Įvadas
Mokyklos psichologo vaidmuo yra itin svarbus užtikrinant mokinių gerovę, emocinę sveikatą ir sėkmingą ugdymąsi. Viena iš pagrindinių psichologo veiklos krypčių yra prevencija, o ypač svarbu įtraukti tėvus į šį procesą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip bendrauti ir padėti vaikams su specialiaisiais poreikiais, taip pat psichologinės prevencijos metodus, skirtus tėvams, siekiant padėti jiems suprasti vaiko raidos ypatumus, spręsti iškylančius sunkumus ir kurti palankią aplinką vaiko augimui.
Pirmoko Mokyklos Pradžia: Iššūkiai ir Nerimas
Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko gyvenime atsiranda daug naujų, nepažįstamų dalykų, su kuriais jis turi susitvarkyti: savarankiškumas, atsakomybė, gebėjimas prisitaikyti prie naujos mokyklos tvarkos, nauji žmonės. Pirmosios klasės periodas yra rimtas iššūkis, didžiulių pokyčių ir stresų metas pirmokui ir jo šeimai. Vieni vaikai adaptuojasi mokykloje lengvai ir nepastebimai, kitiems adaptacijos sunkumai iš viso atmuša norą mokytis. Tėvai nerimauja, nes žino, kad mokyklos pradžia yra svarbi visam mokymosi procesui - nuo starto pirmoje klasėje priklauso mokymasis iki pat 12 klasės. Svarbu, kad tėvai suprastų, jog vaiko adaptacija mokykloje yra procesas, kuriam reikia skirti laiko ir dėmesio.
Konsultavimas: Pagrindinė Prevencijos Priemonė
Konsultacijos yra viena iš pagrindinių mokyklos psichologo veiklos krypčių. Konsultacijų metu aptariami, nustatomi ir sprendžiami mokinių ar su vaiko ugdymu susiję tėvų (ar globėjų), mokytojų sunkumai, pristatomos bei aptariamos rekomendacijos. Konsultuojant mokinius, su vaiko mąstymu, emocijomis, elgesiu yra dirbama ne darant specifinius psichologinius poveikius, o bendraujant su vaiku ir sudarant jam sąlygas pasirinkti atitinkamą problemos sprendimo būdą. Konsultavimo proceso metu vaikas išmoksta sąmoningai rinktis, konstruktyviai spręsti neišvengiamus konfliktus, įsisavinti individualiai reikšmingus ir svarbius pažinimo, bendravimo, savęs supratimo metodus bei produktyviai prisitaikyti prie mokyklos ir tėvų reikalavimų. Konsultavimas padeda vaikams ir tėvams geriau suprasti vaiko elgesį, emocijas ir poreikius, o taip pat suteikia įrankių, kaip efektyviai bendrauti ir spręsti konfliktus.
Konfidencialumas ir Ribos
Konsultacijų metu visa paaiškėjusi informacija apie konsultuojamų asmenų gyvenimą ar sunkumus saugoma kaip psichologo profesinė paslaptis ir atskleidžiama tretiems asmenims tik sutikus klientui (jei klientas vaikas, tai sutikus ir jo tėvams) ir užtikrinant, kad informacijos atskleidimas nepakenks konsultuojamajam. Tačiau, jei konsultacijų metu išaiškėja, kad konsultuojamas asmuo savo veiksmais kels grėsmę savo ar kitų gyvybei, kad mokinys yra suaugusiųjų smurto, seksualinio išnaudojimo ir kitų nusikalstamų veiksmų auka, konfidencialumo ribos gali būti išplėstos ir psichologas apie tai informuoja atitinkamus asmenis bei institucijas. Konsultacijų trukmė - nuo 30 iki 45 min.
Psichologinis Švietimas: Žinių Svarba
Psichologinis švietimas apima moksleivių, tėvų, mokytojų švietimą vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais. Tai padeda tėvams geriau suprasti vaiko elgesį, emocijas ir poreikius, o taip pat suteikia įrankių, kaip efektyviai bendrauti ir spręsti konfliktus.
Taip pat skaitykite: Tėvų patarimai: vaiko elgesio keitimas
Vaiko Ugdymo Poreikių Įvertinimas
Psichologinis įvertinimas atliekamas tik moksleiviams, siekiant nustatyti vaiko intelektinės brandos stipriąsias sritis, ugdymosi ar bendravimo sunkumų prielaidas, įvertinant specialiojo ugdymo poreikius (prieš nukreipiant į pedagoginę-psichologinę tarnybą). Vaiko specialieji ir bendrieji gebėjimai gavus tėvų (ar globėjų) sutikimą tyrinėjami tiek, kiek tai atitinka mokymo - auklėjimo veiklos logiką ir realų poreikį.
Jei reikia įvertinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius ar mokykloje nėra reikiamo švietimo pagalbos specialisto, galima kreiptis į savivaldybėje veikiančią pedagoginę psichologinę tarnybą. Pedagoginė psichologinė tarnyba - tai savivaldybės švietimo pagalbos įstaiga, kurioje dirbantys švietimo pagalbos specialistai teikia psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, mokiniams, bendradarbiaudami su tėvais, mokytojais, ugdymo įstaigomis ir kitomis institucijomis.
Pedagoginės Psichologinės Tarnybos Specialistai
Tarnyboje dirba psichologai, logopedai, specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai, kai kuriose tarnybose ir gydytojai vaikų neurologai ar gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai. Specialistai įvertina vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, padeda jas spręsti, rekomenduoja ugdymo pritaikymą, reikiamą švietimo pagalbą, teikia rekomendacijas ugdymui, konsultuoja su vaiko ugdymu susijusiais klausimais ir kt.
- Psichologai: Įvertina vaiko raidos ypatumus, galias ir sunkumus, psichologines ir ugdymosi problemas, vaiko brandumą mokyklai, atlieka mokinio (vaiko) ugdymo ir ugdymosi poreikių ir pažangos vertinimą, konsultuoja elgesio ir emocijų, ugdymosi, santykių su bendraamžiais, bendravimo su tėvais ir mokytojais sunkumų turinčius vaikus, taip pat vaikus, išgyvenančius krizes ar traumuojančius įvykius (netektys, tėvų skyrybos ir kt.). Dėl vaiko patiriamų sunkumų teikia rekomendacijas tėvams, mokytojams. Padeda mokyklos vaiko gerovės komisijai ir krizių valdymo komandoms krizių mokykloje metu.
- Logopedai: Įvertina vaiko kalbėjimo, kalbos ir (ar) komunikacijos raidą, teikia konsultacinę pagalbą ir rekomendacijas kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų tėvams, mokytojams, mokyklų logopedams dėl pagalbos teikimo, ugdymo organizavimo, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų prevencijos.
- Specialieji pedagogai: Įvertina vaiko pasiekimus ir pažangą, analizuoja ugdymosi sunkumų pobūdį, nustato ugdymo pritaikymo poreikį. Rekomenduoja būdus ir metodus mokinio ugdymui. Teikia konsultacinę pagalbą ir rekomendacijas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvams, mokytojams ir mokyklų specialiesiems pedagogams pagalbos teikimo ir ugdymo organizavimo klausimais.
- Socialiniai pedagogai: Atlieka socialinės edukacinės aplinkos poveikio vaiko ugdymuisi ir mokymuisi, vaiko socialinių įgūdžių įvertinimą, teikia konsultacinę pagalbą socialinės pedagoginės pagalbos teikimo, socialinių pedagoginių problemų prevencijos bei jų sprendimo klausimais.
Regioniniai Specialiojo Ugdymo Centrai
Lietuvoje veikia 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai, kurie, pagal priskirtas sutrikimų grupes ir atsižvelgiant į regioninio centro turimą patirtį, teikia pagalbą mokiniams, turintiems vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių bei konsultuoja mokyklas dėl šių mokinių ugdymo. Regioninio specialiojo ugdymo centro tikslas - skatinti įtraukųjį ugdymą regione padedant mokyklų bendruomenėms praktikoje taikyti įtraukties švietime principą, skleisti įtraukiojo ugdymo inovacijas regiono mokyklose. Regioninių centrų specialistai konsultuoja priskirto regiono mokyklas dėl tinkamų įtraukiojo ugdymo sąlygų sukūrimo mokykloje. Konsultacijos gali būti teikiamos mokykloje ar regioniniame centre. Centrai rūpinasi švietimo pagalbos specialistų, mokytojų, mokinio padėjėjų kompetencijų stiprinimu, konsultuoja mokytojus ir tėvus dėl ugdymo pritaikymo, švietimo pagalbos teikimo, mokymo metodų, būdų ir priemonių, aplinkos pritaikymo. Regioniniai specialiojo ugdymosi centrai įsikūrė specialiųjų mokyklų pagrindu.
Lietuvos Įtraukties Švietime Centras
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldus centras įsteigtas 2023 m. sausio mėn.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui darželyje
Pagalba Vaikams su Specialiaisiais Poreikiais
- Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC): Centras teikia pagalbą vaikams turintiems regos sutrikimų, vykdo jų ugdymą, švietimo pagalbos teikimą centre ir padeda šalies mokykloms užtikrinti mokinių, turinčių regos sutrikimų, ugdymą, teikiant joms metodinę, informacinę, konsultacinę pagalbą, tobulinant mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją. LASUC leidžia vadovėlius Brailio raštu visos Lietuvos regos sutrikimų turintiems mokiniams, studentams. LASUC bibliotekos ir skaityklos fondą sudaro apie 10000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20000 egzempliorių grožinės, metodinės, informacinės, mokslinės ir kitokios literatūros leidinių.
- Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centras (LKNUC): Centras ugdo mokinius, turinčius klausos sutrikimų ar kochlearinius implantus ir teikia jiems švietimo pagalbą bei padeda šalies mokykloms užtikrinti kokybišką šių mokinių ugdymą, teikiant joms metodinę, informacinę, konsultacinę pagalbą ir tobulinant mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją. LKNUC Metodinių priemonių rengimo ir gestotyros skyriuje kaupiama lietuvių gestų kalbos duomenų bazė, rengiamas lietuvių gestų kalbos žodynas. Lietuvių gestų kalbos žodyne šiuo metu pateikiama 9700 gestų aprašų iš lietuvių gestų kalbos.
- „Diemedžio“ ugdymo centras: Centras ugdo mokinius turinčius elgesio ar/ir emocijų sutrikimų, teikia švietimo pagalbą centre ir šalies bendrojo ugdymo mokyklose ugdomiems mokiniams, turintiems šių sutrikimų, metodinę, konsultacinę pagalbą jų mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams.
Seminarai Tėvams: Informacijos Šaltinis
Seminarai, skirti tėvams, yra puikus būdas gauti informaciją apie vaiko raidą, auklėjimą ir psichologinę gerovę. Tokie seminarai gali apimti temas, susijusias su vaiko adaptacija mokykloje, elgesio problemomis, emocijų reguliavimu, bendravimu su paaugliais ir kt.
Pavyzdžiui, seminaras, vedamas edukologijos psichologės Sonatos Švabauskienės, gali padėti tėvams suprasti vaiko požiūrį į gyvenimiškus dalykus, tarpusavio santykius, šeimos santykių įtaką vaiko akademiniams pasiekimams, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bei aplinkai, kurioje ugdosi šie mokiniai.
Psichoaktyviųjų Medžiagų Vartojimo Prevencija
Paauglių eksperimentavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, o ypač elektroninėmis cigaretėmis pastaruoju metu tampa vis didesne problema. Internetu platinama daug jaunimą klaidinčios informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas, atsiranda vis daugiau naujų psichoaktyviųjų medžiagų, sąlygų jų įsigyti, o jauniems žmonėms yra sudėtinga priimti atsakingus sprendimus dėl jų vartojimo. Svarbu pripažinti problemą, ją apibrėžti ir spręsti. Tik tada, kai vartojimas yra pripažįstamas kaip bendruomenės problema, ji gali būti pradėta spręsti.
Įspėjamieji Požymiai
Visuomet yra įspėjamųjų požymių, rodančių, kad jaunuolis vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Vaikas gali tapti labiau uždaras, keičiasi jo bendravimas, emocijos. Tačiau, tėvams / globėjams ne visada lengva nustatyti šiuos požymius, nes tėvams paauglys ir toliau lieka artimas, savas, suprantamas, todėl dažnai šie pokyčiai priskiriami paauglystės amžiaus krizei. Akcentuotina, jog tėvai turi domėtis, kaip jų vaikas leidžia laiką internetinėje erdvėje. Jie gali daugiau dėmesio skirti stebint, kas perkama el. parduotuvėse
Mokyklos Rolė
Visa mokyklos bendruomenė turi žinoti, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, platinimas, turėjimas yra nepriimtinas.
Taip pat skaitykite: Ar verta bendrauti su partnerio vaikais?
Pagalba Apsinuodijus ar Vartojant
- Dalyvavimas Ankstyvojoje intervencijoje: Vaikams ir jaunimui, turintiems psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirties, taikomos tikslinės prevencijos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir kad asmenys netaptų priklausomi nuo šių medžiagų. Ankstyvosios intervencijos programa - viena iš pagalbos priemonių 14-21 metų jaunimui, eksperimentuojančiam ar nereguliariai vartojančiam alkoholį ir / ar narkotikus (išskyrus tabaką), jos tikslas - motyvuoti jaunimą atsisakyti šių medžiagų vartojimo, kol dar nėra susiformavusi priklausomybė. Vedami interaktyvūs užsiėmimai.
- Ambulatorinis ir/ar stacionarinis gydymas: Skirtas asmenims, kuriems diagnozuojamas žalingas vartojimas ar priklausomybės sindromas. Vykdomos individualios ir grupinės (ne daugiau kaip 10 asmenų) konsultacijos, gyventojų psichologinei gerovei ir psichikos sveikatai stiprinti. Paslaugos gali būti teikiamos vaikams bei suaugusiesiems.
Psichologo Paslaugos: Pagalba Sprendžiant Psichologines Problemas
Psichologo paslaugos apima profesionalią pagalbą asmenims, grupėms ar organizacijoms, siekiant spręsti psichologines, emocines ar socialines problemas, pagerinti savijautą ir skatinti asmeninį augimą. Tai apima konsultavimą ir terapiją, padedančią klientams spręsti psichologines problemas, tokius kaip nerimas, depresija, žemos savivertės, gyvenimo krizės, priklausomybės ir kt. Psichologo paslaugos yra svarbi pagalbos priemonė tiems, kurie nori išspręsti psichologines problemas, gerinti gyvenimo kokybę, įveikti emocinius iššūkius ir pasiekti vidinę pusiausvyrą.
Vaikų Nerimo Sutrikimas
Vaikų nerimo sutrikimas - atsėlina tyliai ir dažnai įsėda visai nejučia. Jei laiku nepastebimas ir nesuteikiama pagalba, gali pasilikti ilgam, kartais net visam gyvenimui, su skaudžiomis pasekmėmis. Statistika optimistiškai nenuteikia - pasaulyje vaikų nerimo sutrikimą turi kas aštuntas vaikas, o stebimas jis gali būti net septynmečiams mažyliams.
Pagal 29 tyrimų metaanalizę, paskelbtą 2022 m. Amerikos žurnale „JAMA Pediatrics“, po koronaviruso pandemijos planetoje su nerimo simptomais kovoja (lyginant su 2012 m. duomenimis) beveik dvigubai daugiau - net 20,5 proc. vaikų ir paauglių, Lietuvoje skaičiai panašūs - apie 20 procentų.
Kaip Atpažinti Vaikų Nerimo Sutrikimą?
Pasak Agnės, dažniausi nerimo sutrikimo simptomai: nuolatos pasikartojantis nerimastingas vaiko elgesys (greitas išgąstis, dažnas verksmas, pyktis), prasta miego kokybė, sunkus prabudimas, taip pat galvos, pilvo skausmai (somatiniai simptomai). Šis sutrikimas gali būti paveldimas, jį gali lemti temperamentas, charakterio bruožai, įgimtas jautrumas. Labai didelę įtaką daro šeimoje vykstantys konfliktai, nerimastingas auklėjimas, rodomas neteisingas pavyzdys ir būdai, kaip padėti vienas kitam, kaip suprasti ir išreikšti jausmus. Sudėtingose situacijose dažnai vaikas prisiima suaugusiojo rolę, nes nežino, kaip elgtis, arba lieka nuošalyje.
Mažyliai dažnai patiria atsiskyrimo nerimą, kai nenori eiti į darželį, labai skausmingai atsisveikina su tėvais, ilgai verkia. Jei po mėnesio vaikas į atsiskyrimą reaguoja taip pat, galima įtarti, kad jam vystosi nerimo sutrikimas. Dažnai vaikai turi stiprią gamtos stichijų ar reiškinių, socialinių situacijų baimę, sudėtingą požiūrį į aplinkinius, tarpusavio bendravimo sunkumų, nesėkmės ar suklydimo baimę, stipriai išreikštą pavydą kitiems.
Neretai vaikų nerimavimą įtakoja ir socialiniai tinklai. Gana dažnas yra ir vaikų bei paauglių elektyvusis mutizmas - tai negebėjimas kalbėti viešai (namuose toks vaikas paprastai yra šnekus). Jeigu paauglys turi generalizuotą nerimo sutrikimą, jis jaudinasi dėl pačių įvairiausių dalykų (pažymių, šeimos, draugų, laisvalaikio). Tokie vaikai yra pernelyg griežti sau, siekiantys tobulumo. Jie taip patys apsisunkina sau situaciją, kad dėl kilusio streso meta neužbaigtus darbus, vengia tam tikrų vietų ar situacijų. Dabar dažnai girdima ir apie vaikų patiriamas panikos atakas. Jei nerimas jaučiamas ilgą laiką ir nėra žinoma dėl ko, tokia būsena gali privesti prie panikos atakų. Tačiau jos gali įvykti dėl begalės skirtingų priežasčių - tai nebūtinai yra tik nerimo pasekmė. Panikos atakos metu tam tikri sensoriniai veiksniai paveikia elgesį, norisi pabėgti nuo nepalankios situacijos, nepavyksta valdytis, greitai plaka širdis, prakaituoja delnai ir t.t.
Jeigu panikos priepuoliai kartojasi 2-3 kartus per mėnesį, vertėtų reaguoti į šią situaciją rimtai. „Dažnai tėvai neatpažįsta arba ignoruoja pirmuosius vaikų stipraus nerimavimo ženklus - jei jis nenori eiti į mokyklą, vadinasi, tiesiog tingi. Nesistengiama išsiaiškinti, o kodėl iš tikrųjų jis taip elgiasi - gal jam sunku mokytis, jis nesutaria su mokytojais ar vaikais, gal iš jo tyčiojamasi? Todėl labai svarbu kalbėtis apie viską su vaiku, ypač, jei jis labai jautrus. Gera žinia ta, kad nespėjus užleisti nerimo vaikystėje, pasitelkus specialią terapiją vaikas gali būti sėkmingai išmokomas įvairių nusiraminimo būdų“, - sako Agnė.
Ar Mokykla Yra Viena Pagrindinių Vaikų Nerimavimo Priežasčių?
Visai neseniai tikru skandalu virto fiasko patyrę tarpiniai vienuoliktokų žinių patikrinimai. Jau keletą pastarųjų metų kalbama, kad kai kurių egzaminų užduotys yra per sunkios net geriausiai besimokantiems dvyliktokams. Diskutuojama apie tai, kad situaciją švietime apsunkina per daug vienu metu vykdomų reformų.
Mokiniai sako, jog mokykloje nesijaučia saugūs. Apskritai, tėvai nuogąstauja, kad vaikai mokykloje taip išsekinami, jog iš karto po įstojimo į aukštąsias mokyklas priversti imti akademines atostogas, kad galėtų atgauti prarastas jėgas. Ar nuolatinė suirutė švietimo sistemoje sukelia vaikams labai didelį stresą ir priverčia juos stipriai nerimauti?
„Varnų salos“ direktorė Margarita Pilkauskaitė mano, kad mokykla daug kam asocijuojasi būtent su nerimu ir stresu, su privalomu pareigų vykdymu. O tai turėtų būti vieta, kurioje visi yra ramūs, atsipalaidavę, žino, ką daro, leidžia sau klysti, mažais žingsniais mokosi ir palengva juda link gerų akademinių rezultatų.
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad reikia mokytis labai gerai. Todėl mokyklos varžosi tarpusavyje, siekia aukštų reitingų, nori gabių mokinių. Tai kelia įtampą. Visa švietimo sistema vis dar orientuota į mokinių paruošimą egzaminams. Tėvai dažnai klausia, ar pirmokas privalo ateiti į mokyklą mokėdamas skaityti? Neprivalo. Pagal Bendrojo ugdymo programas tą daryti jis turi pirmosios klasės gale, bet kai kuriose mokyklose aiškinama, kaip vaikui bus sunku, jei jis nemokės skaityti. Tokia situacija verčia nerimauti ir tėvus, ir vaikus. Dirbti su skirtingų gebėjimų pradinukais, žinoma, kad yra sunkiau, bet toks ir yra mokytojo darbas.
„Kita bėda, kad pradinukus iš karto skubama mokyti gramatikos, matematikos, bet nesigilinama į tai, kaip vaikas jaučiasi, kokie jam klausimai kyla, ko jis nori ir tikisi. Pirmiausiai jam reiktų išmokti būti visiškai svetimoje aplinkoje ir bendrauti su klasiokais. Susipažinti su įvairiausiomis savo ir kitų emocijomis. Jau pirmoje klasėje pradėti forsuoti ir ruošti vaikus 4 klasės testams, tai, mano nuomone, yra bereikalingos įtampos ir nerimo skleidimas. Egzaminų išlaikymas iškeliamas kaip pagrindinis tikslas. O emocinio raštingumo svarba lieka kažkur paraštėse. Dabar mes neturime laiko kalbėtis, nes turime ruoštis egzaminams. O turėtų būti svarbiau vaiką paruošti gyvenimui“, - mintimis dalijasi Margarita. Taip pat ji yra įsitikinusi, kad dar reikės gero dešimtmečio, kol bus atsikratyta „pokarantininio“ nerimo šleifo. Kai vaikai po dviejų metų izoliacijos grįžo į mokyklas, jie net dviese sėdėti nebegalėdavo, pasireikšdavo daug psichosomatinių simptomų.
Ką Daryti, Pastebėjus, Jog Vaikas Nerimauja Pernelyg Intensyviai?
Psichologė Agnė sako, kad pirmiausia reikia pripažinti, jog vaikas turi problemą, suvokti, kad jam reikia padėti ir kreiptis į specialistus, kad būtų parinktas individualus pagalbos planas. Gali būti taikomi įvairūs metodai: psichoterapija, psichoanalizė, šeimos terapija ar kombinuotas gydymas. Kartais suaugusiems šeimos nariams tik šiek tiek pakoregavus elgesį, tarpusavio bendravimą, ženkliai pagerėja ir vaiko savijauta. Labai dažnu atveju užtenka psichoterapijos. Atkakliai ir metodiškai dirbant jau po pusmečio galima tikėtis teigiamų rezultatų. Norint parengti tinkamą pagalbos planą, labai svarbu tiksliai nustatyti nerimo tipus.
Jei vaikystėje venas iš tėvų arba abu taip pat nerimavo, tai toks nerimas yra pirminis arba genetiškai paveldimas. Antrinis jis yra tuomet, kai vaikas patiria sunkumus dėl kitos gretutinės diagnozės, pvz.: hiperaktyvumo ar impulsyvumo. Dabar hiperaktyvus yra kas antras, trečias vaikas. Kadangi tokiam vaikui yra labai sunku susikaupti, nustygti vietoje, jį visi bara, vis nori pakeisti, o jis negali pasikeisti.
Tada jis nuolat galvoja, kad yra kitoks, dėl to patiria daug įtampos ir ima nerimauti. Tokius vaikus reikia pratinti prie kitokios mąstysenos apie save - tu nesi blogas, bet esi aktyvesnis už kitus. Tai labai svarbu suprasti ir tėvams, ir mokytojams. Itin jautriems, uždariems, prieraišiems, verksmingiems vaikams introvertams, dažnai būna labai sunku diagnozuoti nerimo sutrikimą. „Tėvams reikia būti ryžtingiems ir kreiptis į specialistus, jei pastebimi neįprastą vaiko ar paauglio elgesį liudijantys ženklai. Nereikia bijoti diagnozės. Tai nėra vaiko pavertimas neįgaliu. Tai yra labai jam reikalingos pagalbos suteikimas. Laiku tai padarius, užkertamas kelias dar rimtesniems sutrikimams, ligoms“, - įsitikinusi Agnė. O prevenciškai ji rekomenduoja tiek tėvams, tiek vaikams kasdien praktikuoti paprastus pratimus - siekiant atsipalaiduoti ar padėti suvaldyti ištikusį nerimą.
- Kvėpavimo pratimas: skaičiuojant iki 4 įkvepiama per nosį, skaičiuojant iki 7 kvėpavimas sulaikomas, skaičiuojant iki 8 - iškvepiama. Ši veiksmų seka kartojama 3 kartus.
- 3-3-3 nerimo suvaldymo taisyklė: Šią techniką lengva prisiminti ir naudoti bet kada. Ji puikiai padeda nukreipti mintis nuo nepalankių situacijų, susikaupti ir nusiraminti. Tam reikia susikoncentruoti į aplinką čia ir dabar ir įvardyti: 3 dalykus, kuriuos galima matyti, 3, kuriuos galima girdėti, ir pajudint 3 skirtingas kūno dalis.
#
tags: #bendrauti #padeti #spresti #problemas #spec #poreikiu