Įžengus į santykius su žmogumi, turinčiu vaikų, neišvengiamai iškyla klausimas, kaip užmegzti ryšį su atžalomis. Šis procesas reikalauja kantrybės, supratimo ir nuoširdumo, nes vaikų priėmimas į naują šeimą gali būti kupinas iššūkių. Svarbu suprasti, kad vaikai jaučia lojalumą savo tikriesiems tėvams, todėl naujas partneris turi pelnyti jų pasitikėjimą ir pagarbą.
Asmenybės Bruožai Ir Bendravimo Stilius
Sėkmingas bendravimas su partnerio vaikais priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant naujojo partnerio asmenybės bruožus ir bendravimo stilių.
Narcisistinės asmenybės bruožai: Asmuo, turintis narcisistinių bruožų, gali nesąmoningai konkuruoti su tikruoju vaiko tėvu ar mama, bandydamas įrodyti savo pranašumą: pirkti brangias dovanas, kritikuoti tikrąjį gimdytoją. Toks elgesys gali žeisti vaiką, kuris nori, kad jo tėvai būtų patys geriausi.
Depresyvios asmenybės bruožai: Asmuo, turintis depresyvių bruožų, gali labai jautriai reaguoti į neigiamas vaiko reakcijas ir pasidaryti išvadas, kad jam nepavyks rasti bendros kalbos. Dėl to jis gali neparodyti pakankamai iniciatyvos ir psichologinės brandos.
Šizoafektiniai bruožai: Asmuo, turintis šizoafektinių bruožų, gali emociškai ignoruoti vaiką, laikydamasis pozicijos „Palikite mane ramybėje“.
Taip pat skaitykite: Naujovės motinystės išmokoms
Isteriniai bruožai: Asmuo, turintis isterinių bruožų, gali varginti vaiką pasakojimais ar veikla, kuri jam neįdomi, siekdamas atkreipti dėmesį į save.
Nesocialios asmenybės bruožai: Asmuo, turintis nesocialios asmenybės bruožų, gali būti neempatiškas ir nesvarbu kitų interesai. Jis gali skaudžiai įžeisti vaiką ir dėl to nesigailėti.
Dvigubos prasmės žinutės: Asmenys, siunčiantys dvigubos prasmės žinutes, gali sukelti vaikui sumaištį ir pasitikėjimo trūkumą.
Meilės Kalbos Ir Emocinės Traumos
Norint užmegzti gerą ryšį su partnerio vaiku, svarbu išsiaiškinti jo „meilės kalbą“. G. Chapmanas išskiria 5 vaikų „meilės kalbas“: pagyrimas ir pripažinimas, paslaugumas, dovanos, laiko leidimas kartu, švelnumas. Taip pat svarbu prisiminti, kad vaikas gali būti patyręs emocinę traumą - tėvų skyrybas, todėl gali jausti kaltę, gėdą, pyktį, nerimą, liūdesį.
Atleidimo Terapija Ir Senų Nuoskaudų Paleidimas
Psichologai E. Thayer ir J. Zimmerman rekomenduoja atleidimo terapiją senoms nuoskaudoms įveikti. Jei pagalvojus apie buvusį sutuoktinį vis dar skauda, reikėtų paimti tuščią popieriaus lapą ir jame parašyti mažiausiai dešimt kartų „Aš Tau atleidžiu už tai, kad…“. Kai kurių autorių teigimu, galima kartoti pratimą „Atleidžiu, paleidžiu, linkiu visko paties geriausio“, įsivaizduojant vietą, kurioje gera būti, ir mintyse sakant šiuos žodžius įskaudinusiam žmogui.
Taip pat skaitykite: Gimdymo informacija ir tėvo duomenys
Vaikų Elgesio Ypatumai Ir Tikrinimas
Kartais vaikai, norėdami „patikrinti“ tėvelio ar mamytės meilę, ima elgtis neadekvačiai: reikalauja daug dėmesio, rodo priešiškumą naujam draugui ar draugei, nepasitenkinimą. Tokiu būdu vaikas tikrina: „Ar Tu mane tikrai myli?“.
Santykių Etapai Ir Ilgalaikės Perspektyvos
Šeimos gyvenimas gali banguoti, todėl geriau neskubėti skirtis per blogąjį periodą. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis porų išsiskiria, kai laikai dar „nėra patys blogiausi, bet nesijaučiama laimingu“. Laimingumas gali banguoti, tai - proto būsena, todėl geriau pabandyti gaivinti jausmus, eiti pas psichologą, seksologą.
Kliūtys Ir Sunkumai Naujuose Santykiuose
Daug gerų, neįsipareigojusių vyrų yra mažiau geidžiami, jei turi vaikų iš ankstesnių santykių. Nors tokiuose santykiuose gali būti daugiau kliūčių ir sunkumų, tai neturėtų būti priežastis atstumti gerą vyrą, su kuriuo akimirksniu pajutote tą ypatingą meilės chemiją.
Rekomendacijos Užmezgant Santykius
Neplanuoti susitikimo su vyro vaikais, kol santykiai nėra aiškūs ir rimti. Pirmuosius pasimatymus geriausiai skirti neutraliose vietose, o vaikus palikti namuose. Su vaikais reikėtų susipažinti tik tada, kai bus tikrai aišku, jog šie santykiai yra ilgalaikiai.
Nekonkuruoti dėl vyro dėmesio su vaikais. Reikia suprasti, kad vaikai norės tėvo dėmesio, net jei tai reikš pertraukti jus.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti sveiką vaikų augimą
Užimti neutralų vaidmenį. Svetima moteris niekada nebus kito vyro vaikų mama, todėl taip ir neturėtų elgtis. Galima duoti patarimų ar pasiūlyti idėjų, jeigu jis to prašo arba kalbantis tarpusavyje, kai šalia nėra vaikų. Tačiau prie vaikų reikėtų laikytis nuošalyje.
Netoleruoti nepagarbos. Turite visišką teisę reikalauti palaikymo iš savo antrosios pusės. Jeigu jis palieka jus vieną spręsti šias problemas, greičiausiai santykiai nesiklosto taip, kaip norėtumėte.
Būti draugiškoms, bet ne per daug. Dėmesį reikėtų skirti vyrui ir išmokti visiems smagiai leisti laiką kartu. Vaikus galima palaikyti ir padrąsinti, bet vengti vaizduoti jų mamą ar geriausią draugę.
Nekonkuruoti su vaikų motina. Niekada blogai nekalbėkite apie vaikų motiną. Tai drasko vaikams širdį. Vaikų pripažinimas ateis per tam tikrą laiką, jeigu nepaversite jų mamos savo konkurente.
Būti sąžiningoms sau pačioms. Jeigu jūsų vaikinas turi vaikų, galbūt jums reikėtų sudaryti tvarkaraštį, kada galėtumėte susitikti be vaikų.
Nekliudyti vaikams susitikti su tėčiu numatytu laiku. Vyras su vaikais paprastai turi kokių nors teisinių įsipareigojimų vaikams. Jeigu jis jų nevykdys, gali sulaukti baudų ir kitų bausmių.
Susitaikyti su tuo, kad kartais pasimatymus reikės atšaukti dėl neatidėliotinų vaikų reikalų.
Iki vedybų vyro vaikų neskubėti supažindinti su savo šeima ir giminėmis.
Vidinė Laikysena Ir Asmeninis Orumas
Svarbu prisiminti apie savo vidinę laikyseną ir asmeninį orumą. Kartais gali kilti noras įrodyti savo tiesą ar vertę. Naudinga prisiminti, kad tikroji stiprybė dažnai reiškiasi per ramų buvimą, o ne per kovą.
Santykiai Ir Pusiausvyra Tarp Duoti Ir Gauti
Ši diena gali atkreipti dėmesį į santykius ir pusiausvyrą tarp duoti ir gauti. Kartais gali būti sunku išlikti savimi, bandant išlaikyti harmoniją. Naudinga švelniai, bet aiškiai įvardyti savo ribas.
Poreikis Prasmei Ir Vidinio Kryptingumo
Ši diena gali sustiprinti poreikį prasmės ir vidinio kryptingumo. Kartais gali kilti abejonė ar einate teisingu keliu. Naudinga prisiminti, kad kryptis formuojasi per mažus sąmoningus pasirinkimus.
Tėvų Ir Suaugusių Vaikų Santykiai
Tėvų ir suaugusių vaikų santykiai - tai mokykla. Turime skaityti reikiamas knygas, išmokti pamokas ir daryti tinkamas išvadas, o ne vadovautis emocijomis ir asmeninėmis ambicijomis.
Ar Suaugę Vaikai Skolingi Tėvams?
Psichologai teigia, kad bet kokie santykiai pagrįsti nerašyta taisykle: tu - man, aš - tau. Jeigu tėvai nuo mažų dienų rūpinosi vaikais, stengėsi, kad jiems nieko netrūktų, bandė suprasti ir palaikyti paauglystėje, patarti renkantis gyvenimo kelią, padėti sunkiais momentais, lyg ir suprantama, kad suaugę ir ant kojų atsistoję vaikai turėtų atsidėkoti ir pagelbėti senstantiems tėvams. Tačiau, jei gimdytojai nepasižymėjo stipriu tėvystės jausmu, kaip sakoma, vaikai užaugo patys, tai dėl to, kaip jų seni tėvai gyvena ir jaučiasi, jiems galvos neturėtų per daug skaudėti?
Psichologė J. Raudienė teigia, kad turėtume kalbėti ne apie skolas, o apie paprasčiausią žmogiškumą. Svarbu užduoti sau klausimą: ko patys norėtume iš savo vaikų jiems suaugus, koks bendravimo būdas mums atrodytų teisingas? Kiekvienas žmogus turi stiprų poreikį jaustis reikalingas, ir daugeliu atvejų patys pasijustume padarę gera aplankydami seną žmogų, net jei viduje tam ir nejuntame stipraus poreikio.
Kai Tėvai Per Daug Reikalauja
Kai kurie tėvai linkę vadovautis mainų principu, todėl jiems atrodo, kad vaikai privalo jiems skirti tiek pat dėmesio ir pastangų, kiek patys sulaukė vaikystėje. O natūrali gyvenimo tėkmė vyksta priešinga kryptimi - turime pasirūpinti savo vaikais, o jie turės rūpintis savaisiais.
Patarimai visais gyvenimo klausimais neretai duodami dėl geranoriškų motyvų - noro, kad vaikams sektųsi, kad jie būtų laimingi. Bėda ta, kad esame skirtingos asmenybės su skirtinga laimės samprata, ir tai, kas tėvams atrodo gyvenimo pamatas, jų vaikams dažnai yra antraeiliai dalykai, jie kelia sau kitokius tikslus.
Bandydami keisti tai, kas erzina, galime pamėginti ramiai išsakyti, kaip jaučiamės dėl nuolatinių priekaištų ar įkyrių patarimų ir koks bendravimas mums būtų priimtinesnis. Tais atvejais, kai nuolatinius priekaištus lemia senėjimo sukelti charakterio pokyčiai, gali tekti tiesiog su tuo susitaikyti ir kiek įmanoma vengti konfliktus provokuojančių temų.
Kai Tėvams Iš Vaikų Nieko Nereikia
Kartais motinystė arba tėvystė suvokiama kaip visiškas atsidavimas šeimai, tai tampa gyvenimo pagrindu, visa kita atrodo mažiau prasminga. Vaikams palikus namus, tėvai ima jausti beprasmybę, jie pripratę duoti, tad imti ir priimti pagalbą iš kitų jiems labai sunku. Tai lemia ir vertybių sistema, o senyvame amžiuje įsitikinimus keisti labai sunku. Todėl kartais labiausiai padedame ir leidžiame tokiems žmonėms pasijusti vis dar naudingais, kai perlipame per savo išdidumą ir priimame tai, ką jie nori mums duoti.
Kai Vaikai Pamiršta Tėvus…
Tampame brandūs tada, kai imame suvokti, kad mūsų tėvai (kaip ir mes patys) - viso labo tik žmonės. Su savo silpnybėmis, nuovargiu ir klaidomis. Kiekvienas darome klaidų ir tikimės, kad kiti su laiku mums už jas atleis. Vien kaltindami kitus neretai įsijaučiame į aukos vaidmenį, o tai labai trukdo gyvenimo pokyčiams.
Suprasti ir priimti tėvus lengviau ir įsigilinus į jų gyvenimo aplinkybes. Atsakius į klausimus, kokiose šeimose jie užaugo, kokie buvo jų santykiai su tėvais, ar laimingi jie buvo savo sukurtose šeimose, kiek jėgų turėjo atiduoti darbui, pagaliau kokios auklėjimo „mados“ vyravo laikotarpiu, kuriuo jie augino vaikus.
Kai Suaugę Vaikai Moko Tėvus
Visi turime teisę į savo nuomonę ir galime ją išsakyti. Tik tai neturėtų virsti spaudimu elgtis vienaip ar kitaip, juolab žeminimu. Tiek vienai, tiek kitai pusei svarbu leisti kitam gyventi remiantis savo vertybėmis ar pažiūromis. Kita vertus, svarbu nepamiršti, kad už galutinius savo sprendimus esame atsakingi tik mes patys.
Rasti tą aukso viduriuką bendraujant suaugusiems vaikams ir tėvams, turbūt svarbiausia - abipusė pagarba ir noras suprasti, leidimas kitam žmogui būti kitokiam, nei esame mes.
Santykiai Su Vyro Vaikais
Didžiausias priešas - mūsų pačių pavydas. Ilgainiui ima atrodyti, kad vyras vis ilgiau pasilieka pas buvusią žmoną, užveždamas pas ją vaiką, o ir su savu vaiku bendrauja gražiau, nei su jūsiškiu. Vertėtų likti išmintinga - vaikams nėra ko pavydėti, kaip ir buvusiai žmonai - juk vyras pasirinko jus, gyvena su jumis, su jumis kuria ateitį. Be to, neverta patarinėti vyrui, kaip ir kiek jam bendrauti su savo vaikais ir kiek pinigų skirti jų išlaikymui. Iš anksto susitaikykite, kad dalį savo laiko jis skirs vaikams - su jumis ar be jūsų.
Dažniausiai vaikai, o ypač paaugliai, naujų „mamyčių“ atvirai nemėgsta, nes pasąmonėje laiko jas kaltomis dėl to, kad jo tėvai - nebe kartu. Neverta bandyti vaikų papirkinėti dovanomis. Be abejo, niekas negali priversti mylėti svetimo vaiko. Bet elgtis su juo draugiškai vis dėlto privalote, net jei jis jums demonstruoja priešiškumą - ilgainiui vaikas apsipras ir supras, kad nesate tokia, kokia jam iš pradžių pasirodėte.
Eksžmonai dar sunkiau, nei jums, susitaikyti su tuo, kad jos vaikai bendrauja su moterimi, kurią jų tėtis tarsi iškeitė į ją. Vaikas mamos niekuomet neiškeičia į kitą mamą. Paliktą moteris dažnai klaidina atsiradęs vaiko priešiškumas, uždarumas, susižavėję pasakojimai, kokia gera ta nauja tėčio teta… Bet moteriai svarbu suprasti, kad vaikas taip pat išgyvena gan nelengvus jausmus dėl tėvų skyrybų, kad jis gali pykti, gali smerkti ir tėtį, ir mamą, gali juos kaltinti. Jis taip pat turi tam teisę, bet tai nereiškia, kad svetima moteris gali užimti mamos vietą vaiko širdelėje.
Teisingiausia, ką ji gali nuveikti vyro ir jo vaikų labui, tai su begaline pagarba atsiliepti vaikams apie jų mamą, vyrui - apie jo buvusią žmoną. Labai žalojančiai veikia vaikus ir tėčio santykius su vaikais, kai „nauja“ tėčio draugė ima konkuruoti su vaikų mama, perdėtai juos lepindama, globodama ar lavindama, įsivaizduodama, kad jos indėlis į vaikų gerovę ir auklėjimą yra kokybiškesnis, vertingesnis ar dar koks nors „-esnis“ nei jų motinos.
Šeimoje - Su Patėviu Ar Pamote
Būsimojo patėvio ar pamotės pasirodymas šeimoje vaikui yra labai reikšmingas įvykis. Nors suaugusieji į naująją šeimą žiūri džiaugsmingai ir su didelėmis viltimis, vaikams tai ne visada gali patikti. Artėjant šeimos pokyčiams vaikas gali pasijusti nesaugus, kuomet jam reikės gyventi ar dažnai susitikti su žmogumi, kurį jis mažai pažįsta ar kuris jam gal net nelabai ir patinka. Patekus į tokią situaciją vaikas išgyvena daug nežinomybės, jam kyla daug įvairių jausmų.
Vaikui tenka labai sunkus uždavinys - išmokti dalytis tėvų dėmesį su patėviu ar pamote, o jei šie į šeimą atsiveda ir savo vaikus - dėmesio dalybos dar pasunkėja. Vaikai, susidūrę su vieno iš tėvų netektimi ar skyrybomis yra jautresni pokyčiams šeimoje ir labiau pažeidžiami, nes jų padėtis šeimoje jau kartą yra pasikeitusi.
Kuomet pamilstate ir nusprendžiate dalytis gyvenimu su kitu žmogumi norisi džiaugtis, dalytis ta žinia su visu pasauliu. Tačiau į naujus santykius ateinate nebe vieni. Ateinate kartu su savo vaikais, su skaudžiomis patirtimis, išgyvenimais, patirtomis nuoskaudomis, todėl nereikia tikėtis, kad viskas bus taip kaip pirmą kartą.
Atėjęs į naują šeimą jūsų partneris tarsi įšoka į jau važiuojantį traukinį, kuriame jau vyrauja unikali, nusistovėjusi atmosfera, susiformavę vertybės, nusistovėjusi kasdienybės rutina. Siekiant priklausyti šeimai ir pasijusti reikšmingu ir įtakingu partneriui neretai gali kilti pagunda pulti užimti tuščią vietą, padėti jums vadovauti šeimai, nustatinėti naujas taisykles. Tokioje situacijoje gali tekti susidurti su nemenku vaikų pasipriešinimu.
Kalbėkitės su partneriu, aptarkite savo lūkesčius, kaip įsivaizduojate bendrą ateitį, kokio vaidmens tikitės iš partnerio sukūrus šeimą, koks auklėjimo būdas jums yra priimtiniausias, galbūt yra dalykų dėl kurių nerimaujate.
Nepalikite vaikų nežinioje, kalbėkitės su jais dar prieš partneriui apsigyvenant kartu. Atsakykite į visus vaikų klausimus, supraskite vaikų jausmus ir baimes, būkite jautrūs.
Tėvai turi suprasti, kad norėdami šeimoje sukurti visaverčius santykius su naujuoju partneriu turi truputį „atpalaiduoti valdymo diržus“ atiduodant šiek tiek kontrolės naujajam patėviui, kad jis pamažėl galėtų įsitraukti ir tapti autoritetingu suaugusiuoju vaikams.
Kuomet taisyklė sulaužoma, tėvai neturėtų situacijos su patėviu aiškintis prie vaikų. Tokiose situacijos reikėtų palaikyti patėvio sprendimą, tačiau jei su juo nesutinkate- aptarkite ir išsakykite savo lūkesčius dėl ateities veiksmų vaikams negirdint. Stenkitės nenuvertinti patėvio indėlio į vaiko elgesį, nes dažnai patėvis vaiko elgesyje gali matyti tai ko jūs nepastebite.
Patėviui, savo ruožtu, derėtų susilaikyti nuo labai kritiškų pastabų tėvų ir jų vaikų santykiuose, net jei klaidos „bado akis“. Geriau bus, jei švelniai užsiminsite partneriui, kad jūsų manymu, galima būtų pasielgti kiek kitaip.
Tėvai galėtų pasistengti suprasti ir atliepti tėvų jausmą: „Matau, kad pyksti ant Julijos dėl jos melagystės“.