Bendravimas su vaiku: psichologiniai aspektai ir patarimai tėvams

Vaikų auklėjimas - tai procesas, reikalaujantis ne tik meilės ir rūpesčio, bet ir gilių psichologinių žinių. Efektyvus bendravimas su vaiku yra raktas į stiprų ryšį, abipusį supratimą ir harmoningą asmenybės vystymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius bendravimo su vaiku psichologinius aspektus, pateiksime praktinių patarimų tėvams, kaip suprasti savo vaikus, padėti jiems augti emociškai sveikiems ir užtikrinti jų gerovę.

Taisyklės ir ribos: balansas tarp kontrolės ir laisvės

Vaikų auklėjimas - tai ne tik taisyklių nustatymas, bet ir gebėjimas veiksmingai bendrauti. Dauguma tėvų turi nusistatę taisykles, tikėdamiesi, kad jos padės vaikams tapti gerais žmonėmis. Tačiau svarbu suprasti, kad griežtos taisyklės ir nuolatinis jų priminimas ne visada duoda norimą rezultatą. Viena yra, kai vaikas sulaužo taisyklę netyčia, iš nežinojimo ar neapdairumo, bet visai kas kita, kai jis sąmoningai nepaklūsta. Toks elgesys gali vesti iš proto, todėl svarbu rasti balansą tarp kontrolės ir laisvės.

Labai svarbu yra turėti realistinius reikalavimus ir draudimus vaikui. Daug aiškiau tėvams tampa, kai jie susidėlioja sau trijų lygių ribas vaikui:

• Pirmas lygis yra, ko niekada neleisite savo vaikui ir visada reaguosite griežtai ir aiškiai sakydami „NE“.
• Antras lygis yra tai, dėl ko su vaiku derėsitės ir kartais jam nusileisite.
• Trečias lygis - tai, kas Jums nėra svarbu ir Jūs leidžiate spręsti vaikui.

Leiskite vaikams patirti nesėkmių. Niekas nėra apsaugotas nuo klaidų, todėl svarbu leisti vaikams jas patirti anksti ir dažnai. Tai suteikia galimybę pasimokyti iš savo klaidų saugioje aplinkoje, kurioje jie gali sulaukti palaikymo.

Efektyvūs bendravimo būdai su vaiku

Efektyvus bendravimas su vaiku yra pagrįstas pagarba, empatija ir atvirumu. Štai keletas būdų, kaip pagerinti bendravimą su savo vaiku:

Taip pat skaitykite: Pagalba šeimai auginant neįgalų vaiką

1. Užmegzkite akių kontaktą. Tam gali prireikti atsitūpti ar atsisėsti, t. y.
2. Kalbėkite trumpai ir aiškiai. Paprasto prašymo nepaverskite penkių minučių paskaita ar moralu, pavyzdžiui, sakykite „Padėk puoduką į kriauklę“, o ne „Kiek galima tau kartoti ir kartoti, kad kai pavalgai indus reikia sudėti į kriauklę. Visai negerbi mano darbo…“.
3. Įsitikinkite, kad vaikas Jus suprato. Labai dažnai vaikai tiesiog pamiršta paliepimus ir pamokymus arba ne iki galo būna įsiklausę ir supratę, todėl vertinga yra paprašyti, kad vaikas pakartotų, ką jis turi padaryti.
4. Suteikti galimybę rinktis, pvz.: „ar eisi valytis dantis dabar ar už vienos minutės“. Taip vaikas jausis labiau motyvuotas ir galintis kontroliuoti savo gyvenimą.
5. Prieš pradėdami kritikuoti ar drausminti iš pradžių tiesiog pasakykite kokia yra situacija, pvz.: „Tavo žaislai mėtosi ant grindų“; „Man atrodo atėjo laikas daryti namų darbus“.
6. Vietoje neiginio naudokite teiginį, t. y. vietoj to ko nedaryti, sakykite ką vaikas turėtų daryti. Vietoj to, kad „nebėk“, sakykite „stok“; vietoj “nešiukšlink kambaryje”, sakykite “šiukšle mesk į šiukšlių dėžę.
7. Pasitelkite „Aš kalbą“, t.y. sakinius pradėkite nuo pokalbio apie save, o ne vaiko kaltinimo. Tarkim vietoje “Tu visada išmėtai savo daiktus”, sakykite “Man nepatinka, kai daiktai visur mėtosi”.
8. Būkite kantrūs ir supratingi. Vaikai mokosi ir auga, todėl svarbu būti kantriems ir supratingiems jų klaidoms.
9. Skirkite kokybiško laiko. Stenkitės kasdien skirti laiko, kai galite būti kartu su vaiku, užsiimti jam patinkančia veikla ir tiesiog pabūti kartu.

Požiūrio keitimas: galimybė pažvelgti giliau

Kai vaikas pasielgia netinkamai, natūralu, kad tėvai pyksta. Tačiau pyktis dažnai tėra emocinio ledkalnio viršūnė, po kuria slypi nuoskauda, nusivylimas, baimė ar pažeminimas. Pabandykite pakeisti požiūrį ir pažvelgti į situaciją kaip į galimybę geriau pažinti savo vaiką.

Galbūt vaikas iškrėtė kvailystę, o gal pažeidė visas taisykles ir vertybes, kurių mokėte. Vietoj to, kad pultumėte kritikuoti, pasistenkite atvirai pasikalbėti su juo. Galbūt jam sunku susirasti gerų draugų, jis patiria spaudimą iš aplinkos ar tiesiog išgyvena sunkų periodą.

Pykčio valdymas: svarbus žingsnis link konstruktyvaus dialogo

Kai paauglys pasielgia nebrandžiai, pavojingai ar kvailai, galite supykti. Tačiau svarbu suvaldyti savo pyktį, nusivylimą ir baimę. Priklausomai nuo situacijos, jums gali prireikti netgi kelioms minutėms išeiti į kitą kambarį, kad nusiramintumėte.

Suimkite save į rankas ir pagalvokite, kokius jausmus jaučiate ir kodėl. Jūsų tikslas - ne nubausti, o suprasti ir padėti vaikui ištaisyti klaidą.

Atvirumas: nustebinkite vaiką supratimu

Jūsų vaikas tikisi, kad imsite kritikuoti ir bausti. Nustebinkite jį atvirumu ir supratimu. Vietoj to, kad iškart pultumėte barti, pabandykite atvirai pasišnekėti apie įvykį, savo baimes ir rūpestį. Galbūt padėtų, jei atvirai išsakytumėte, kodėl jūs dėl to pykstate.

Taip pat skaitykite: Psichologinė vaiko gerovė po skyrybų

Paauglys žino, kad jo laukia pokalbis. Jūs turite progą atvirai pasišnekėti apie įvykį ir jūsų baimes bei rūpestį. Galbūt padėtų, jei atvirai išsakytumėte, kodėl jūs dėl to pykstate?

Pasekmės: įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą

Būtų sumanu įtraukti paauglį į pokalbį apie pasekmes. Paklauskite jo: „Kaip manai, kas dabar turėtų nutikti? Pasirūpinkite, kad paauglio pasiskirta bausmė būtų logiška ir susijusi su jo veiksmais. Svarbu nustatyti aiškų ryšį tarp veiksmų, pasitikėjimo praradimo ir pasekmių, kad tai netaptų paprastu savęs plakimu. Pavyzdžiui, jei vaikas neatsiklausęs paėmė automobilį, logiška pasekmė būtų laikinas automobilio naudojimo apribojimas, o ne vonios kambarių valymas dantų šepetėliu.

Pasitikėjimo atgavimas: bendravimas ir atsakomybė

Paaiškinkite vaikui, kad, norėdamas atgauti jūsų pasitikėjimą, jis turėtų daugiau su jumis bendrauti. Paprašykite, kad jis visada pasakytų jums, kur bus, kada atvyks į tam tikrą vietą, ką šiuo metu veikia, ką planuoja daryti vėliau ir kada grįš namo. Paaiškinkite paaugliui, jog toks bendravimas rodo, kad jis nori atgauti prarastą pasitikėjimą.

Vienas iš pagrindinių jūsų tikslų yra tobulinti santykius su paaugliu, stengiantis išmokyti jį prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Geriausia tai padaryti, skatinant vaiką apmąstyti savo veiksmus. Paklauskite paauglio: kas tau tuo metu buvo sunkiausia? Iš ko man suprasti, kad tu elgiesi sąžiningai ir galiu tavimi labiau pasitikėti? Ką sužinojai apie save po šio įvykio? Jei galėtum grįžti atgal, ką darytum kitaip?

Agresija: priežastys ir sprendimo būdai

Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Tačiau svarbu suprasti, kodėl vaikas elgiasi agresyviai, ir padėti jam išmokti tinkamai išreikšti savo jausmus.

Taip pat skaitykite: Bendravimas su abiem tėvais

Tėvai turėtų atsiminti vieną dalyką - nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės, ir pan.

Dažniausios agresijos priežastys:

• Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka: Vaikas gali jaustis nesaugus ir gintis, net jei realaus pavojaus nėra.
• Draudimai ir nurodymai: Jei vaikas jaučiasi nuolat ribojamas, jis gali pradėti elgtis agresyviai.
• Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę: Vaikas gali protestuoti prieš tėvų kontrolę ir bandyti įrodyti savo nepriklausomybę.

Ką daryti, jei vaikas elgiasi agresyviai:

• Padidinkite vaiko savarankiškumą: Leiskite jam pačiam priimti sprendimus, pasirinkti drabužius, laisvalaikio praleidimo būdus.
• Geranoriški pokalbiai ir patarimai: Vietoj draudimų ir barimų, paaiškinkite vaikui, kodėl negalima elgtis vienaip ar kitaip.
• Asmeninė erdvė: Leiskite vaikui turėti savo kambarį ar kampelį, kur jis galėtų jaustis saugus ir atsakingas už savo daiktus.
• Besąlygiška meilė: Nekritikuokite vaiko asmenybės, tik jo elgesį. Nekelkite sąlygų, kad mylėsite vaiką tik tada, jei jis elgsis taip, kaip norite.
• Būkite pozityvūs: Stenkitės patys būti pozityvūs ir analizuokite neigiamas situacijas garsiai, rodydami vaikui, kaip galima suprasti kitų žmonių elgesį.
• Kontroliuokite savo agresiją: Vaikai kopijuoja tėvų elgesį, todėl svarbu, kad namuose nebūtų fizinio smurto ir agresijos.
• Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus: Padėkite jam atpažinti ir įvardinti savo jausmus, tokius kaip pyktis, nerimas ir pan.
• Meninė ir sportinė veikla: Pasiūlykite vaikui užsiimti veikla, kuri leistų jam išlieti savo jausmus, tokią kaip piešimas, lipdymas ar sportas.
• Būkite ramūs ir supratingi: Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net suduoda, jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu. Verčiau ramiai išklausykite, apkabinkite ar priglauskite ir išreikškite supratimą dėl jo jausmų.
• Pagirkite už susivaldymą: Situacijose, kai vaikui pavyksta susivaldyti, būtinai tai pastebėkite ir pagirkite jį.
• Venkite agresiją didinančių situacijų: Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, pasiūlykite ramesnių veiklų.
• Aptarkite neigiamas situacijas be "liudininkų": Neviešinkite vaiko netinkamo elgesio prieš kitus vaikus, mokytojus ar giminaičius.
• Pasakų ir žaidimų terapija: Naudokite pasakas ir žaidimus, kad padėtumėte vaikui atpažinti savo elgesį veikėjų veiksmuose ir išmokti tinkamesnių elgesio būdų.
• Geri santykiai su sutuoktiniu: Į tėvų nesantaiką vaikai taip pat reaguoja agresija, todėl stenkitės su partneriu ieškoti būdų tapti artimesniais ir draugiškesniais.

Skyrybos: kaip apsaugoti vaikus nuo streso

Skyrybos yra sunkus išbandymas visai šeimai, o ypač vaikams. Vaikai myli abu savo tėvus ir dažniausiai nori bendrauti su jais abiem, dėl to dažni tėvų konfliktai jiems sukelia didžiulį stresą.

Ką daryti, kad skyrybos kuo mažiau paveiktų vaikus:

• Nekelkite vaikų į tėvų ginčus: Venkite apkalbėti vienas kitą, nesistenkite palenkti vaikų į savo pusę.
• Laikykitės pažadų: Jei pažadėjote vaikui susitikimą, būtinai atvykite sutartu laiku.
• Atskirkite savo tarpusavio santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų: Vaikų poreikių užtikrinimą laikykite svarbiausiu prioritetu.
• Gerbkite vienas kitą: Gebėjimas išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą rodo vaikui, kad jis yra svarbesnis nei tėvų tarpusavio nesutarimai.
• Neklauskite vaiko, kuris iš tėvų geresnis: Prašymas vaiko pasirinkti vieną iš tėvų sukuria vidinį konfliktą, kuris vaikui kelia neigiamus jausmus.
• Efektyvus bendravimas: Kai tėvai geba atrasti bendravimo būdą, kuris tiktų abiem, bendrų problemų sprendimas pasidaro lengvesnis.
• Bendraukite su vaiku atsižvelgdami į jo amžių: Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama priklausomai nuo vaiko amžiaus gali keistis.

Svarbu paminėti, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama priklausomai nuo vaiko amžiaus gali keistis.

Efektyvus bendravimas su vaiku medicinos įstaigoje

Sveikatos priežiūroje vienas pagrindinių veiksmingo gydymo veiksnių yra bendravimas su pacientais, ypač su vaikais. Tiek verbalinis, tiek neverbalinis bendravimas su vaikais yra unikalus ir skiriasi nuo bendravimo su suaugusiaisiais struktūra, formatu ir kontekstu. To būtina išmokti.

Gero kontakto su vaiku principai:

• Motyvacija: Vaikai nesupranta, kodėl jie turi vykti į gydymo įstaigą, kalbėtis su jiems nepažįstamais žmonėmis, leisti liesti juos svetimiems žmonėms (gydytojams, slaugytojams). Todėl kiekvieno specialisto tikslas - vaiko motyvacijos skatinimas.
• Aplinka: Norint, kad gydytojo kontaktas su vaiku būtų efektyvus, svarbu ne tik tai, kaip gydytojas bendraus, bet ir kokioje aplinkoje tai darys. Gydytojo kabinetas turėtų būti jaukus ir pritaikytas prie vaiko poreikių: patogūs baldai, vaikus dominantys žaislai, knygos, priemonės higienos įgūdžiams mokyti.
• Gydytojo išvaizda: Vaikai mieliau renkasi gydytoją, vilkintį spalvotą aprangą nei baltą, nes balta spalva vaikui asocijuojasi su švara ir sterilumu, kuri neleidžia jam pažvelgti į gydytojo vidinį pasaulį.
• Verbalinė informacija: Bendraujant su vaiku, svarbu kalbėti jo kalba, vengti sudėtingų jam nesuprantamų žodžių.
• Neverbalinė informacija: Bendraujant su vaiku, be žodžių, tokią pačią reikšmę turi ir tonas, kuriuo pasakoma informacija. Taip pat reikia kontroliuoti kalbėjimo greitį - per greitas kalbėjimas gali išmušti pacientą iš vėžių ir šis nieko nebegirdės.
• Baimės įveikimas: Gydytojas turėtų padėti vaikui įveikti baimę būti atskirtam nuo tėvų, naujos aplinkos baimę, nežinomybės baimę ir skausmo baimę.

Šiuolaikiniai vaikai: mitai ir realybė

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad šiuolaikiniai vaikai „lipa ant galvos“, o tėvai viską leidžia. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikai visais laikais buvo labai panašūs, tiesiog praeitis visuomet yra pagražinama.

Absoliučiai kiekviena karta, nuo to laiko kai civilizacija turi rašytinius šaltinius, deklaruoja, kad vaikai blogesni už praeitų kartų vaikus. Anksčiau vaikai galėjo atrodyti paklusnesni, nes buvo auklėjami griežčiau, naudojant fizines bausmes. Tačiau sukaupta begalė psichologijos tyrimų duomenų, kurie aiškiai rodo, kad vaikų auklėjimas muštro metodu, ar tiksliau smurto bausmėmis, nėra efektyvus ir neduoda gerų rezultatų vėlesniame žmogaus gyvenime.

Svarbu gerbti vaikus, jų teises ir poreikius. Vaikams turi būti leidžiama rinktis savo raidos kryptį, spręsti, ką jie valgys ar kaip rengsis, su kuo draugaus ar kokias svajones pildys.

Vaikų auklėjimas šeimoje: taisyklės ir ribos

Vaikų auklėjimas šeimoje yra vienas iš svarbiausių tėvų tikslų - išmokyti vaikus tinkamo elgesio, nustatytų visuomenės pagrindinių taisyklių. Tik gimęs vaikas nežino, kas yra gerai, kas blogai, koks jo elgesys bus priimtinas pasaulyje, o koks ne.

Šeimoje nustatytos ribos vaiko ateičiai sukuria saugumą. Reikia suvokti, kad neapsaugosime vaikų nuo neigiamo aplinkos poveikio, nes visur ir visada atsiras netinkamai besielgiančių. Svarbu, kad vaikas suprastu, kas yra tinkamas elgesys, o kas ne. Svarbu, kad vaikas suprastų netinkamo elgesio pasekmes.

Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas: raktas į sėkmingą ugdymą

Labai svarbus yra tėvų ir pedagogų abipusis bendradarbiavimas, atgalinis ryšys. Sutikime, kad niekas vaiko geriau nepažįsta, kaip tėvai. Ir tik jie gali suteikti pedagogams informacijos, kuri padės kokybiškam vaiko ugdymui. Tuo pačiu pedagogas turi informuoti tėvus pastebėjęs vaiko elgesio pakitimus.

Vaikų darželiai: nauda ir žala

Apie vaikų darželius tėvai susimąsto vos gimus vaikui. Prieš atsakant į klausimą, leisti vaiką į darželį, ar ne, vertėtų permąstyti paplitusias nuomones ir mitus, atsižvelgti į psichologijos žinias apie vaiko raidą.

Psichologo teigimu, su bendraamžiais vaikas prasmingai gali užsiimti tik nuo trejų metų, todėl į darželį vaikus reikėtų pradėti leisti nuo šio tarpsnio, ne ankščiau, nes tiek psichologiniu, tiek sveikatos ir socialiniu požiūriu jis yra tam nepasirengęs. Nors vaikas lanko darželį ar jau ir mokyklą, tėvų dėmesio vaikui niekas nepakeis. Vaikams tėvai yra didžiausias ir svarbiausias autoritetas.

Pokalbis - raktas į vaiko pasaulį

Kodėl svarbu kalbėtis su vaikais? Pokalbis - tai raktas į vaiko pažinimą, ugdymą ir augimą. Mažas vaikas ugdosi ir mokosi kiekvienoje situacijoje, tačiau dažnai tiksliai išsakyti tai, ką išgyvena ir jaučia, būna sudėtingiau dėl riboto žodyno. Todėl reikia laiko ir tėvų supratimo, kad skirtas dėmesys ir geranoriškas pokalbis su mažyliu sudarytų sąlygas pajusti, ką išgyvena vaikas, ir padėti išreikšti savo patirtį bei emocijas žodžiais - būtent bendraudami galime sukurti teigiamą santykį su vaiku. Be to, kai klausysitės vaiko, jis pamatys ir supras, kad jums rūpi ir yra svarbus. Bendravimas padeda stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir suaugusiaisiais, mažylį supančiais aplinkiniais žmonėmis.

Per dieną vaikas patiria įvairių įvykių, išgyvena visą spektrą emocijų. Kadangi jis ne visada žino, kaip tai, kas patirta išreikšti, jam reikia tėvų ir aplinkinių pagalbos. Kai klausomės mažylio ir sakome žodžius, apibūdiname, kaip jis jaučiasi, padedame pasijusti geriau. Tokiu būdu ugdomas saugumo jausmas. Jis jaučia, kad tai, ką jis patiria, yra normalu, ir palaipsniui mokosi geriau valdyti savo emocijas, elgesį, vienaip ar kitaip elgtis skirtingose situacijose, pažinti aplinką. Atviras ir sąžiningas bendravimas su vaiku gali turėti ilgalaikės naudos, nes vaikas įpranta pasakoti ką išgyvena, kaip jaučiasi. Tokie artimi santykiai sudaro prielaidas ateityje pasikalbėti apie svarbius dalykus, vykstančius vaiko gyvenime, taip pat aptarti rūpimus klausimus bet kuriomis rūpimomis temomis.

Kokie kasdieniai patarimai padeda vaikams atsiverti?

1. Skirkite laiko ir sukurkite pokalbiui palankią aplinką, kad galėtumėte ramiai pasikalbėti.
2. Pasirinkite laiką, kai jūsų vaikas galės ir norės kalbėtis.
3. Padarykite vaikui ką nors malonaus, kas sukurtų jaukią atmosferą, atpalaiduotų ir paskatintų diskusijas.
4. Įsitikinkite, kad suprantate, ką vaikas bando jums pasakyti.
5. Jei vaikas išgyvena liūdesį ar nusivylimą, parodykite jam, kad klausotės, žodžiais išreikšdami jo jausmus.
6. Atkreipkite dėmesį į neverbalinį vaiko elgesį.
7. Jei atrodytų, kad vaikui pokalbis nepatinka, galite pamėginti kalbėtis kartu žaisdami mažylį dominantį žaidimą ar drauge pasivaikščiodami.
8. Atlikite ruošos šeimoje veiklą kartu su vaiku, kalbėkite apie tai, ką darote.

Tad nepamirškime, kad kalbėjimas padeda vaikui išreikšti susikaupusias emocijas, patirtus dienos įvykius, o nuolatinis bendravimas ugdo įprotį būti atviru kalbant su tėvais bet kuriomis temomis. Toks vaiko atvirumas jūsų atžvilgiu palengvins tiek kasdienybėje, tiek sprendžiant sudėtingesnes situacijas ateityje.

Skyrybų metu vaikai: kaip neprarasti ryšio?

Skyrybų metu vaikai nukenčia labiausiai. Vaikai myli abu savo tėvus ir dažniausiai nori bendrauti su jais abiem, dėl to dažni tėvų konfliktai jiems sukelia didžiulį stresą. Vaikui ypatingai skaudu, kai vienas iš tėvų draudžia matytis su kitu.

Neringa Jankauskaitė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė, teigia, kad tėvų nesutarimai vaikams sukelia emocinių sunkumų. Mažamečiams dažnai sunku suprasti dėl ko jie turi dvejus namus (pas tėtį ir pas mamą). Jie nerimauja, kad tėvai nustojo mylėti vienas kitą, kad gali nustoti mylėti ir juos. Kai kurie vaikai gali galvoti, kad tėvų skyrybos įvyko dėl jų kaltės, pavyzdžiui, netinkamo jų elgesio. Paaugliams būdinga jausti pastovų pyktį dėl skyrybų ir dėl pokyčių, kuriuos jie sukūrė (pavyzdžiui, pasikeitusi gyvenamoji vieta, mokykla). Jie dažniausiai linkę kaltinti vieną iš tėvų. Nepaisant amžiaus, lyties ar kultūros, išsiskyrusių tėvų vaikai patiria daugiau psichologinių problemų, t. y. depresiją, nerimo sutrikimus.

Kaip neįvelti vaikų į suaugusiųjų santykius?

Siekiant bendro susitarimo dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo tėvams svarbu atskirti savo tarpusavio santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų. Tėvai turėtų vaiko poreikių užtikrinimą laikyti svarbiausiu prioritetu. Gebėjimas išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą rodo vaikui, kad jis yra svarbesnis nei tėvų tarpusavio nesutarimai. Reikėtų pasistengti jaučiamą pyktį savo buvusiam partneriui išreikšti adekvačiu būdu, pavyzdžiui, lankyti individualias psichologo konsultacijas, bendrauti vienas su kitu pagarbiai, tartis sprendžiant klausimus, susijusius su vaiku. Tėvams reikėtų vengti vaikus įtraukti į tėvų konfliktus. Nederėtų klausti vaiko, kuris iš tėvų geresnis, ar prašyti tėvų konflikto metu pasirinkti pusę, kurią vaikas palaikytų. Vaikai skyrybų atveju neretai vengia tėvams atskleisti savo jausmus, nes mato, kad jie ir taip kenčia. Prašymas vaiko pasirinkti vieną iš tėvų, sukuria vidinį konfliktą, kuris vaikui kelia neigiamus jausmus.

Kas kiek laiko negyvenantis kartu tėtis ar mama turėtų matytis su savo vaiku, kad išlaikytų ryšį?

Neringa Jankauskaitė atkreipia dėmesį, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama priklausomai nuo vaiko amžiaus gali keistis, pavyzdžiui:

• Bendravimas iki vienerių metų amžiaus vaiku galėtų būti 1-3 valandos du arba tris kartus per savaitę.
• Nuo 1 iki 2 metų, kai formuojasi vaiko emocinis prieraišumas, bendravimas su negyvenančiu tėvu turėtų būti neretesnis kaip kas 3 dienos.
• Nuo 2 iki 3 metų amžiaus vaiku svarbu kurti ir palaikyti pastovų ryšį.
• 3-5 m. amžiaus vaikui vystosi socialiniai įgūdžiai, tuomet jis imituoja, pamėgdžioja suaugusiųjų elgesį, tačiau nesupranta pačios skyrybų esmės.
• 6-12 metų amžiaus vaikui svarbu stiprinti jo savivertę, pasitikėjimą savimi, saugumo jausmą.
• 13-17 metų paaugliai siekia atsiskirti nuo tėvų, patys nori priimti sprendimus, kada ir kaip bendrauti su tėvais.

Bendriniai patarimai abiem tėvams, norintiems neprarasti ryšio su vaiku:

• Visais įmanomais būdais išlaikykite bendravimą su vaiku.
• Įtraukite vaiką į bendras veiklas, susikurkite jums abiem įdomų laisvalaikio praleidimo būdą.
• Nenuvertinkite vaiko jausmų, net ir tada, kai jie yra priešiški jums.
• Nežadėkite dalykų, kurių neturėsite galimybės įgyvendinti.
• Kad ir kaip stipriai pykstate ant savo buvusio partnerio, stenkitės neparodyti to prie vaikų, nekalbėkite apie juos nepagarbiai.
• Konflikto su buvusiu partneriu metu, nesistenkite įtraukti vaiko į tai, nemanipuliuokite vaiku, kad laimėtumėte konfliktą.
• Padėkite savo vaikams pasijausti saugiems.

tags: #bendravimas #su #vaiku