Įvadas
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai yra būtini užtikrinant optimalias sąlygas vaisiui vystytis ir pasiruošti gimdymui. Vienas iš svarbių aspektų, leidžiančių stebėti motinos ir vaisiaus sveikatą nėštumo metu, yra reguliarūs kraujo tyrimai. Šiame straipsnyje aptarsime bendro kraujo tyrimo svarbą nėštumo metu, kaip interpretuoti jo rezultatus ir kokios rekomendacijos turėtų būti taikomos.
Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu ir jų įtaka kraujo tyrimams
Nėštumo metu moters organizme padidėja kraujo plazmos kiekis apie 45-50 proc., o besilaukiančioms dvynukų - net iki 60 proc. Taip pat padidėja eritrocitų kiekis - apie 20-30 proc. Dėl šių pokyčių nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija, t. y. sumažėjusi hemoglobino koncentracija. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l.
Leukocitų kiekis nėštumo metu fiziologiškai padidėja, ypač neutrofilų sąskaita. Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis, o leukogramoje gali būti mielocitų ir metamielocitų. Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug. Apie 5 proc. nėščiųjų būna saikingai sumažėjęs trombocitų kiekis.
Nėštumas yra hiperkoaguliacinė būklė, t. y. padidėja krešėjimo faktorių (VII, VIII, IX, X, XII ir von Willebrando faktoriaus) bei plazmos fibrinogeno koncentracija kraujyje, o plazmos fibrinolizinis aktyvumas sumažėja. Dėl to padidėja giliųjų venų trombozės ar kitų su krešėjimu susijusių būklių rizika.
Kepenų funkciją atspindintys rodikliai - bendrasis bilirubinas, aspartatamino transferazė (AST), alanininė transaminazė (ALT) ir šarminė fosfatazė (ŠF). Bendrasis bilirubino kiekis viso nėštumo metu yra mažesnis nei ne nėščios moters, o AST ir ALT aktyvumas nesikeičia arba nežymiai padidėja III nėštumo trimestrą. ŠF padidėja nėštumo metu, ypač III nėštumo trimestrą.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: aukštas kraujo spaudimas kūdikiams
Dėl hormonų pokyčių ir kitų veiksnių nėštumo metu pakinta ir šlapimo išskyrimo sistema. Glomerulų filtracijos greitis (GFG) padidėja iki 50 proc., todėl kraujo plazmoje sumažėja šlapalo ir kreatinino kiekis.
Bendro kraujo tyrimo rodikliai ir jų interpretacija nėštumo metu
Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra vienas dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, kuris parodo pagrindinių kraujo kūnelių ir ląstelių kiekį, formą, tūrį ir būklę. BKT tyrimas skiriamas ne tik diagnozuoti įvairias ligas, bet ir įvertinti gydymo efektyvumą, sekti sveikatos būklės pokyčius jau diagnozavus tam tikras ligas.
Eritrocitai (RBC)
Eritrocitai yra raudonieji kraujo kūneliai, pernešantys deguonį iš plaučių į audinius. Padidėjęs RBC kiekis gali rodyti, kad vidaus organai nepakankamai aprūpinami deguonimi dėl įvairių širdies, plaučių, inkstų ligų, hormoninės sistemos disbalanso ar dehidratacijos. Nėštumo metu RBC kiekis gali šiek tiek padidėti, tačiau svarbu įvertinti kitus rodiklius, kad būtų atmestos kitos patologijos.
Hemoglobinas (HGB)
Hemoglobinas yra baltymas eritrocituose, kuris perneša deguonį. Nėštumo metu hemoglobino koncentracija gali sumažėti dėl fiziologinės anemijos. Jei hemoglobino nemažėja arba net didėja, reikėtų pagalvoti apie preeklampsiją.
Trombocitai (PLT)
Trombocitai dalyvauja kraujo krešėjime. PLT padidėjimas gali rodyti patiriamą stresą, per didelį fizinį krūvį, lėtines infekcijas ar onkologines ligas. Nėštumo metu trombocitų kiekis gali nežymiai sumažėti dėl hemodiliucijos ir padidėjusio trombocitų sunaudojimo.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Leukocitai (WBC)
Leukocitai yra baltieji kraujo kūneliai, kovojantys su infekcijomis. Nėštumo metu leukocitų kiekis fiziologiškai padidėja, ypač neutrofilų sąskaita. Leukogramoje gali būti mielocitų ir metamielocitų, o tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą nėštumo metu.
Neutrofilai (NE)
Neutrofilai yra didžiausią koncentraciją sudarančios leukocitų ląstelės, kurių pagrindinė funkcija - kovoti su infekcija. NE padidėjimą sukelia infekcinės ligos, taip pat jungiamojo audinio ar piktybinės ligos, miokardo infarktas ar apsinuodijimas švinu.
Bazofilai (BA)
Bazofilai dalyvauja greitose alerginėse reakcijose, kurių metu reikšmingai padidėja BA koncentracija. Tai leidžia įtarti alergiją medikamentams, maistui ar kitiems buitiniams dirgikliams.
Eritrocitų indeksai (MCV, MCH, MCHC)
Eritrocitų indeksai (MCV, MCH, MCHC) padeda įvertinti eritrocitų dydį ir hemoglobino koncentraciją juose. MCV (vidutinis eritrocito tūris) gali būti padidėjęs kepenų ligų atveju. Esant sumažėjusiai hemoglobino koncentracijai, būtina įvertinti eritrocitų indeksus, nes tai padeda atskirti įvairias anemijos rūšis.
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)
ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
Taip pat skaitykite: Vaikų kraujo tyrimų normos
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Be bendro kraujo tyrimo, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai, padedantys stebėti motinos ir vaisiaus sveikatą:
- Šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas.
- Šlapimo pasėlis: Atliekamas besimptomei bakteriurijai nustatyti 12+0-16+6 nėštumo savaitę.
- Kraujo grupės ir rezus faktoriaus nustatymas: Atliekamas pirmojo apsilankymo metu. Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, tai 12 sav. ir 27+0-28+6 sav. paimamas kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 24-28 sav. nėštumo.
- Tyrimai dėl infekcijų: Atliekami tyrimai dėl toksoplazmozės, raudonukės, citomegalo viruso, hepatito B, sifilio ir ŽIV.
- PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Atliekami, jei yra skydliaukės funkcijos sutrikimų rizikos veiksnių.
- Makšties tepinėlis ir pasėlis: Atliekami lytiškai plintančių ligų ir B grupės streptokoko (BGS) nustatymui.
Rekomendacijos nėščiosioms
Siekiant užtikrinti sveiką nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų, nėščiosioms rekomenduojama:
- Reguliariai lankytis pas nėštumą prižiūrintį gydytoją: Laiku atlikti visus reikiamus tyrimus ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
- Vartoti folio rūgštį: Rekomenduojama nėščiajai vartoti po 0,4 mg/d. arba 5mg/d.
- Laikytis sveikos gyvensenos: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju), vengti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo).
- Plauti rankas: Po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą.
- Tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus: Plauti vaisius ir daržoves.
- Informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus: Kai kurie vaistai gali iškreipti tyrimų rezultatus.
- Vengti streso ir fizinio krūvio: Prieš atliekant BKT tyrimą.
- Laiku kreiptis į gydytoją: Jei jaučiatės blogai ar pastebėjote neįprastus simptomus.