Aspergerio sindromas - autizmo spektro sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vaikystėje. Nors oficialiai diagnozuojamas mokykliniame amžiuje, tėvai gali pastebėti pirmuosius požymius, vaikui dar būnant mažam. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius Aspergerio sindromo požymius, sunkumus, su kuriais susiduria vaikai, turintys šį sindromą, ir galimus pagalbos būdus.
Pagrindiniai Aspergerio sindromo požymiai
Bendravimo sunkumai
Vienas pagrindinių Aspergerio sindromo požymių yra bendravimo sunkumai. Vaikai, turintys šį sutrikimą, gali turėti gerą kalbos įgūdžių vystymąsi, tačiau jiems sunku suvokti socialines normas. Jie dažnai vengia akių kontakto, jiems sudėtinga interpretuoti kūno kalbą ar veido išraiškas. Pasak Jūratės, auginančios sūnų su Aspergerio sindromu, vaikai visą gyvenimą jausis tarsi svetimšaliai, kuriems visko reikia mokyti.
Riboti interesai ir pasikartojantis elgesys
Kitas ryškus simptomas yra riboti interesai ir pasikartojantis elgesys. Vaikai su Aspergerio sindromu dažnai turi intensyvų susidomėjimą tam tikromis temomis ir praleidžia daug laiko gilindamiesi į jas. Jie taip pat gali turėti pasikartojančius judesius ar elgesio modelius, pavyzdžiui, ritmingą siūbavimą ar rankų plojimą.
Socialinių santykių sunkumai
Socialinių santykių srityje vaikai, turintys Aspergerio sindromą, dažnai susiduria su sunkumais. Nors jie gali norėti bendrauti su bendraamžiais, jiems trūksta įgūdžių, kaip tai padaryti sėkmingai. Jie gali nesuvokti kitų emocijų, sunkiai suprasti, ką reiškia dalintis ar bendradarbiauti. Valdo mama pastebėjo, kad jos sūnui lengviau bendrauti su jaunesniais vaikais, kur jis gali pasijusti protingesniu.
Sensorinis jautrumas
Sensorinis jautrumas yra dar vienas svarbus simptomas. Vaikai su Aspergerio sindromu gali būti itin jautrūs garsams, šviesoms ar tekstūroms. Tam tikri garsai, kurie kitiems atrodo įprasti, gali jiems sukelti diskomfortą. Vaikai gali nemėgti tam tikrų drabužių dėl jų tekstūros arba vengti tam tikrų maisto produktų dėl jų struktūros.
Taip pat skaitykite: VAS požymiai ir priežastys
Intelektiniai gebėjimai
Dauguma vaikų su Aspergerio sindromu turi normalų ar net aukštesnį nei vidutinį intelekto lygį. Jie gali puikiai išmanyti tam tikras sritis, kaip matematika ar mokslas, tačiau gali susidurti su sunkumais suprantant abstrakčius konceptus, tokius kaip emocijos ar santykiai. Pasak Jūratės, jos sūnus Valdas 4,5 metų jau skaitė.
Iššūkiai, su kuriais susiduria vaikai, turintys Aspergerio sindromą
Aspergerio sindromas yra sudėtingas sutrikimas, lemiantis įvairius iššūkius vaiko gyvenime.
Bendravimas ir socialinė sąveika
Vaikams, turintiems Aspergerio sindromą, sunku suprasti socialines užuominas, neverbalinę komunikaciją ir kitų žmonių emocijas. Dėl to jiems gali būti sunku užmegzti ir palaikyti draugystę, dalyvauti socialinėse veiklose ir suprasti socialines situacijas.
Elgesio sunkumai
Riboti interesai ir pasikartojantis elgesys gali sukelti sunkumų kasdieniame gyvenime. Vaikai gali būti ne lankstūs, sunkiai prisitaikantys prie pokyčių ir turintys obsesinių minčių ar veiksmų. Pasak Jūratės, jos sūnui Valdui buvo labai svarbu, kad gyvenime nebūtų staigmenų.
Mokymosi sunkumai
Nors vaikai su Aspergerio sindromu dažnai turi aukštą intelektą, jiems gali būti sunku mokytis tradicinėje mokyklinėje aplinkoje. Jie gali turėti sunkumų su dėmesio koncentracija, organizavimu ir abstrakčiu mąstymu.
Taip pat skaitykite: Kada atlikti Dauno sindromo tyrimą
Emociniai sunkumai
Dėl socialinių ir elgesio sunkumų vaikai, turintys Aspergerio sindromą, gali patirti nerimą, depresiją ir kitus emocinius sunkumus. Jiems gali būti sunku suprasti ir išreikšti savo emocijas, valdyti stresą ir prisitaikyti prie naujų situacijų.
Pagalba vaikams, turintiems Aspergerio sindromą
Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkama pagalba gali padėti vaikui geriau prisitaikyti ir sėkmingiau funkcionuoti kasdieniame gyvenime.
Ankstyva intervencija
Ankstyva intervencija yra labai svarbi vaikams, turintiems Aspergerio sindromą. Kuo anksčiau pradedama teikti pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas išmoks reikiamų įgūdžių ir sėkmingai integruosis į visuomenę. Valdo mama apgailestavo, kad prarado brangų laiką, kol bandė susitaikyti su tuo, kad jos vaikas yra kitoks.
Terapijos
Yra įvairių terapijų, kurios gali padėti vaikams, turintiems Aspergerio sindromą.
- Elgesio terapija: padeda vaikams išmokti socialinių įgūdžių, valdyti emocijas ir elgesio sunkumus. ABA (Applied Behavior Analysis) terapija yra viena iš efektyviausių elgesio terapijos metodų.
- Kalbos terapija: padeda vaikams lavinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius.
- Ergoterapija: padeda vaikams lavinti motorikos įgūdžius ir sensorinį jautrumą.
Šeimos parama
Šeimos parama yra labai svarbi vaikams, turintiems Aspergerio sindromą. Tėvai ir kiti šeimos nariai turi būti informuoti apie sindromą ir mokėti tinkamai reaguoti į vaiko poreikius. Svarbu sukurti palaikančią ir suprantančią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugiai ir galėtų išreikšti savo emocijas. Jūratė teigė, kad jai labai padėjo „supermamų“ patirtis, auginančių tokius vaikus.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
Mokyklos parama
Mokykla taip pat gali teikti pagalbą vaikams, turintiems Aspergerio sindromą. Mokytojai turi būti informuoti apie sindromą ir mokėti pritaikyti mokymo metodus prie vaiko poreikių. Svarbu sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugiai ir galėtų sėkmingai mokytis.
Visuomenės supratimas
Visuomenės supratimas apie Aspergerio sindromą yra labai svarbus. Kuo daugiau žmonių žinos apie šį sutrikimą, tuo lengviau bus vaikams, turintiems Aspergerio sindromą, integruotis į visuomenę ir jaustis priimtiems.
Būti kantriems ir supratingiems
Bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, svarbu būti kantriems ir supratingiems. Dažnai šie vaikai gali sunkiau suprasti ir išreikšti savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma. Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami. Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus, ir suteikite struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai.
Kaip galime padėti šeimoms, auginančioms vaikus su autizmo spektro sutrikimais?
Šiame straipsnyje labiau apžvelgti, kuo kiekvienas iš mūsų galėtume padėti šioms šeimoms. Manau, kad daug kuo galime, tik ar visada mums pavyksta tai padaryti. Ir kaip kartais sunkiai sekasi mums juos suprasti, kai jų vaikas įkanda, trenkia, pastumia ar dar kaip nors agresyviai pasielgia ir užgauna mūsų vaiką. Jeigu tai tęsiasi ilgiau, griebiamės vienintelės mums patogios pagalbos formos šiems tėvams ir vaikams, renkame parašus ar kitaip organizuojamės, kad šitas vaikas būtų pašalintas iš grupės. Tai rašau ne todėl, kad smerkiu tokį tėvų elgesį. Tai natūrali tėvų reakcija, kai norime apginti savo vaikus, tik nežinome kaip. Juk visi tėvai pasiryžę viską padaryti dėl savo vaikų, o ką jau kalbėti apie vaiko saugumą. Bet žinant, kad amerikiečių mokslininkų tyrimai prognozuoja, jog vienas iš 60 žmonių bus autistas (skaičiai didėja labai sparčiai), net ir pasirinkę tokį problemos sprendimo būdą neapsaugosime savo vaikų, kad ateityje nesusidurtų vieni su kitais. Dažnai girdžiu sakant, kad autistai gyvena savo pasaulyje. Ne, taip nėra, jie gyvena su mumis mūsų pasaulyje ir kuo anksčiau patys teiksime pažinti vieni kitus ir padėsime savo vaikams išmokti sugyventi tarpusavyje, tuo lengviau bus tiek vieniems, tiek kitiems. Jeigu pradėsime teikti pagalbą, o ne kritikuoti mamos mamas, tėčiai tėčius, vaikai vaikus, pedagogai pedagogus, patiems tame pasaulyje bus geriau gyventi. Pabandysiu įrodyti jums, kodėl teikti pagalbą savo vaikams mokant juos sugyventi tarpusavyje, kai visi yra labai skirtingi, reikia galvojant apie savo vaikų gerovę. Pažiūrėkite - vienas iš galimų šios problemos sprendimų būdų yra šiuos vaikučius pašalinti iš grupės ar klasės, bet taip atimame iš vaikų galimybę išmokti su jais sugyventi, padėti, mokytis pozityviais būdais apginti savo ribas. Dirbtinai vaikams sukurtos šiltnamio sąlygos kada nors dings ir tiek vieni, tiek kiti nemokės sugyventi tarpusavyje. Vieni bus pikti, kad jų nesupranta ir nepriima, o kiti nemokės jiems padėti panaudoti savo vidinius resursus kūrybinėje veikloje. Kiekvienas žmogus turi vidinių resursų, kuriuos gali panaudoti, tik tam reikalinga tinkama aplinka. Geri dalykai ar pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Ištieskime pagalbos ranką tada, kai galime tai padaryti laiku ir vietoje. Pasirinkdami problemų sprendimus galvokime ne tik apie pasekmes čia ir dabar, bet ir apie tolesnes pasekmes, pamąstykime apie ateities piliečius, kaip jie sugyvens tarpusavyje, kas lems jų gyvenimo kokybę ir kokios gyvenimo patirtys dar ankstyvoje vaikystėje turės lemiamos reikšmės. Atsiminkite, kad tiems tėvams taip pat reikalingas palaikymas ir pagalba, nes ne visada jie patys žino, kaip geriausiai gali padėti savo vaikams, nes trūksta gydytojų ir kompetentingų pagalbos vaikui ir šeimai specialistų. Žinoma, įtrauktis priklauso ne tik nuo bendruomenės narių pasirengimo priimti autizmo ar Aspergerio sindromo bruožų turinčius vaikus, bet ir nuo autizmo rūšies, o tai gali apsunkinti ugdymo situacijos valdymą. Pedagogai neturi būti palikti vieni, siekiant įtraukti vaikus į visuomenę, tai turi būti komandinis ugdymo įstaigos darbas, o tėvai yra lygiaverčiai komandinio darbo dalyviai. Yra šeimų, kurios nori vaikus ugdyti specializuotose ugdymo įstaigose, ir yra tėvų, kurie nori, kad jų vaikai ugdytųsi bendrojo ugdymo įstaigose, tad norint padėti šiems vaikams ugdytis savo tempu, turime padėti visiems grupės ar klasės vaikams priimti tokius vaikus, teikti pagalbą tiek šio ir kitų grupės ar klasės vaikų tėvams. Mūsų visuomenė turi keistis, mums reikia žmonių, galinčių atsikratyti nusistovėjusių elgesio modelių, ir mes turime pradėti rūpintis vieni kitais (Dreikurs ir Solts, 2017). Turime mokytis teikti pagalbą: šeima šeimai, mama mamai, tėtis tėčiui, pedagogas pedagogui.
tags: #del #aspergerio #sindromo #vaikams #kylancios #problemos