiuo atveju darbuotojas turi būti įspėtas prieš 1 mėn., išmokant dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (atitinkamai, jei darbo santykiai trunka mažiau kaip metus, įspėjimo terminas būtų 2 savaitės, o išeitinė išmoka - 0,5 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio).