Pasiruošimas mokyklai - tai svarbus etapas tiek vaikui, tiek tėvams. Jis apima ne tik mokyklinių prekių įsigijimą, bet ir psichologinį pasiruošimą, ypač jei vaikas turi specialiųjų poreikių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai pasiruošti šiam svarbiam gyvenimo etapui, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo mokyklinių prekių pirkimo iki vaiko emocinio palaikymo.
Priešmokyklinis ugdymas: ar tai būtina?
Pasiruošimas mokyklai gali tapti tikru iššūkiu ir tėvams, ir vaikams. Dažnas vaikas prieš eidamas į pirmąją klasę lanko vaikų darželį, kuriame bendrauja su kitais vaikais ir kai kuriais atvejais - mokosi tam tikrų akademinių dalykų. Pradėti lankyti mokyklą po vaikų darželio gali būti sudėtinga, nes pasikeičia aplinka, struktūra, draugai, atsiranda mokytojai bei daugybė naujovių, keliančių stresą. Todėl dalis mokyklų siūlo priešmokyklines klases ten pat, kur vaikai vėliau pradės lankyti pamokas.
Vaikų darželiuose dažnu atveju vaikai susirenka tiesiog praleisti dieną, pažaisti su kitais vaikais, tačiau mokosi labai nedaug. „Erudito“ licėjų lankančių trečioko Augusto ir antroko Dovydo mama Airė Keturakienė sakė, kad būtent kitokia struktūra lėmė apsisprendimą darželį iškeisti į priešmokyklinę klasę: „Augustas jau puikiai skaitė ir skaičiavo, buvo itin smalsus vaikas. Jautėme, kad jam reikia didesnių akademinių iššūkių. Priešmokyklinė klasė mokykloje pasiūlė tai, ko tuo metu negalėjo pasiūlyti darželis - struktūruotą ugdymą, papildomas veiklas, pavyzdžiui, anglų kalbos pamokas. Dabar, kai Augustas jau trečiokas ir laisvai bendrauja anglų kalba, galime sakyti, kad šis sprendimas buvo teisingas."
Ketvirtokės Nidos mama Gintarė pasakojo, kad tai nebuvo paprastas sprendimas, nes vaikas nelankė darželio: „Jautėme, jog vaikas pasiruošęs žingsniui į priešmokyklinę klasę, bet vis tiek kirbėjo abejonė - kaip bus?“. Trečioko Adomo mama Irena sakė, jog sprendimas leisti savo vaikus į priešmokyklinę klasę mokykloje, o ne į darželį, atėjo per patirtį. Trečiokės Adrijos mama Miglė pastebėjo, jog pradėjus lankyti mokyklą, vaiko ir taip laukia labai daug pasikeitimų. Nauja aplinka, nauji draugai, nauja mokytoja, nauja tvarka ir naujas dienos ritmas - visa tai vaikui gali sukelti labai daug streso: „Kad tokio streso išvengtume arba bent jau sumažintume jo faktorius, nusprendėme savo dukrą Adriją prie aplinkos, naujos mokytojos ir kitų aplinkybių pratinti dar nuo priešmokyklinės klasės".
Kalbintos mamos pabrėžė, kad prieš apsisprendžiant su šeimomis lankėsi ne vienoje mokykloje, kol galiausiai pasirinko „Erudito“ licėjų. Daugeliu atvejų tai nulėmė jame jau besimokančių vaikų laisvumas bei pedagogų požiūris į vaikų ugdymą. A. Ji džiaugėsi, kad vaikų augimas labiausiai pasireiškė per temas, kurias jie aptarinėdavo: „Jos tapo įvairesnės ir brandesnės. Buvo akivaizdu, kad mokykloje sūnūs mokosi ne tik faktų, bet kartu yra mokomi kelti klausimus ir diskutuoti".
Taip pat skaitykite: Vaikų auklėjimo apklausa tėvams
Gintarė pastebėjo, kad jos dukters klasės vadovė skyrė jautrų dėmesį, padrąsino ir palaikė. Adaptacija truko tik pora savaičių, kol ji pajuto, kad gali pasitikėti mokytoja, o mokyklos kasdienybė - įvairi ir įtraukianti. „Vaikas tapo drąsesnis, savarankiškesnis, pasitikintis savimi ir atviras. Viešas kalbėjimas, idėjų pristatymas tapo įprastas. Nuo pat pirmų dienų, išgirdusi nuoširdų „mano mokytoja Jūratė - pati geriausia“, trečiokės mama Miglė žinojo, kad padarė gerą pasirinkimą. „Erudito“ licėjuje ją labiausiai nustebino tai, kad daug dalykų, kuriuos dukra išmoko priešmokyklinėje klasėje, jai labai lengvai pavyko integruoti į kasdienybę - nuo pastabų močiutei, kad netinkamai rūšiuoja šiukšles, iki vienos kelionės metu užduoto klausimo: „mama, kuo tau kvepia šis miestas?“.
„Pažangą matome ir toliau - ypač smagu stebėti, kaip vaikai auga ir tobulėja bakalaureato pradinio ugdymo programos (IB PYP) projektų metu. Vienas iš svarbiausių dalykų akademinėje bendruomenėje - mokytojai. Jų bendravimas su vaikais bei atvirumas su tėvais dažnai tampa esminiu renkantis mokymo įstaigą. „Galime nuoširdžiai pasakyti - jaučiame pasitikėjimą. Mokytojai ne tik ugdo, bet ir kuria ryšį su vaikais. Kiekvienas vaikas čia nėra tik „mokinys“, bet vertinamas kaip asmenybė, kuriai skiriamas individualus dėmesys. Be to, mokykla deda pastangas palaikyti nuolatinį ryšį su šeimomis, organizuoja susitikimus, ugdomąsias veiklas tiek tėvams, tiek mokytojams, stengiasi burti bendruomenę“, - kalbėjo A. Gintarė sakė nuo pradžių jautusi, kad mokytojai atliepia šeimos poreikius, reaguoja į pastebėjimus ir keliamus klausimus: „Patys noriai stengiamės dalyvauti ir padėti mokyklos bendruomenei, kurti abipusį ryšį. Mokykla turi nuoseklius, sisteminius formatus: tėvų susirinkimai, mokytojų bendravimas atskirai su kiekviena šeima, vaiko kompetencijų pažangos apžvalgos".
Tuo tarpu Miglė pastebėjo, kad absoliuti dauguma „Erudito“ licėjaus mokytojų, su kuriais teko susidurti - ne tik savo srities specialistai, bet ir nuostabūs žmonės. „Kiekvieną kartą atėjus į klasę vis stebiuosi, kaip dukters mokytojai pavyksta išlaikyti tokią didelę vaikų pagarbą ir autoritetą, viskas, ką ji pasako - šventa tiesa. Tą labai vertina ir gerbia ir tėvai, mes visuomet žinome, kad galime kreiptis į mokytoją su klausimais ar patarimo prašymu".
Tėvams, besirenkantiems vietą, kurioje mokysis jų vaikai, natūraliai kyla klausimas ne tik dėl darželio ar priešmokyklinės klasės, bet ir dėl pačios ugdymo įstaigos. Kalbintos mamos tvirtina, kad nei minutę nesigailėjo, kad pasirinko būtent „Erudito“ licėjų. A. Priešmokyklinė klasė mokykloje yra puikus pirmasis žingsnis į akademinį pasaulį: vaikas pamažu pradeda suvokti, kas yra atsakomybė, kaip dirbti grupėje, planuoti laiką. Tai leidžia greitai mokytis tiek akademinių, tiek socialinių dalykų. Kartu perėjimas į pirmąją klasę kelia mažiau streso ir yra nuoseklus“. Mama Gintarė taip pat pritarė sakydama, kad priešmokyklinėje klasėje čia pasijunta mokiniais, susitapatina su mokykla, bet nepraranda darželinukų džiaugsmo. Projektinė aplinka pateikiama kaip žaidimas, ugdo smalsumą, drąsą, gebėjimą kalbėti, savo unikalumo pajautimą. Jai atrodo labai svarbu, kad „Erudito“ licėjuje vaikai mokomi palaikyti vieni kitus.
Miglė, kaip prioritetą išskyrė faktą, jog priešmokyklinė klasė mokykloje padeda vaikui ne tik pasiruošti, bet ir pamėgti mokyklą - o tai neįkainojama investicija į sklandžią ir sėkmingą mokymosi pradžią. „Mano pagrindiniai argumentai dar neapsisprendusiems tėvams būtų tokie: visų pirma, tai lemia mažiau streso tiek vaikui, tiek tėvams. Vaikas susipažįsta su mokyklos aplinka, mokytojais, patalpomis ir dienotvarke anksčiau. Tai reiškia, kad vėliau nereikia prisitaikyti prie kelių naujovių vienu metu. Antra, mokyklos aplinka skatina didesnį brandumą, įgalina vaiką greičiau įsisavinti struktūrą ir taisykles. Vaikas į mokyklą žengia jau jausdamasis saugiai, žinodamas, ko tikėtis - mano supratimu, tai turi didelę įtaka ankstyvai vaiko raidai. Trečia, labai svarbus ir emocinis elementas - vaikas anksčiau pradeda kurti santykius su būsimais klasės draugais, mokytojais, o tai padeda formuotis bendruomenei ir emociniam ryšiui“, - patarimų davė ji.
Taip pat skaitykite: Ankstyvasis amžius darželyje: adaptacijos iššūkiai
Mokyklinio rinkinio ruošimas: ką būtina įtraukti?
Pirmoko mokyklinio rinkinio ruošimas yra vienas svarbiausių momentų vaiko gyvenime, o tėvų vaidmuo šiame procese - neįkainojamas. Pasirinkdami tinkamus daiktus, pavyzdžiui, kuprinę, mokyklinius reikmenis ar drabužius, tėvai ne tik suteikia vaikui mokymuisi reikalingų priemonių, bet ir stiprina jo saugumo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Apsipirkimas kartu gali tapti proga pasikalbėti apie mokyklą, o tai padės vaikui susitaikyti su nauju gyvenimo etapu.
Kas turėtų būti pirmoko mokykliniame rinkinyje?
- Kuprinė: lengva, ergonomiška ir pritaikyta prie vaiko ūgio. Daugiau negu trečdalis tyrimo dalyvių teigė, kad šiemet ieškos vaikui tinkamos kuprinės. Kaip svarbiausią pasirinkimo kriterijų net 2 iš 3 tėvų įvardijo ergonomiką - t. y. ar kuprinės dydis ir svoris atitinka vaiko ūgį, ar ji yra patogi nugarai ir pečiams, ar yra orui laidi bei kietinta kuprinės nugara su tinkleliu ir t. t. Apskaičiuota, kad mokiniai per visus mokslo metus keliauja į mokyklą ir su savimi nešasi kuprinę. Kuo ji lengvesnė, kuo patogesnė, kuo tvirtesnė, tuo kelias į mokyklą ir iš jos tampa trumpesnis.
- Rašymo ir piešimo reikmenys: pieštukai, rašikliai, rašymo priemonės, spalvoti pieštukai, žymikliai, trintukai, drožtukai, liniuotės, klijai ir žirklės. Nepamirškite penalo, kuriame tilptų visi šie daiktai!
- Piešimo reikmenys: piešimo bloknotai, spalvotas popierius, plastilinas ir dažai.
- Sportinė apranga: patogūs sportiniai bateliai, šortai ir marškinėliai. Būtinai patikrinkite, ar Jūsų vaiko mokykloje reikalaujama tam tikrų spalvų sportinės aprangos - dažniausiai tai būna balti marškinėliai ir juodi arba tamsiai mėlyni šortai.
Pasirinkti tinkamus drabužius į mokyklą - taip pat svarbu, kaip ir mokyklinį rinkinį. Jūsų vaikas didžiąją dienos dalį praleidžia mokykloje, todėl svarbu užtikrinti, kad drabužiai būtų patogūs, funkcionalūs ir… stilingi. Į ką atkreipti dėmesį ruošiant pirmoko drabužius?
- Svarbiausia, kad drabužiai būtų patogūs ir nevaržytų vaiko judesių.
- Rinkitės natūralių medžiagų drabužius, pavyzdžiui, medvilninius, kad oda galėtų kvėpuoti.
- Geri batai - būtini! Rinkitės batus su gerai suformuotu vidpadžiu ir lanksčiu padu - jie užtikrins komfortą visą dieną. Šio amžiaus vaikai yra labai aktyvūs, todėl batai turi būti patvarūs ir lengvai apsiaunami.
- Pirkite drabužius, kuriuos galima dėvėti sluoksniais. Tai paprasčiausias būdas užtikrinti vaiko komfortą keičiantis orams. Šaltesnėmis dienomis puikiai tiks lengvi džemperiai ir megztiniai, kuriuos prireikus galima bus lengvai nusivilkti.
- Madingi raštai ir spalvos leis vaikui pasitikėti savimi ir jaustis stilingam. Patartina rinktis drabužius, kuriuos galima lengvai derinti įvairiuose deriniuose.
Jūsų vaiko spintoje turėtų būti: marškinėliai, džemperiai ir megztiniai (rekomenduojama neužsegami), džinsai arba medžiaginės kelnės, sportinės kelnės arba tamprės.
Finansinis pasiruošimas: kaip efektyviai planuoti biudžetą?
Artėjantis paskutinis vasaros mėnuo primena apie ateinančius mokslo metus. Daugeliui tėvų tai intensyvus laikotarpis, kuomet šeimos biudžetą reikia skirti pasiruošimui mokyklai. Naujausia „Lidl Lietuva” užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat” atlikta apklausa atskleidė, kad daugiausiai Lietuvos gyventojų pasiruošimui mokyklai skiria nuo 100 iki 200 eurų.
Taip pat skaitykite: Edukacija ir Pramoga
Prekybos tinklas taip pat paskaičiavo, kad šiais metais bazinių kanceliarinių prekių krepšelį mokyklai „Lidl” parduotuvėse galima įsigyti už maždaug 30 eurų. „Suprantama, kad mokyklinių prekių krepšelis kiekvienoje šeimoje ir kiekvienam vaikui gali skirtis atsižvelgiant į reikalingų prekių poreikį, taip pat, kokių priemonių yra likusių nuo ankstesnių metų, o kokias - jau reikia papildyti. Paskaičiavome bazinio krepšelio kainą, o šį krepšelį sudaro beveik dvidešimt skirtingų kanceliarinių prekių - nuo sąsiuvinių ir aplankalų jiems, piešimo reikmenų iki kuprinės. Daugelis mūsų prekių yra pakuotėse po daugiau vienetų, pavyzdžiui, pieštukai, trintukai ar žymekliai parduodami rinkiniais. Tai leidžia klientams sutaupyti ir pasirūpinti visais reikalingais reikmenimis ilgesniam laikui arba jais gali pasidalinti ir keli šeimos nariai” - teigia Lidl Lietuva” korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Liepos mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai mokyklinių prekių krepšeliui Lietuvos gyventojai planuoja skirti nuo 100 iki 200 eurų - taip atsakė 40 proc. apklaustųjų. 23 proc. Lietuvos gyventojų kasmet išleidžia kiek daugiau - 201-300 eurų, o 20 proc. apklausos dalyvių nurodė, mokyklai reikalingų priemonių biudžetas neviršija 100 eurų sumos. Remiantis liepos mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, didžiausią (74 proc.) mokyklinių priemonių krepšelio dalį sudaro kanceliarinės prekės. 63 proc. naujiems mokslo metams perka knygas ir pratybas, 58 proc. - sportinę aprangą, o 45 proc. pasirūpina nauja kuprine.
Kaip sutaupyti ruošiantis mokyklai?
- Susidarykite sąrašą: prieš eidami į parduotuvę, susidarykite reikalingų prekių sąrašą. Tai padės išvengti impulsyvių pirkinių ir sutelkti dėmesį į tai, ko tikrai reikia.
- Peržvelkite geriausius pasiūlymus: palyginkite kainas skirtingose parduotuvėse. Dažnai prekybos centrai siūlo akcijas ir nuolaidas mokyklinėms prekėms.
- Pirkite didesnio formato parduotuvėse: liepos pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai pirkėjų mokyklinėms prekėms įsigyti renkasi didesnio formato parduotuves, turinčias gausesnį asortimentą.
- Apsipirkite iš anksto: didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių pirkėjų (29 proc.) nurodė, kad apsipirkti mokyklai planuoja rugpjūčio viduryje, rugpjūčio pradžią ir pabaigą mokyklinei mugei rinkosi atitinkamai 23 ir 22 proc. apklaustųjų. Pirkinius į rugsėjį linkęs nukelti tik kas dešimtas pirkėjas.
- Įtraukite vaiką į procesą: dauguma (90 proc.) pirkėjų tvirtina, kad visas ar dalį mokyklai reikalingų prekių perka kartu su vaikais, atsižvelgdami į savo atžalų poreikius ir nuomones. Manoma, kad mokyklos laukimas tampa smagesnis, kai vaikas gali rinktis priemones su mėgiamais herojais, gyvūnais ar raštais.
Psichologinis pasiruošimas: kaip sumažinti stresą vaikui ir tėvams?
Mokymasis - kokybiškai nauja veikla vaikui, su naujais nepažįstamais žmonėmis, kitokiu gyvenimo ritmu bei dienos režimu. Pasiruošimas mokyklai neapsiriboja vien tik ugdymo įstaigos pasirinkimu ar mokyklinių prekių pirkimu. Tėvai arba globėjai, išleidžiantys į mokyklą savo vaikus, dažnai susimąsto, ar jie jau tam pasirengę. Psichologų nuomone, vaiko gebėjimas rašyti, skaityti ar skaičiuoti dar negarantuoja, kad pirmokas greitai adaptuosis mokykloje. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą, savarankiškumą bei sugebėjimą užmegzti naujus kontaktus tiek su suaugusiais, tiek su vaikais.
Kaip padėti vaikui pasiruošti psichologiškai?
- Apsilankykite mokykloje iš anksto: pirmiausia, tėvams reikėtų kartu su atžala užsukti į naują mokyklą anksčiau, negu pradės ją lankyti. Nuveskite vaiką į naują vietą, pavaikščiokite koridoriais, susipažinkite su auklėtoja.
- Stebėkite vaiko nuotaiką: atkreipkite dėmesį, kokios nuotaikos vaikas išeina į ugdymo įstaigą ir kokios iš jos grįžta. Uždaresni vaikai kartais nedrįsta pasipasakoti, su kokiais sunkumais susiduria.
- Kalbėkitės su vaiku: paklauskite vaiko, kaip sekėsi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, atsakyti į klausimus. Atminkite, kad vaiką labiau drąsina ne skuboti suaugusiųjų patarimai, kaip reikia elgtis, o tai, jog tėvai supranta jo sunkumus. Tiesiog pabandykite įsijausti į savo vaiko situaciją.
- Bendraukite su mokytoja: jei vaikas namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka ir nenori jos lankyti, derėtų dažniau bendrauti su mokytoja.
- Palaikykite vaiko pasitikėjimą savimi: pasistenkite nenuvertinti savo atžalos. Tokie žodžiai kaip „tu nieko nesugebi gerai padaryti“, „ar galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?“ tik padidina vaiko nepasitikėjimą ir nusivylimą savimi.
- Nekelkite mokyklos baimės: nereikėtų stiprinti mokyklos baimės tokiais klausimais kaip „ar labai bijai eiti į mokyklą?“ ir kt. Jei vaikas jaučia tam tikrą baimę, pasakykite, kad jo nenoras ir nerimas yra suprantami, kad daugelis vaikų tai patiria.
- Žaiskite žaidimus: uždaresniam, drovesniam vaikui tiktų žaidimas nupiešti mokyklą, draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai su tėvais. Piešdamas vaikas ne tik išlieja savo emocijas, bet ir iš naujo išgyvena tam tikras situacijas.
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija į mokyklą
Įsibėgėjanti mokslo metų pradžia neretai atskleidžia ir ugdymo proceso iššūkius. Tėvai, išleidę raidos sutrikimų, fizinę negalią ar kasdienybę varžančių lėtinių ligų turinčius vaikus į mokyklos suolą, neretai jaučiasi pasimetę, nežino, kaip elgtis ir padėti savo atžalai lengviau adaptuotis tarp bendramokslių. Jei tektų pasirinkti vienintelį žodį, kuris būtų tarsi raktas į kiek įmanoma sėkmingą vaiko ugdymąsi mokykloje, tai būtų „bendradarbiavimas“. Mokykla be bendruomenės - tik pastatas, tad kokia bus vaikų patirtis joje - tėvų ir mokytojų atsakomybė.
Sėkmingą ugdymąsi lemia daugybę veiksnių, tačiau labiausiai svarbus tėvų atvirumas ir atžalos negalios priėmimas, taip pat mokyklos pasirengimas priimti tokius mokinius, bendradarbiaujant su tėvais, pritaikant erdves ir suteikiant laisvę adaptuotis. Tiesa, psichologė pripažįsta, kad dalis ugdymo įstaigų vis dar susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su negalią turinčiais vaikais: nepakankamas erdvių ar priemonių pritaikymas, pedagogų ir specialistų trūkumas ar jų pasirengimo stoka. Natūralu, kad tokioje situacijoje iššūkių kyla visiems. Tėvai atvesdami sutrikimų turintį vaiką į mokyklą nori jam geriausio, mokykla savo ruožtu siekia suteikti geriausias sąlygas, kiek leidžia galimybės, o kitų vaikų tėvai nerimauja dėl savo atžalų tobulėjimo.
Raidos sutrikimų turintys vaikai dažnai stokoja socialinių įgūdžių ir tai tampa didele atskirties tarp bendraamžių priežastimi. Tačiau priklausomai nuo sutrikimo sudėtingumo, pamažu galima lavinti socialinius įgūdžius ir padėti vaikams prisitaikyti klasėje. Vis dėlto, vaikai ir paaugliai kartais skeptiškai žiūri į tuos, kuriems reikalingas didesnis dėmesys, o tam daro įtakos tėvų požiūris ir namuose formuojamos vertybės. Ugdyti kitų atžvilgiu tolerantišką ir padėti aplinkiniams gebantį vaiką tėvai turėtų rodydami pavyzdį patys.
Svarbu pasidomėti, ar mokykloje yra švietimo pagalbos specialistai, kurie padės mokytis kasdienių socialinių veiksmų (pasisveikinti, atsiprašyti, paklausti, paprašyti pagalbos).
Patyčios mokykloje: kaip atpažinti ir padėti vaikui?
Deja, su patyčiomis ir užgauliojimais susiduria labai daug mokyklinio amžiaus vaikų. Tėvams labai svarbu dar namuose pastebėti ženklus, kurie gali išduoti, kad vaikas susiduria su patyčiomis. Apie tai įspėja mokyklos vengimas, kartais išreiškiamas psichosomatiškai (skauda pilvą, negera būtent tuomet, kai reikia keliauti į mokyklą, nors aiškios ligos priežasties nėra), suprastėja nuotaika, didėja užsidarymas savyje ar atsiskyrimas.
Pastebėjus bent dalį šių išvardintų požymių - pirmas žingsnis galėtų būti atsargus pokalbis. Nekaltinkite, nevertinkite, tiesiog išklausykite - leiskite vaikui ar paaugliui išsipasakoti, parodykite supratimą. Jei jis nenori kalbėtis konkrečiai su jumis - pasiūlykite pasikalbėti su kitu žmogumi, kuriuo jis pasitiki ar tiki, kad bus suprastas. Nemažai mažamečių bijo tapti „skundikais“ ir vėliau sulaukti dar daugiau užgauliojimų, tačiau čia vėlgi turėtų įžengti tėveliai. Svarbu suprasti, kad gyvename didelėje bendruomenėje ir su sunkumais nebūtinai turime kovoti vieni. Raginama tėvus būti atvirais ir priimti pasiruošusiųjų padėti pagalbą.
Tėvų prioritetai renkantis mokyklą
Nemažai daliai tėvų labai svarbu, kad mokykloje vyktų įdomios, šiuolaikiškos pamokos ir kad mokytojai bei vadovai atvirai bendrautų su tėvais. Toks tėvų požiūris atitinka PISA tarptautinės tėvų apklausos rezultatus: renkantis mokyklą, tėvams daug svarbiau mokyklos saugumas, maloni emocinė aplinka nei mokyklos reputacija ar net mokymosi rezultatai. Pradinių klasių mokinių tėvų požiūriu, gera mokykla visų pirma yra saugi, joje vyrauja gera emocinė aplinka, dirba geri mokytojai. Mažiau svarbu, kad mokykla pasižymėtų aukštais mokinių pasiekimais ir kitais rezultatais, nelabai rūpi ir mokyklos prestižas. Kaip teigė kai kurie pradinukų tėvai, gera mokykla yra ta, kurioje moko jiems patinkanti pradinių klasių mokytoja, maža mokykla, kurioje mokosi tik pradinių klasių mokiniai, mokykla, turinti prailgintos darbo dienos grupę.
5-8 klasių tėvams itin svarbus mokyklos saugumas. Lyginant su kitais tėvais, jiems svarbiau, kad mokykla teiktų veiksmingą pagalbą įvairių poreikių mokiniams, mokytojai ir vadovai atvirai bendrautų su tėvais. Pagrindinę mokyklą lankančių vaikų tėvams mažiau svarbi gera emocinė aplinka, estetinė, jauki, moderniai įrengta mokykla, iniciatyvūs mokyklos vadovai ar įdomios šiuolaikiškos pamokos.
9-10 klasių mokinių tėvai atsižvelgia į emocinę mokyklos aplinką, bet, kaip ir besimokančiųjų 11-12 klasėse, labai vertina aukštus mokinių egzaminų rezultatus, laimėjimus konkursuose, olimpiadose. 9-12 klasių mokinių tėvams, lyginant su kitais, svarbesnis ir mokyklos prestižas. Tėvams, turintiems aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, lyginant su kitokio išsilavinimo tėvais, daug svarbesni geros mokyklos bruožai - gera emocinė mokyklos aplinka, įdomios ir šiuolaikiškos pamokos, aukšti mokinių laimėjimai konkursuose, egzaminų rezultatai ir popamokinių veiklų įvairovė. Tėvams, kurių išsilavinimas vidurinis, svarbiau nei kitiems, kad mokykla būtų saugi. Tėvams, kurių išsilavinimas pagrindinis, aktualiau nei kitiems, kad mokytojai ir mokyklos administracija atvirai bendrautų. Taip pat jie daugiau dėmesio teikia aplinkos estetiškumui, jaukumui, modernumui. Saugumą mokykloje vertina visi tėvai, bet ypač tai akcentuoja miestelių ir kaimų gyventojai.