Įvadas
Bendradarbiavimas su tėvais, auginančiais specialiųjų poreikių vaikus, yra itin svarbus procesas, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir sėkmingą ugdymą. Šis bendradarbiavimas apima įvairius metodus ir strategijas, kurios padeda sukurti stiprų ryšį tarp šeimos ir specialistų.
Bendravimo svarba
Efektyvus bendravimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo bendradarbiavimo elementų. Tėvai turi jaustis išklausyti ir suprasti, o specialistai turi aiškiai ir suprantamai pateikti informaciją apie vaiko būklę, ugdymą ir galimybes.
Bendravimo metodai
Yra įvairių metodų, kuriuos galima taikyti bendradarbiaujant su tėvais:
- Reguliarūs susitikimai: Aptarti vaiko pažangą, sunkumus ir tolimesnius veiksmus. Individualūs susitikimai su tėvais, skirti aptarti vaiko pažangą, sunkumus ir individualius poreikius.
- Rašytinė komunikacija: Naudoti dienoraščius, laiškus ar elektroninius laiškus, kad pasidalinti informacija. Naudojant elektroninį paštą, socialinius tinklus ar specialias platformas, galima operatyviai keistis informacija ir palaikyti ryšį su tėvais.
- Telefoniniai pokalbiai: Operatyviai aptarti svarbius klausimus.
Šeimos įtraukimas į ugdymo procesą
Įtraukti tėvus į ugdymo procesą yra labai svarbu, nes jie geriausiai pažįsta savo vaiką. Tėvai gali aktyviai dalyvauti planuojant ugdymo programas, teikiant grįžtamąjį ryšį ir prisidedant prie vaiko mokymosi namuose.
Kaip įtraukti šeimą
- Dalyvavimas pamokose ar užsiėmimuose: Leisti tėvams stebėti vaiko veiklą ugdymo įstaigoje.
- Pagalba namų darbuose: Teikti aiškias instrukcijas ir patarimus, kaip tėvai gali padėti vaikui atlikti užduotis.
- Dalyvavimas sprendimų priėmime: Įtraukti tėvus į diskusijas apie vaiko ugdymo planus ir tikslus. Tėvai turi būti aktyviai įtraukiami į sprendimų, susijusių su vaiko ugdymu ir priežiūra, priėmimą.
Paramos teikimas šeimai
Auginant specialiųjų poreikių vaiką, šeima susiduria su įvairiais iššūkiais, todėl svarbu teikti jiems visokeriopę paramą. Tai gali būti emocinė parama, praktinė pagalba ar finansinė parama.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas
Paramos formos
- Konsultacijos su specialistais: Teikti psichologinę pagalbą ir patarimus, kaip susidoroti su sunkumais.
- Tėvų savitarpio paramos grupės: Suteikti galimybę pasidalinti patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų tėvų. Grupės, kuriose tėvai gali dalintis patirtimi, gauti emocinę paramą ir praktinių patarimų.
- Informacijos teikimas: Suteikti informaciją apie prieinamas paslaugas, išmokas ir kitą pagalbą. Tėvams turi būti suteikta aiški ir suprantama informacija apie vaiko būklę, ugdymo galimybes ir teisinę bazę.
- Tėvų mokymai ir konsultacijos: Organizuojami mokymai, skirti suteikti tėvams žinių ir įgūdžių, reikalingų padėti vaikui.
Individualizuotas požiūris
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu taikyti individualizuotą požiūrį į jo ugdymą ir priežiūrą. Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į vaiko individualius poreikius, stipriąsias puses ir sunkumus.
Individualumas, pozityvumas ir integralumas yra kertiniai veiklos akmenys. Visada pabrėžiame skirtingų ugdymo sričių - nuo intelektinės iki emocinės - sąveikos svarbą pilnaverčiam individui. Mokymasis per draugystę - pažindami vaiką sėkmingiau nustatome jo poreikius ir pritaikome individualius mokymosi metodus, taip pat padedame suformuoti sveiką požiūrį į ugdytoją. Stengiamės su kiekvienu sukurti ryšį ir sudaryti saugią aplinką atsiskleisti, tobulėti bei pažinti save.
Individualizavimo principai
- Ugdymo plano pritaikymas: Modifikuoti ugdymo programą, kad ji atitiktų vaiko mokymosi stilių ir galimybes. Kiekviena šeima ir vaikas yra unikalūs, todėl bendradarbiavimo strategijos turi būti pritaikomos individualiems poreikiams.
- Pagalbos priemonių naudojimas: Naudoti specialias priemones ir technologijas, kurios padeda vaikui mokytis ir dalyvauti veikloje.
- Pozityvus pastiprinimas: Skatinti vaiko pastangas ir pasiekimus, kad jis jaustųsi motyvuotas ir pasitikintis savimi. Svarbu pabrėžti vaiko stipriąsias puses ir pasiekimus, o ne tik problemas ir trūkumus.
Konfidencialumas ir pagarba
Bendradarbiaujant su tėvais, svarbu užtikrinti konfidencialumą ir pagarbą jų privatumui. Informacija apie vaiką ir šeimą turi būti naudojama tik ugdymo tikslais ir saugoma nuo pašalinių asmenų.
Konfidencialumo užtikrinimas
- Informacijos apsauga: Saugoti vaiko asmens duomenis ir medicininę informaciją.
- Atsakingas dalijimasis informacija: Dalintis informacija su kitais specialistais tik gavus tėvų sutikimą.
Efektyvaus Bendradarbiavimo Principai
Sėkmingas bendradarbiavimas grindžiamas keliais pagrindiniais principais:
- Abipusis pasitikėjimas ir pagarba: Svarbu sukurti aplinką, kurioje tėvai jaučiasi vertinami ir suprasti.
- Atviras ir nuoširdus bendravimas: Būtina reguliariai keistis informacija apie vaiko pažangą, sunkumus ir poreikius.
- Bendrų tikslų siekimas: Tėvai ir specialistai turi susitarti dėl aiškių ir realių tikslų, susijusių su vaiko ugdymu ir adaptacija.
Kiti metodai
Yra įvairių metodų, kuriuos galima taikyti bendradarbiaujant su tėvais:
Taip pat skaitykite: Bendradarbiavimo formos
- Šeimos konferencijos: Susitikimai, kuriuose dalyvauja visi vaiko ugdyme dalyvaujantys asmenys (tėvai, specialistai, mokytojai), skirti aptarti bendrus tikslus ir strategijas.
Svarbūs Aspektai
Bendradarbiaujant su tėvais, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Pozityvus požiūris: Svarbu pabrėžti vaiko stipriąsias puses ir pasiekimus, o ne tik problemas ir trūkumus.
"Upės teka" centro patirtis
"Upės teka" yra individualių ugdymosi poreikių centras Vilniuje, teikiantis platų paslaugų spektrą vaikams ir suaugusiems. Mūsų komandoje dirba kvalifikuoti specialistai: logopedas, specialusis pedagogas, klinikinis logopedas, vaikų - paauglių psichologas ir suaugusiųjų psichoterapeutas.
Paslaugos
„Upės teka” centras orientuojasi į pagalbą žmonėms, patiriantiems kalbos, kalbėjimo, skaitymo (disleksija), rašymo (disgrafija), skaičiavimo (diskalkulija) sunkumus, ir kitus ugdymosi iššūkius. Taip pat padedame žmonėms, turintiems raidos ar neurologinių sutrikimų, cerebrinį paralyžių, autizmo spektro sutrikimą, Dauno sindromą ar patyrusiems insultą, traumą, širdies infarktą ir kt. Be to, teikiame konsultacijas vaikų tėvams ir ugdytojams, siekdami padėti sėkmingai įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus.
Mūsų centre ypatingai vertiname įvairovę ir kuriame saugią, palaikančią aplinką visiems - nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, tautybės, religijos ar LGBTQ+ tapatybės. Tikime, kad kiekvienas žmogus nusipelno pagarbos, supratimo ir galimybės mokytis bei tobulėti būdamas savimi.
Įtraukusis ugdymas
Įtraukusis ugdymas mums nėra vien tik formalios gairės. Idėja, kad kiekvienas vaikas ar suaugęs gali mokytis ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, yra pamatinė „Upės teka“ nuostata. Mes jau kurį laiką sėkmingai įgyvendiname šias idėjas praktikoje. Patirtos sėkmės istorijos yra ne stebuklas ar išimtis, bet natūrali kryptingo darbo eiga.
Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių vaikų auginimas
Sudėtingai kelionei būtini pagalbiniai įrankiai. Žiežirbos neįskelsi be titnago, krypties neatrasi be kompaso. Mažajam keliautojui reikia tinkamų priemonių ir padrąsinimo leistis pažinimo link - deja, bendrojo ugdymo įstaigose to kartais pritrūksta. Todėl „Upės teka“ centre nerasite vadovėlių, bet rasite raktą išlaisvinti vidinius resursus. Tuomet prasideda tikroji kelionė, o mūsų patyręs logopedas Vilniuje ir specialistai pasirūpins, kad ji būtų ne tik tikslinga, bet ir neįtikėtinai įdomi.
Patogumas ir prieinamumas
Mūsų „Upės teka” centras yra patogioje Vilniaus vietoje, Naujamiestyje. Tačiau, jei gyvenate už Vilniaus ar prioritetą teikiate nuotoliniam bendravimui, galime pasiūlyti konsultacijas internetu. Siūlome privačias paslaugas už prieinamą kainą ir teikiame nemokamą pagalbą vaikams, patyrusiems krizę. Mūsų klientų atsiliepimai rodo, kad mes esame patikima ir verta pasirinkimo įstaiga.
„Centro pavadinimas atspindi mūsų filosofiją - tikiu, kad kiekvienas žmogus tarsi upė, nuo gimimo pradeda tekėti savo unikalia vaga susidurdamas su įvairiomis kliūtimis, bet kaip ir bėgantis vanduo, visada atranda būdų joms nugalėti. Manau, kad mūsų kaip ugdytojų, pagrindinis tikslas yra padėti įveikti iškilusius iššūkius nevaržant šios srovės, būti ją palaikančiais krantais lydinčiais tikslo link, savitu kiekvienos upės greičiu.“
Komanda
Julija Masalskienė: Įgijo Muzikos pedagogikos bakalaurą ir VDU Ugdymo mokslų magistrą (specialiosios pedagogikos - logopedijos kvalifikacijos). Dirbdama su vaikais neretai pasitelkia muziką kaip ugdymo įrankį, kuria autentiškas mokomąsias daineles, skanduotes, skatinančias vaikų kalbinę raidą. „Žmones reikia mokyti taip, lyg jie visai nebūtų mokomi, o nežinomus dalykus pateikti taip, tarsi jie būtų tik pamiršti“ - dirbdama su vaikais visada laikausi šio Aleksanderio Poupo minties. Man labai svarbu, kad vaikas, eidamas pažinimo ir mokslo keliu, išgyventų atradimų džiaugsmą bei patirtų tokias emocijas, kurios didintų jo motyvaciją tyrinėti ir vis iš naujo atrasti pasaulį. Eiti kartu. Mokytis kartu. Džiūgauti kartu. Kartu įveikti nesėkmes ir švęsti pergales. Net ir pačias mažiausias! Mokytis mažais žingsneliais eiti ten, kur teka pažinimo upės. Jau 16 metų mokau vaikus lietuvių kalbos. Tiek pat metų pati augu kaip specialistė ir… Žmogus. Mano mokiniai yra geriausi mano Mokytojai. Su jais kaskart atrandu vis kitokį pasaulį. Taip ir braidome kartu po srauniąsias žinių ir potyrių upes.“
Rasa Katinaitė: Lituanistikos studijas baigė VDU, ten pat įgijo ir logopedės kvalifikaciją. Yra susipažinusi su ankstyvojo amžiaus vaikų raidos vertinimo metodikomis, žaidybinėje veikloje skatina ir aktyvina mažų vaikų (iki 3 m.) bei vaikų, turinčių raidos sutrikimų kalbos supratimą bei gebėjimą kalbėti. Kaip vieną iš labiausiai gyvenimą pakeitusių įvykių, įvardija savanorystę Pal. kun.
Akvilė Zdanė: Vilniaus Universitete įgijo psichologijos bakalaurą, vėliau Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro diplomus. Šiuo metu studijuoja Kognityvinės elgesio terapijos studijose ir siekia tapti psichoterapeute. „Psichologo tikslas yra tyrinėti ir suprasti, o ne taisyti“ - šia mintimi vadovaujuosi jau nuo studijų laikų. Man, kaip specialistei, svarbiausia apčiuopti kokio sunkumo kamuojamas žmogus atėjo, kokius lūkesčius atsinešė, o tada padėti jam suprasti save bei kartu ieškoti sprendimo būdų, kartu džiaugtis juos atradus. Drauge su kiekvienu atėjusiu, žingsnis po žingsnio, bandome išpainioti susivėlusias, slegiančias mintis, mokomės bendrauti, išlaikyti ramybę, kurti santykį su aplink mus esančiais žmonėmis. Kelias pokyčių link nėra lengvas, tačiau jis ir ne toks sunkus, kaip kartais gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.“
Larisa Zacharova: „Kalba - tai raktas, atrakinantis mūsų protus ir kitų žmonių širdis”, - sako logopedė Larisa, kuri pasirinko šią specialybę vedina ne tik meilės vaikams, bet ir noro puoselėti jų individualumą. Larisos teigimu, būti išgirstam ir suprastam - vienas svarbiausių emocinių žmogaus poreikių, tad liūdna matyti, kai šis poreikis lieka nepatenkintas dėl kalbos sutrikimų. Daug metų praleidusi ikimokykliniame ugdyme specialistė užsibrėžė suteikti savo mokiniams raktą į saviraišką per individualų mokymąsi.
Kristina Giniotaitė: „Žmogus, kuris geba prakalbinti vaikus, gebės susikalbėti su bet kuo“ - paauglystėje perskaityta mintis Kristinai pažadino norą tapti tuo ypatingu žmogumi. Nuo to laiko ji pradėjo aktyviai domėtis, kaip kuriamas ryšys su vaikais. Dar būnant paaugle Kristinai puikiai sekėsi susikalbėti su vaikai, todėl ji nuolat būdavo apsupta jų, savanoriavo dienos centruose. Dirbdama su vaikais mergina labai greitai pajuto norą ne tik būti tarp vaikų, bet būti su jais, juos suprasti ir priimti. Šis siekis ją paskatino studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, kur Kristina įgijo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pedagogo kvalifikaciją. Vos pradėjus dirbti su mažaisiais, specialistė aktyviai ėmė gilintis į elgesio ypatumų turinčių vaikų kasdienybę bei poreikius. Troškimas padėti tokiems vaikams Kristiną atvedė į visuomeninę organizaciją, kuri dirba su vaikais, turinčiais autizmo spektro ir kitus raidos sutrikimus. Joje logopedė įgijo naudingos patirties ir žinių, kurios dabar jai leidžia teikti efektyvią pagalbą mūsų centro lankytojams. Kristina neabejoja, kad jos misija šioje žemėje - padėti vaikams, todėl nuo 2021 m. ji yra „Big Brothers Big Sisters“ programos mentorė, o nuo 2022 m. savanoriauja „Vaikų linijoje“.
Ona Juškevičienė: „Svarbiausia ne tikslas, o kelionė“ - šie T. S. Eliot žodžiai geriausiai apibūdina mano požiūrį. Darbas su vaikais yra ypatinga kelionė tiek mokiniui, tiek pačiam mokytojui: kartu leidžiamės į naujus vandenis ir dažnai nežinome kur jie mus nuneš, tačiau kelyje tobulėjame kartu. Man svarbiausia, kad vaikas tęstų savo kelionę ir toliau, todėl siekiu, kad jis ne tik įgytų žinių, bet ir išeitų su praktiniais įgūdžiais. Džiaugiuosi matydama kokių rezultatų gali duoti šiltu ryšiu grįstas santykis, kuomet vaikas jaučiasi išgirstas ir saugus mokymosi procese būti savimi. Ona baigė Vaikystės pedagogikos bakalauro studijas, Edukologijos mokslų magistrą bei įgijo spec. pedagogės kvalifikaciją. Įgijusi patirties ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais, Ona nesustojo ir studijavo logopediją.
Ligita Jakutienė: Logopedė - specialioji pedagogė Ligita mėgsta iššūkius, todėl po ilgo darbo kitoje srityje nusprendė paklausyti savo širdies ir papildyti logopedų - specialiųjų pedagogų gretas. Lengvai randanti kalbą su įvairiais vaikais ir mėgstanti su jais užsiimti Ligita ne kartą girdėjo tų vaikų mamų komplimentus, kad tik jai jos patikėtų savo brangiausią turtą - vaikus. Tokie ir panašūs komplimentai pastiprino Ligitos norą studijuoti ir paskatino pasirinkti švietimo pagalbos specialisto kelią. Ligita yra įgijusi ekonomikos bakalauro ir vadybos magistro laipsnius Vytauto Didžiojo universitete. Po studijų pasirinkusi darbą pirkimų ir logistikos srityje, šiandien džiaugiasi įgyta patirtimi, kurią pritaiko dirbdama ir logopede - specialiąja pedagoge. Šiuo metu Ligita studijuoja VU Šiaulių akademijoje, kur siekia įgyti Specialiojo pedagogo ir logopedo bakalauro laipsnį bei džiaugiasi, kad dar studijuodama visas naujai įgytas žinias gali pritaikyti dirbdama „Upės teka“ centre. Ligita yra gyvas įrodymas, kad mokytis niekada nevėlu, o gyvenime svarbiausia atrasti mylimą darbą. Kaip geriausias savo savybes ji išskiria žaismingumą, kūrybiškumą ir atsidavimą darbui.
Monika Seibutytė: „Moki žodį - žinai kelią “ - tai lietuvių liaudies patarlė, kuri labai patinka logopedei Monikai Seibutytei. Pasak jos, daug kartų teko įsitikinti, jog tinkamas, laiku pasakytas žodis į gyvenimą atveda draugus ir atveria ne vienerias duris. Daugiau nei dešimtmetį dirbdama su ikimokyklinio amžiaus vaikais Monika pastebėjo, kad kai kuriems vaikams sunkiau sekasi kalbėti, todėl jiems kyla sunkumų susidraugauti su kitais vaikais, sunku išreikšti savo norus ar poreikius, o drovesnis vaikas, nesuprastas iš pirmo karto, ne visada išdrįsta klausti dar kartą. Stebėdama vaikų su kalbos sunkumais kasdienybę Monika pradėjo ieškoti rakto, kaip galėtų jiems padėti. Tai ją atvedė į Logopedijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Čia specialistė džiaugiasi įgijusių žinių, kurias šiandien taiko praktikoje tiek dirbdama kaip darželio mokytoja, tiek - kaip logopedė. Monika Seibutytė studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete, kur įgijo edukologijos bakalauro laipsnį. Jos teigimu, šios studijos subrandino pagarbą vaikui ir suteikė žinių apie vaiko raidą bei gebėjimus skirtinguose gyvenimo tarpsniuose. Vėliau Monikos gyvenime sekė studijos Vytauto Didžiojo universitete, kuriame Monika įgijo socialinių industrijų ir komunikacijos magistro laipsnį. Galiausiai ji pasinaudojo galimybe dar kartą studijuoti VDU ir įgijo logopedo specialybę. Atrodo, kad noras padėti ir suprasti vaikus yra užkoduotas Monikos genuose. Ilga savanorystės kelionė „Vaikų linijoje“ padėjo jai suvokti, kad kiekvienas nori būti išgirstas ir suprastas, o jai pačiai savanorystė padeda į gyvenimo atneštus iššūkius pažvelgti paprasčiau. Būtent „Vaikų linijos“ bendruomenėje sutikta „Upės teka“ centro įkūrėja Julija pakvietė Moniką prisijunti prie centro veiklos.
Ana Gvozdovskaja: „Kuo anksčiau pradedama specializuota pagalba vaikui, tuo didesnė tikimybė, kad jis pasieks geresnių rezultatų tiek kalbos, tiek socialinėje, tiek pažintinėje raidoje.“ Šią Zwaigenbaum, L. ir Bauman, M. L. mintį dažnai prisimena klinikinė logopedė ir specialioji pedagogė Ana. Būtent ši citata tapo kertiniu akmeniu jos profesiniame kelyje - ankstyva pagalba vaikui Anai reiškia galimybę laiku pastebėti sunkumus, suteikti tikslingą palaikymą ir padėti augti vaiko gebėjimams. Darbo kasdienybėje Ana nuolat mato, kaip ankstyvas ir kryptingas specialistų įsitraukimas padeda vaikams lengviau prisitaikyti prie aplinkos, stiprinti pasitikėjimą savimi, drąsiau dalyvauti ugdymo procese. Jai svarbu ne tik padėti vaikams ir suaugusiesiems įveikti kalbos bei komunikacijos barjerus, bet ir padėti kiekvienam atrasti savitą, jiems suprantamą būdą išreikšti save, bendrauti bei mokytis pagal individualius gebėjimus. Anos profesinis kelias - nuoseklus ir kryptingas: ji yra įgijusi pedagogikos bakalauro laipsnį Lietuvos edukologijos universitete, baigusi specialiosios pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete bei įgijusi klinikinio logopedo kvalifikaciją Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Papildomai ji baigė III pakopos Vaiko raidos vertinimo skalių (DISC) metodikos mokymo programą ir šiuo metu atlieka vaikų raidos vertinimus. Norą padėti vaikams Ana lėmė asmeninė patirtis - artimo vaiko sveikatos iššūkiai, nuolatinės reabilitacijos, gydytojų konsultacijos ir bendravimas su kitais tėvais, auginančiais vaikus su negalia. „Gyvenime vadovaujuosi keliomis sentencijomis, kurios visos kalba apie nuolatinį judėjimą pirmyn, tobulėjimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Tikiu, kad žmogus mokosi visą savo gyvenimą - ir dirbdama su vaikais niekada nesijaučiu tik mokytoja. Tai abipusiai mainai, kuriuose kiekvienas pasiimame tai, ko tuo metu labiausiai reikia. Iš vaikų semiuosi žaismingumo, naivumo, gebėjimo džiaugtis mažais dalykais ir tikėjimo stebuklais. Kaip sakė Lao Dzė: „Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.“ Tad visada skatinu vaikus žengti tą pirmąjį žingsnį ir kartu leistis į naujus atradimus. Kita man artima mintis - Tomo Edisono žodžiai: „Mūsų didžiausia silpnybė - nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų - visuomet bandyk dar vieną kartą!“ Šią mintį dažnai kartoju ir savo vaikams, ir ugdytiniams: „Bandyk dar kartą.“ Esu įsitikinusi, kad tik bandydami ir kartodami mokomės, o galiausiai - pasiekiame savo tikslą.“
Agnė Šemberienė: Agnė baigė Vilniaus dailės akademijos Atvirąją dailės, dizaino ir architektūros mokyklą, kur įgijo dailės terapijos pagrindus, taip pat studijavo logopediją Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Kelerių metų patirtį sukaupė dirbdama dailės terapeute Vaikų reabilitacijos ligoninėje, kur labiausiai vertino komandinių specialistų darbą dėl bendro tikslo. Šiuo metu dirba dailės mokytoja ir logopede darželyje, o „Upės teka“ komandą vadina artima bendruomene, kuri įkvepia ir palaiko. Neformali patirtis Agnei taip pat labai svarbi: ji savanoriavo „Patria“ organizacijoje, kur lankė vienišus senelius ir padėjo jiems buityje. Ši patirtis padėjo suprasti, kaip svarbu žmonėms yra paprastas bendravimas.
Ingrida Pocienė: Jei kada nors skambinote mūsų centro bendruoju telefonu, tuomet tikrai girdėjote malonų Ingridos balsą. Ji mūsų centro tiltas, jungiantis klientus ir specialistus. Ilgametė Ingridos administracinio darbo patirtis šiandien užtikrina, kad visa būtina informacija pasiektų „Upės teka“ specialistus ir centro lankytojus.
tags: #bendradarbiavimas #su #tevais #auginancius #specialiuju #poreikiu