Skyrybos - tai vienas iš sudėtingiausių išbandymų šeimos gyvenime, kuris paliečia ne tik partnerius, bet ir jų vaikus. Vaikai dažnai jaučia nerimą, nesaugumą ir praranda stabilumo jausmą, kai šeimos dinamika kardinaliai keičiasi. Tokiais momentais kyla klausimas: kaip tėvai gali padėti savo vaikui ar vaikams, užtikrinant vaiko emocinį stabilumą, nepaisant vykstančių pokyčių? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip bendratėvystė gali padėti vaikams susidoroti su skyrybų padariniais ir užtikrinti jų emocinį stabilumą, pateiksime praktinius patarimus, kurie padės tėvams įgyvendinti šį modelį efektyviai, kartu kuriant harmoningą aplinką vaikui augti.
Skyrybų Poveikis Vaikams ir Tėvams
Skyrybos neišvengiamai palieka pėdsaką ne tik tėvų gyvenime, bet ir vaikų emocinėje gerovėje. Tai yra vienas iš svarbiausių įvykių, galinčių sukrėsti vaiko suvokimą apie šeimos struktūrą, stabilumą ir saugumą. Vaikai, kurių šeimos išgyvena šį procesą, dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali paveikti jų psichologinį stabilumą, savivertę ir santykių su tėvais kokybę. Tokie pokyčiai gali būti ypač skausmingi, jei tėvų skyrybos lydimos konfliktų, nesutarimų dėl globos ar kitų situacijų, kurios dar labiau gilina vaiko nerimą. Šios patirtys vaikams gali reikšti ne tik gyvenamosios vietos, kasdienės rutinos ar tėvų prieinamumo pasikeitimą, bet ir priverstinį prisitaikymą prie naujos tikrovės. Jie gali prarasti pasitikėjimą, kad tėvai, kuriuos jie myli, išliks kaip vieninga jėga jų gyvenime. Net jei skyrybos yra neišvengiamos, jų emocinis poveikis priklauso nuo to, kaip tėvai elgiasi šiuo sudėtingu laikotarpiu ir kokius sprendimus priima vaiko atžvilgiu.
Skyrybos veikia ne tik vaikus, bet ir pačius tėvus, kurie susiduria su didžiuliais emociniais ir praktiniais iššūkiais. Tėvams šis procesas gali tapti vienu iš sudėtingiausių gyvenimo etapų, reikalaujančiu gebėjimo valdyti ne tik savo jausmus, bet ir priimti sprendimus dėl vaikų gerovės. Emocinis stresas, atsakomybės pasidalijimas ir santykiai su buvusiu partneriu tampa kasdienybe, kurią reikia įveikti, siekiant užtikrinti stabilumą šeimoje.
Pagrindiniai Skyrybų Poveikio Aspektai
- Nerimas ir nesaugumas: Vaikai dažnai jaučiasi pasimetę, kai šeima, kuri anksčiau buvo jų stabilumo ir saugumo šaltinis, staiga keičiasi. Jie gali bijoti, kad tėvų išsiskyrimas reiškia praradimą, ne tik vieno iš tėvų fizinę nebuvimą, bet ir emocinį ryšį.
- Atsakomybės jausmas: Daugelis vaikų pradeda jausti atsakomybę už tėvų skyrybas, ypač jei šeimoje kyla konfliktų jų akivaizdoje. Jie gali manyti, kad jų elgesys prisidėjo prie šios situacijos, kas dar labiau gilina emocinę įtampą ir kaltės jausmą.
- Laiko su tėvais sumažėjimas: Skyrybos dažnai reiškia, kad vaikas praleidžia mažiau laiko su vienu iš tėvų. Tai gali lemti, kad vaikas jaučiasi atstumtas arba pradeda tapatintis su vienu iš tėvų, o kitą - nuvertinti. Ši dinamika gali pakenkti ilgalaikiams santykiams, kai vienas tėvas gali tapti patraukliuoju, o kitas atstumtuoju tėvu.
- Elgesio pokyčiai: Vaikai, patiriantys emocinį stresą, dažnai pradeda elgtis impulsyviai ar užsisklendžia savyje. Kai kurie vaikai gali prarasti susidomėjimą mokykla, nes sunkiai susidoroja su jausmais, kuriuos sukelia skyrybos.
- Emocinis stresas ir konfliktai tėvams: Tėvams skyrybos dažnai tampa emocinio streso šaltiniu - nuo kaltės jausmo iki finansinių sunkumų. Be to, konfliktai tarp tėvų gali apsunkinti jų bendravimą, net jei jie nori užtikrinti gerovę vaikui. Po skyrybų daugeliui tėvų tenka peržiūrėti savo vaidmenį vaiko gyvenime. Tėvai, su kuriais vaikas gyvena rečiau, gali jaustis atitolę, o tėvai, gyvenantys kartu su vaiku, dažnai jaučia per didelę atsakomybę. Tėvai nerimauja, kaip skyrybos paveiks jų vaiką, ypač jei šeimoje buvo daug konfliktų. Šis nerimas gali apsunkinti jų gebėjimą priimti racionalius sprendimus dėl vaiko gerovės.
Supratimas, kaip skyrybos veikia vaiką, yra pirmasis žingsnis link pokyčių.
Kas Yra Bendratėvystė?
Bendratėvystė - tai tėvystės modelis, kai abu tėvai aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime po skyrybų, nepaisant to, kad gyvena atskirai. Šis modelis remiasi idėja, kad tėvai, net būdami išsiskyrę, gali sukurti vaikui saugią, stabilią ir palaikančią aplinką. Bendratėvystė ne tik padeda sumažinti skyrybų poveikį vaikui, bet ir leidžia abiem tėvams išlaikyti stiprų ryšį su vaiku.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Kodėl Bendratėvystė Po Skyrybų Yra Svarbi?
Skyrybos dažnai sukelia vaikui jausmą, kad jis praranda vieną iš tėvų. Tačiau bendratėvystė padeda įveikti šią baimę, užtikrindama, kad abu tėvai išliktų svarbūs ir įsitraukę į kasdienį vaiko gyvenimą. Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys pagal bendratėvystės modelį, yra emociškai stabilesni, turi geresnį savivertės jausmą ir lengviau prisitaiko prie skyrybų situacijos.
Pagrindiniai Bendratėvystės Privalumai
- Vaiko Emocinio Stabilumo Palaikymas: Vaikas jaučiasi saugiau, kai žino, kad abu tėvai yra įsitraukę į jo gyvenimą. Tai padeda jam įveikti nerimą ir nesaugumo jausmą, kuris dažnai kyla po skyrybų.
- Nuoseklumas ir Rutina: Bendratėvystė skatina tėvus suderinti kasdienę vaiko rutiną, užtikrinant, kad jis turėtų aiškų gyvenimo ritmą, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų būna.
- Stipresnis Tėvų ir Vaikų Ryšys: Vaikas turi galimybę kokybiškai praleisti laiką su abiem tėvais, o tai padeda išsaugoti artimą emocinį ryšį.
- Mažesnis Konfliktų Poveikis Vaikui: Bendratėvystės modelis remiasi pagarba ir komunikacija tarp tėvų, kas padeda sumažinti konfliktų poveikį vaikui. Tai ypač svarbu, nes ilgalaikiai tėvų nesutarimai gali pakenkti vaiko psichologinei gerovei.
- Vaiko Savarankiškumo Ugdymas: Vaikai, matantys abu tėvus bendradarbiaujant, išmoksta svarbių gyvenimo įgūdžių, tokių kaip konfliktų sprendimas, pagarba ir gebėjimas išlaikyti sveikus santykius.
Kaip Bendratėvystė Gali Atrodyti Praktiškai?
Bendratėvystė reiškia, kad abu tėvai dalijasi atsakomybe už vaiką ir stengiasi išlaikyti nuolatinį ryšį su juo. Tai gali būti įgyvendinama įvairiai:
- Kai kuriose šeimose vaikas praleidžia vienodai laiko su abiem tėvais, gyvendamas jų namuose pagal suderintą grafiką, pavyzdžiui, savaitė pas mamą, savaitė pas tėtį.
- Kitais atvejais tėvai susitaria lanksčiau, atsižvelgdami į vaiko veiklas, mokyklą ar kitus jo poreikius. Pavyzdžiui, vaikas gali dažniau būti su vienu iš tėvų, jei tai praktiškiau, bet abu tėvai išlieka aktyvūs jo gyvenime.
Svarbiausia bendratėvystėje - ne tai, kiek tiksliai laiko vaikas praleidžia su kiekvienu tėvu, o tai, kad abu tėvai rodo dėmesį, įsitraukimą ir bendradarbiauja, siekdami užtikrinti vaiko emocinį stabilumą.
Praktiniai Patarimai Tėvams: Kaip Kurti Sėkmingą Bendratėvystę?
Įgyvendinti bendratėvystę po skyrybų nėra lengva - tai reikalauja abiejų tėvų pastangų, bendravimo, geranoriškumo ir lankstumo. Štai keli praktiniai patarimai, kurie padės kurti vaiko emocinį stabilumą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp tėvų:
- Pagarba ir Bendravimas Tarp Tėvų: Net jei skyrybos buvo ar yra sudėtingos, svarbu išmokti bendrauti pagarbiai. Vaikai pastebi tėvų santykius, todėl konfliktai ar įtampa tarp tėvų gali neigiamai paveikti jų savijautą. Susitarkite, kad bendrausite ramiai ir konstruktyviai, sutelkdami dėmesį į vaiko gerovę. Jei tiesioginis bendravimas sudėtingas, galite naudoti rašytines žinutes ar specialias bendravimo programas. Čia norėčiau prisiminti kaip gerbiamas psichologas E. Meiženis, kartą, mūsų diskusijoje išklėlė klausimą/ idėją "Ar tėvai, po skyrybų, vienas į kitą vis dar žiūri kaip į suotuoktinę ar sutuoktinį ar kaip į vaiko mamą ar tėtį?". Šis atrodytų paprastas klausimas ir atviras atsakymas į jį, gali kardinaliai pakeisti tėvų elgesį vienas su kitu.
- Sudarykite Labai Aiškų ir Lankstų Tvarkaraštį: Vaikams svarbus aiškumas ir stabilumas. Kartu sudarykite tvarkaraštį, kuris leistų vaikui praleisti laiką su abiem tėvais. Taip jis žinos, kada ir su kuo bus, o tai mažina nerimą. Taip pat sutarime numatykite lankstumą - kartais gali tekti tvarkaraštį koreguoti dėl vaiko poreikių ar nenumatytų situacijų. Laikykitės susitarimų.
- Venkite Kalbėti Neigiamai Apie Buvusį Partnerį: Vaikai dažnai jaučiasi įstrigę tarp tėvų, kai vienas ar abu tėvai kalba apie kitą neigiamai. Stenkitės nesidalinti savo asmeninėmis nuoskaudomis ar pykčiu dėl buvusio partnerio. Pavyzdžiui, vietoj sakinio „Tavo tėtis/mama visada vėluoja“, geriau sakykite: „Kartais žmonės vėluoja“.
- Suderinkite Taisykles ir Vertybes: Vaikams svarbu jaustis, kad abu tėvai laikosi vienodų taisyklių ir vertybių. Jei vienas tėvas leidžia per daug laisvės, o kitas laikosi griežtų ribų, vaikas gali jaustis sumišęs ir nesaugus. Kartu aptarkite pagrindines taisykles, pavyzdžiui, miego laiką, ekranų naudojimą ar namų darbus.
- Įtraukite Vaiką Į Sprendimų Priėmimą: Leiskite vaikui išreikšti savo nuomonę dėl gyvenimo pokyčių. Nors pagrindinius sprendimus priimate jūs, vaikui svarbu jausti, kad jo nuomonė yra girdima. Pavyzdžiui, galite paklausti: „Kaip Tu manai, kur Tau būtų patogiau mokytis, kai esi pas mamą ar pas tėtį?“
- Išlaikykite Emocinį Ryšį Su Vaiku: Praleistas laikas su vaiku turėtų būti kokybiškas. Pasistenkite, kad bendravimas nebūtų tik apie kasdienius reikalus, bet ir apie emocijas. Klausinėkite, kaip jam sekasi, žaiskite kartu, eikite pasivaikščioti ar kalbėkite apie jo pomėgius. Tai padeda vaikui jaustis svarbiam ir mylimam.
- Spręskite Konfliktus Atvirai ir Ramiai: Konfliktai tarp tėvų ko gero neišvengiami, bet svarbu, kad jie būtų sprendžiami ne vaikų akivaizdoje. Susitarkite, kad diskusijos dėl nesutarimų vyks privačiai, o ne per vaiką. Jei konflikto išvengti nepavyksta, galite kreiptis į mediatorius ar šeimos konsultantus.
- Nenaudokite Vaiko Kaip Tarpininko: Vaikas neturėtų tapti žinianešiu ar „tiltu“ tarp tėvų. Jei tėvai perduoda vienas kitam žinutes per vaiką, tai gali kelti jam stresą ir priversti jaustis atsakingam už tėvų santykius. Vaikas gali jausti kaltę ar nerimą, bijodamas, kad neteisingai perteiks informaciją arba sukels konfliktą. Bendraukite su buvusiu partneriu tiesiogiai, nesvarbu, ar tai būtų žinutės, skambučiai ar specialios bendravimo platformos. Pasistenkite išlaikyti bendravimą ramų ir konstruktyvų, kad vaikas jaustųsi laisvas nuo tėvų konfliktų ir nesijustų priverstas „rinktis pusę“. Pavyzdžiui, vietoj: „Pasakyk mamai/tėčiui, kad aš neatvažiuosiu anksčiau“, geriau tiesiogiai perduokite žinutę buvusiam partneriui. Tai parodys vaikui, kad jūs, kaip tėvai, rūpinatės jo emocine gerove ir netraukiate jo į suaugusiųjų problemas.
- Atsisakykite Materialinio „Varžymosi“ Dėl Vaiko Dėmesio: Kartais tėvai, norėdami pelnyti vaiko meilę, stengiasi jį „palepinti“ dovanomis ar privilegijomis. Tačiau vaikui svarbiausia ne materialinės gėrybės, o laikas, dėmesys ir meilė. Pavyzdžiui, vietoj to, kad pirktumėte dar vieną brangią žaislą, praleiskite laiką kartu, užsiimdami jo mėgstama veikla.
- Venkite Per Dažnai Klausinėti Apie Kitą Tėvą: Vaikas neturėtų jaustis kaip informacijos šaltinis apie kitą tėvą ar būti verčiamas atsakyti į klausimus, kurie gali būti nepatogūs ar perteikti suaugusiųjų konfliktus. Jei dažnai klausinėjate: „Ką veikia tavo tėtis/mama?“, ypač jei tai daroma su pašaipa, paslėptu priekaištu ar per dažnai, vaikas gali pradėti jaustis įpareigotas rinktis „pusę“ ar net bijoti atvirai kalbėti apie savo laiką su kitu tėvu. Suteikite vaikui laisvę dalintis tik tiek, kiek jis nori. Galite pasakyti: „Jei norėsi papasakoti, kaip sekėsi pas mamą/tėtį, visada mielai išklausysiu.“ Tokia frazė suteikia vaikui galimybę jaustis saugiai ir kalbėti tik tada, kai jis pats to nori, nesijausdamas spaudžiamas. Taip pat venkite bet kokių komentarų, kurie galėtų sukelti vaikui įtampą. Pavyzdžiui, vietoj frazės: „Ar tavo mama/tėtis ir vėl pamiršo kažką padaryti?“, geriau pasakykite: „Svarbiausia, kad Tau viskas gerai.“
- Ieškoti Pagalbos, Jei Konfliktai Tarp Tėvų Nepraeina: Jei tėvai nesugeba efektyviai spręsti konfliktų ar bendradarbiauti. Senos nuoskaudos vis kyla į paviršių ir neleidžia užtikrinti vaiko emocinio stabilumo ir saugumo jausmo, verta kreiptis į psichologą ar mediatorių. Tai padės ne tik sumažinti įtampą, bet ir išmokti efektyviai bendrauti dėl vaiko gerovės.
Jeigu bendratėvystės planavimas kelia iššūkių, o santykiai tarp tėvų darosi sudėtingi, pagalba iš šono gali būti naudingas sprendimas.
Taip pat skaitykite: Tėvo teisės: gidas
Realių Pavyzdžių Istorijos
Štai keletas realių pavyzdžių, kaip bendratėvystė padeda sukurti harmoningą aplinką po skyrybų:
- Tėvai, Kurie Susitarė Dėl Lankstumo: Eglė ir Tomas nusprendė, kad jų dukra Emilė gyvens pas abu tėvus po savaitę. Tačiau jie susitarė būti lankstūs - jei Emilė norės daugiau laiko praleisti su vienu iš jų, tėvai leis jai pačiai priimti sprendimą. „Mes norėjome, kad ji jaustųsi laisvai ir žinotų, jog abu ją mylime ir suprantame“, - sako Eglė. Po metų toks susitarimas pasiteisino - Emilė jaučiasi mylima ir laiminga, o tėvai išmoko pagarbiai bendrauti.
- Bendras Susitikimas Gimtadienio Šventėje: Mindaugas ir Viktorija po skyrybų nusprendė, kad visos jų dukters gimtadienio šventės vyks kartu. Jie abu dalyvauja rengdami šventę, planuodami žaidimus ir kviesdami draugus. „Tai nebuvo lengva iš pradžių, bet mes supratome, kad mūsų dukrai svarbu matyti mus abu kartu šypsantis“, - dalijasi Mindaugas. Toks požiūris padėjo sukurti vaiko emocinį saugumą, ypač šventinėmis dienomis.
- Pagalba Sprendžiant Kasdienius Klausimus: Rasa ir Andrius susitarė, kad sprendžiant vaiko mokyklos klausimus jie visada pasitars tarpusavyje. Net jei sprendimas atrodo paprastas, jie aptaria jį kartu, kad vaikas matytų, jog abu tėvai yra vieningi. „Tai padeda mūsų sūnui jaustis užtikrintai, kad abu rūpinamės jo ateitimi“, - teigia Rasa.
- Profesionalų Pagalba: Po skaudžių skyrybų Lina ir Dainius kreipėsi į šeimos psichologą, kuris padėjo jiems suprasti, kaip bendrauti be konfliktų ir sutarti dėl bendratėvystės taisyklių. Psichologo pagalba jie išsprendė nesutarimus, ir dabar abu jaučia, kad gali pasitikėti vienas kitu, kai kalbama apie vaiko gerovę. Jų sūnus Jonas pastebimai tapo ramesnis ir mažiau nerimavo dėl tėvų santykių.
Ką Daryti, Jei Vaikas Atsisako Bendrauti Su Vienu Iš Tėvų?
Vaiko gyvenime turi aktyviai dalyvauti abu tėvai, nesvarbu, ar jie susituokę, gyvena kartu, ar išsiskyrę. Tačiau po skyrybų kartais nutinka taip, kad vaikas atsisako bendrauti su tėčiu ar mama. Galbūt jis palaiko kurio nors vieno iš tėvų pusę, ir pyksta ant kito. Tačiau būna ir taip, kad vienas iš tėvų trukdo vaikui bendrauti su kitu, stengiasi nuteikti prieš jį. Prieš imantis kokių nors veiksmų, svarbu išsiaiškinti priežastį, dėl kurios išsiskyrus tėvams vaikas atsisako arba neišreiškia noro bendrauti su tėčiu ar mama.
Priežastys, Kodėl Vaikas Vengia Susitikti Su Vienu Iš Tėvų
Dažniausia nenoro matytis su vienu iš tėvų priežastis yra susikaupę prieštaringi jausmai. Vaikas skyrybų metu gali išgyventi kaltės jausmą, pyktį, atskyrimo baimę, jaučiasi nesaugus, tačiau jis vis tiek myli tėvus, pasiilgsta jų dėmesio. Be to, vaikui sunku susitaikyti su tėvų skyrybomis ir jis nepraranda vilties, kad mama su tėčiu vėl bus kartu.
Teisininkas mediatorius Gintautas Bužinskas išskiria tokias priežastis: „Vaiko nenoro po skyrybų bendrauti su vienu iš tėvų priežasčių gali būti įvairių. Tai akivaizdžiai nevienodas tėvų požiūris į savo pareigas, nesidomėjimas vaiko pasiekimais, finansinės paramos vaidmens iškėlimas ir pan. Bet tai gali būti susiję ir su nesąžiningu elgesiu to tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Mediacijos praktika šiuo klausimu tikrai yra labai turtinga.”
Vaikai dažnai linkę manyti, kad po skyrybų privalo pasirinkti vieno iš tėvų pusę. Situacija dar sudėtingesnė, jeigu vienas iš tėvų, kuriam teismo sprendimu priskirta vaiko globa, labiau rūpinasi vaiko drausme ir elgesiu, o kitas teikia jam tik pramogas: dovanoja žaislus, vežasi į įdomias išvykas. Tai vaikui gali kelti prieštaringus jausmus. Kita priežastis gali būti vaiko įsitikinimas, kad dėl jo bendravimo su vienu iš tėvų kitam nemalonu ar pikta. Taip pat dėl to kyla tėvų konfliktai, tad vaikas stengiasi atitolti nuo vieno iš jų. Dėl dažnų tėvų ginčų vaikas stengiasi bendrauti kuo rečiau, norėdamas išvengti įtemptos konfliktinės situacijos. Tėvų konfliktai, nesugebėjimas įveikti asmenines nuoskaudas, suderinti priešingas pozicijas dėl vaikų auklėjimo, trukdo užtikrinti vaiko interesus.
Taip pat skaitykite: Apie Tėvo Stanislovo Šimtmetį
VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorė Jurgita Pukienė akcentuoja: „Tėvų pareiga yra bendrauti su vaiku. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir tokiu laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Tėvai dažniausiai nurodo, kad vaiko interesai jiems yra svarbiausi, tačiau dažniausiai tai slepia esmines konflikto priežastis - prastus tarpusavio santykius, turto dalybas, nuoskaudas ir panašiai.”
Vaiko Teisė Bendrauti Su Abiem Tėvais
Vaiko gerovė po tėvų skyrybų priklauso ne tik nuo materialinių jo gyvenimo sąlygų. Itin svarbios yra abiejų tėvų pastangos sukurti ir palaikyti su vaiku nuolatinį ryšį. Tarptautinėje ir Lietuvos nacionalinėje teisėje yra aiškiai įvardinta vaiko teisė bendrauti su abiem savo tėvais. Būtent tėvams, o ne vaikams tenka atsakomybė už būtinų sąlygų bendravimui su vaiku sudarymą. Jie abu turėtų imtis iniciatyvos.
Tačiau tėvams ne visada pavyksta geranoriškai susitarti. „Dažnai tėvams nepavyksta apsaugoti vaikų nuo jų įtraukimo į tarpusavio kovą. Norėdami įskaudinti vienas kitą, siekdami savo tikslų, jie manipuliuoja vaiku, naudojasi juo kaip ginklu. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu arba mama ribojimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, o tik jo prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką“, - pasakoja Jurgita Pukienė.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2021 metų veiklos ataskaitoje teigiama: „Tačiau dažnai tėvai nesugeba nei taikiai, nei su specialistų pagalba sutarti dėl esminių dalykų: vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančia mama ar tėčiu, vaiko išlaikymo, be to, nevykdydami teismo priimtų sprendimų. Civiliniame kodekse nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
Vaiko teisių, taip pat ir jo bendravimo su tėvais problemų priežastis gali būti tėvų emigracija, kai jie ilgam palieka vaiką Lietuvoje, o patys gyvena bei dirba užsienyje. Tokiu atveju tėvų prašymu galima nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą. Vaiku gali pasirūpinti giminaičiai, su juo emociniais ryšiais susiję žmonės ar kiti tėvų nurodyti asmenys. Bet laikinoji priežiūra nustatoma ne ilgiau kaip 6 mėn. Tėvai privalo patys auginti ir auklėti savo vaikus.
Ryšio Kūrimas Su Vaiku
Po tėvų skyrybų neretai susilpnėja jų abiejų ar vieno ryšys su vaiku. VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ Tarnybos atestuotas asmuo Vilma Jarmalavičienė atkreipia dėmesį, jog ryšį reikia sukurti, o pirmiausiai tai yra suaugusiojo pareiga, ne vaiko. Tyrimai rodo, kad net prasti tėčio ir vaiko santykiai pagerėja, kai jie ima daugiau laiko praleisti kartu. Tėvai turėtų padėti vaikui suprasti, kad jis yra reikšmingas jiems abiems, skatinti jį kalbėtis ir kartu aptarti kylančius jausmus. Svarbu neversti ir nekaltinti vaiko dėl to, kad jis nenori palaikyti santykius su vienu iš tėvų. Nedera vaiko spausti, versti bendrauti, kai jis to nenori. Atkurti santykius su vaiku padės supratingumas, kantrybė bei domėjimasis juo.
Kaip Palaikyti Ryšį Su Vaiku Po Skyrybų?
Vykstant skyryboms įprasta, kad sprendžiama vaiko (-ų) gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais tvarka. Šeimos pasirenka įvairius sprendimus: vaikas praleidžia daugiau laiko su vienu iš tėvų, su kitu susitinka sutartomis dienomis; vaikas leidžia kaip įmanoma panašesnį laiko kiekį su abiem tėvais; vaikas bendrauja tik su vienu iš tėvų. Priėmus sprendimą dėl bendravimo, tėvams gali iškilti klausimas „Kaip palaikyti ryšį/santykį su vaiku (-ais), kai nesu kartu?“.
- Inicijuokite bendravimą: Nepaisant kokią bendravimo tvarką esate susitarę, tėvams svarbu išlikti įsitraukusiems ir aktyviems vaiko gyvenimo dalyviams. Domėkitės, klauskite vaikų apie mokyklą, įprastinį jų gyvenimą, būrelius. Dalyvaukite jiems svarbiuose įvykiuose (pvz.: mokyklos šventėse, varžybose).
- Išlikite kantrūs: Kartais vaikai ne itin noriai pasakojasi, dalinasi savo išgyvenimais. Ir šioje vietoje itin atkaklus klausinėjimas gali lemti priešingą reakciją - dar didesnį užsidarymą. Gali tekti paieškoti būdo, kaip kalbėtis su vaiku: kai kurie daugiau ima dalintis bendrų veiklų (pvz.: važiuodami automobilyje, kartu gamindami ar taisydami dviratį) ar žaidimų metu, kai kuriems reikia atsitraukti, kad galėtų vėliau pasidalinti, dar kitiems reikia, kad kas nors šalia tyliai pabūtų ir išlauktų.
- Būkite pagarbūs savo buvusiajam (-ai): Skyrybos emociškai sunkus laikotarpis. Neretai, tiek per skyrybas, tiek po jų gali kilti sunkumų bendraujant su vaiko mama / tėvu. Svarbu, kad vaikas nebūtų įtrauktas į tėvų konfliktus.
- Išlaikykite vienodą tėvystės planą: Vaikams prie pokyčių lengviau prisitaikyti, kai jų gyvenime yra dalykų, kurie yra pastovūs, prognozuojami, nuoseklūs. Idealu, jei tėvams pavyksta abiejuose namuose laikytis tų pačių taisyklių, dienotvarkės. Tai duoda vaikams aiškumo, sumažina galimų konfliktų kilimą.
#