Šiandien Lietuvoje šeimos, auginančios vaikus, susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant finansine parama ir baigiant galimybėmis derinti karjerą su šeimos įsipareigojimais. Vienas iš dažniausiai kylančių klausimų - ar galima nedirbti auginant vaiką iki 18 metų ir kokios yra teisinės bei socialinės to pasekmės? Lietuvos įstatymai numato tam tikras garantijas ir išmokas šeimoms, auginančioms vaikus, tačiau visapusiškai nedirbti iki vaiko pilnametystės nėra įmanoma vien tik gaunant valstybės paramą. Šiame straipsnyje panagrinėsime įstatymų numatytas galimybes, išmokas ir kitus aspektus, susijusius su vaiko auginimu Lietuvoje, atsižvelgdami į skirtingas šeimų situacijas ir poreikius.
Motinystės (Tėvystės) Atostogos ir Išmokos: Valstybės Parama Vaikui Auginti
Lietuva, siekdama skatinti gimstamumą, pasirinko ilgų vaiko priežiūros atostogų suteikimo modelį. Seime patvirtintas 2015 m. „Sodros“ biudžetas rodo, kad ligos ir nedarbo išmokos grąžinamos į prieškrizinį lygį, tačiau motinystės (tėvystės) pašalpų grąžinimas nebuvo net planuotas. Mūsų šalyje motinoms suteikiamos ilgos vaiko priežiūros atostogos, kurios gali būti apmokamos net iki dvejų metų. Palyginimui, Latvijoje analogiškos atostogos apmokamos tik 16 savaičių, o Lenkijoje - 18 savaičių.
Išmokų Dydžiai ir Trukmė
Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl išmokų varianto priima tėvai.
- 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
- 24 mėn. variantas: iki vaikui sueis 12 mėnesių - 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2025 m. BSI dydis - 177 Eur).
Neperleidžiami Vaiko Priežiūros Mėnesiai
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Šiuo laikotarpiu tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos.
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant vaiką: depresijos įveikimas
Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą.
Išmokų Sumavimas ir Apribojimai
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc.
Papildomos Pajamos VPA Metu
Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažimama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.
Taip pat skaitykite: Lengvatos dirbantiems tėvams
Darbo Sąlygos ir Garantijos Šeimoms su Vaikais
Lietuvos įstatymai numato įvairias darbo sąlygas ir garantijas, skirtas šeimoms, auginančioms vaikus, siekiant palengvinti derinimą tarp darbo ir šeimos įsipareigojimų.
Darbo Laiko Režimas ir Pertraukos
Darbo laikas, kuris yra sutrumpintas iki 4 val. Tai dar viena galimybė dirbti nepilną dieną. Krūtimi maitinančiai darbuotojai papildomai, ne rečiau kaip kas 3 val. suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti. Darbuotojai pageidaujant, šios pertraukos gali būti prijungtos prie pietų pertraukos, perkeltos į darbo dienos pabaigą.
Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų ir dirbantiems valstybės ar savivaldybių įstaigoje, kuri išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų arba valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, arba Lietuvos banke, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Visgi, ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai. Sutrumpinta darbo laiko norma iki 32 valandų per savaitę taikoma darbuotojams, dirbantiems visą darbo laiko normą.
Saugios Darbo Sąlygos ir Apsauga nuo Atleidimo
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą. Nėščioms, žindančioms ir neseniai pagimdžiusioms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašai yra tvirtinami Vyriausybės.
Darbuotoja nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn. įspėta apie planuojama atleidimą gali būti tik tuo atveju, jei baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai darbdavys yra įpareigotas atleisti darbuotoją įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, teismo sprendimu). Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės, t. y.
Taip pat skaitykite: Mamadieniai auginant vieną vaiką: ką reikia žinoti
Papildomos Atostogos ir Laisvadieniai
Pagal 56 DK straipsnį savo noru esant svarbioms, straipsnyje išvardintoms priežastims, įspėjus darbdavį prieš 5 darbo dienas. Pagal 57 DK straipsnį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, tačiau esant šiame straipsnyje numatytų objektyvių priežasčių. Šiuo atveju darbuotojas turi būti įspėtas prieš 1 mėn., išmokant dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (atitinkamai, jei darbo santykiai trunka mažiau kaip metus, įspėjimo terminas būtų 2 savaitės, o išeitinė išmoka - 0,5 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio). Auginantiems vaiką iki 14 metų (ar neįgalų vaiką iki 18 metų), įspėjimo terminas yra tris kartus ilgesnis - t.y. Pagal 58 DK straipsnį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Pagal 59 DK straipsnį darbdavio valia, kai nėra 57 DK straipsnyje nurodytų priežasčių.
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). *Atskiros darbuotojų kategorijos (pavyzdžiui, medikai, lėktuvų pilotai, pedagogai ir panašiai) gali turėti kitas (pailgintas) kasmetinių atostogų trukmes, kurias nustato Vyriausybė.
Vaiko motinos NGA ir VPA metu tėvui (tėvo VPA metu - motinai), jų prašymu turi būti suteiktos nemokamos atostogos.
Papildomos Garantijos ir Parama Šeimoms
Mamadieniai ir Tėvadieniai
Pagal dabartinę tvarką, viena papildoma laisva diena (t.y. mamadienis arba tėvadienis) per tris mėnesius priklauso turintiems vieną vaiką iki 12-os metų, o viena papildoma laisva diena per mėnesį - turintiems du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia iki 18-os metų. Tėvai, kurie augina tris ir daugiau vaikų iki 12-os metų arba du vaikus iki 12-os metų, iš kurių bent vienas turi negalią, gauna 2 laisvas dienas per mėnesį.
Laisvadienis Rugsėjo 1-ąją
Vaikus į mokyklas ar darželius išlydintiems tėvams priklauso mažiausiai pusė laisvos dienos, tačiau su darbdaviu galima tartis ir dėl pilno laisvadienio. Tiesa, papildomas nedarbo pusdienis priklauso tik tiems dirbantiems tėvams, kurie jau nebeturi teisės į mamadienį arba tėvadienį ir augina vaiką iki 14-os metų. Tai reiškia, kad pasinaudoti teise į bent pusę laisvos dienos pirmąją mokslo metų dieną gali tie tėvai, kurie augina vaiką nuo 12-os iki 14-os metų arba vyresnį vaiką, tačiau turintį neįgalumą. Tiems, kuriems vis dar priklauso mamadieniai ir tėvadieniai, juos turi ir išnaudoti, norėdami palydėti vaikus į šventę.
Darbo Rinkos Pokyčiai ir Moterų Integracija
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Moterų centro pirmininkė Irena Petraitienė mano, kad jei valstybė geba mokėti išmokas, motinos turi tuo naudotis, nes visuomenei naudingiausia, kai vaikus augina jų motinos. Iš tiesų Lietuvoje virš 90 proc. atvejų šias atostogas renkasi vaiko motina. Tačiau kyla klausimas, ar galima sau leisti rinktis lengviausią pašalpų kelią ir neatsižvelgti į pasaulinius darbo rinkos pokyčius.
Iššūkiai Grįžtant į Darbo Rinką
L.V.D. teigia, kad įstatyminė nuostata Lietuvoje iš vienos pusės yra gera, nes ji skatina gimstamumą. Bet tai nėra geriausia priemonė ir reikėtų imti kitų valstybių pavyzdį, yra kitokių priemonių gimstamumui didinti: socialinė rūpyba, vaikų darželių politika, savivaldybių teikiamos privilegijos šeimoms su mažamečiais, geresnės sąlygos auklių samdymui. Lietuvoje moteris yra verčiama nedirbti, nes sunku patekti į darželį, privatūs darželiai ir auklių samdymas yra brangus, ne kiekvienas gali sau leisti, todėl moteris namie prižiūri vaiką ir atitrūksta iš darbo rinkos.
Prarandami darbiniai įgūdžiai, sunku integruotis atgal į darbą. Reikia įdėti daug pastangų, kad grįžusi į darbą ji būtų lygiavertė su kitais darbuotojais. Skundų tyrimų rezultatai rodo, kad ilgalaikis buvimas namuose daro neigiamą įtaką moters kvalifikacijai.
Technologijų ir Darbo Formų Pokyčiai
Keičiasi darbo formos, daugiau galimybių moterims dirbti nuotoliniu būdu namuose. Tačiau jei tu turi mažametį vaiką ir tau niekas nepadeda, tai nuotolinis darbas namie nėra įmanomas. Šiandien viskas labai sparčiai keičiasi: technologijos, teisės aktai, reglamentavimas tam tikrų dalykų ir srities. Problema, kad sėdėdama namie, moteris neturi laiko gilintis, kas keičiasi. Ji grįžta į darbą, o čia viskas yra jau pažengę ir jai reikia iš naujo mokytis.
Žinių nebelieka, patirtis, bendravimo ir kiti įgūdžiai yra prarandami, kontaktai su išoriniais asmenimis, kurie buvo užmegzti, taip pat prarandami. Atsiranda kiti asmenys, kurie tampa labiau reikalingi, nes tave per tuos metus pamiršta.
Darbo Vietos Garantijos ir Darbdavių Atsakomybė
Darbo inspekcijos specialistai tvirtina, kad dažniausia teisinė problema, kai moteris grįžusi po atostogų randa uždarytą įmonę. Tai parodo, kad moteris per vaiko priežiūros atostogas būna tokia nutolusi nuo darbo, kad net nežino apie savo darbovietes svarbiausius įvykius.
Dažnai būna, kad darbo vieta yra, bet vadovas šiurkščiai, grubiai pasako, kad tavo kvalifikacija netenkina ir tu turi ieškotis darbo kitur. Moteriai priklauso grįžti į tą pačią darbo vietą.
Darbo kodekse nustatyta, kad nebūtinai po vaiko priežiūros atostogų turi grįžti tą pačia pareigybę, bet darbo užmokestis negali būti mažesnis nei buvo. Todėl darbdavys planuodamas verslą, kurdamas strategiją turi numatyti, kad yra įstatymai ir privalu jų paisyti.
Moterų Patirtys ir Nuomonės
Įvairių moterų yra ir negali sakyti, kad visoms patinka ar nepatinka. Kai kurios jaučiasi labai gerai sėdėdamos namie ir prižiūrėdamos vaikus, kitos yra veiklios, joms tai nepatinka. Tad nežinau, kurių moterų yra daugiau Lietuvoje. Kai kurios moterys grįžta po metų laiko, sako, kad pačios jaučiasi daug prarandančios, izoliuotos, degradavusios sėdėdamos namie. Atitrūksti, tampi nebeįdomus ir nereikalingas.