Pastebėjus, jog kūdikis purto galvą į šalis, linguoja visą kūną ar net daužo galvą į pagalvę, tėvams dažnai kyla nerimas. Ypač jei tokie judesiai pasireiškia prieš miegą ar naktį. Tačiau svarbu suprasti, kad tokie ritminiai judesiai kūdikiams ir vaikams iki kelių metų yra gana dažnas reiškinys. Šiame straipsnyje aptarsime galimas galvos daužymo priežastis, kada tai yra normalu ir kada reikėtų kreiptis į specialistus.
Kas yra ritminiai judesiai ir kodėl jie atsiranda?
Kūdikiai ir vaikai iki kelių metų gali savaip išreikšti ritminius judesius. Net iki 60 % kūdikių iki 9 mėnesių amžiaus gali pasireikšti vienos ar kitos rūšies ritminiai judesiai. Tokie įpročiai dar gali būti vadinami ritmiškais judesiais. Kai kurie vaikai prieš užmigdami nesustodami daužo galvą į kietą objektą, pavyzdžiui, lovelės kraštą. Tai gali trukti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų. Taip pat vaikai ramina save sukiodami galvą - gulėdami ant nugaros nesustodami sukioja galvą iš vienos pusės į kitą. Kartais jie galvą sukioja taip stipriai, kad netgi nutrina plaukus pakaušyje. Kitas panašus elgesys - tai kūno supimas, kai vaikas sėdėdamas ar klūpėdamas ima ritmiškai judėti pirmyn ir atgal arba į šonus.
Mokslininkai vis dar aiškinasi, kodėl daugelis vaikų elgiasi tokiu būdu. Dažniausiai tokie judesiai laikomi savęs raminimo priemone prieš miegą. Dažniausiai kūdikiai prieš užmigdami taip patys save ramina - tai jų būdas jaustis saugiau. Judėjimo ritmas padeda vaikui užmigti, taip pat atitraukti dėmesį nuo skausmo.
Kada galvos daužymas yra normalus raidos etapas?
Didžiojoje daugumoje atvejų ritminiai judesiai nėra susiję su kitomis ligomis ir yra laikomi natūralia raidos dalimi. Galvos purtymas ar kūno lingavimas paprastai nėra pavojingi - dažniausiai vaikas tiesiog ramina save. Nors suaugusiesiems toks elgesys kelia daug nerimo, dažniausiai jis nėra pavojingas vaikui. Vaikai jaučia skausmą ir netranko taip stipriai, kad susižeistų. Įprastai vaikai patys liaujasi kartoję tokį elgesį, kai atranda kitų būdų nusiraminti.
Šis įprotis atsiranda apie devintą mėnesį ir gali tęstis iki 2-3 metų. Dažniausiai tokie judesiai išnyksta tarp 2 ir 3 metų. Maždaug 5 metų amžiuje ritminių judesių vis dar pasitaiko tik nedidelei vaikų daliai, ir tik tuo atveju, jei nėra gretutinių sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Galimos priežastys
Nors savęs raminimas yra dažniausia priežastis, kartais galvos daužymas gali būti susijęs su:
- Emocine įtampa ar stresu: Vaikai gali naudoti ritminius judesius, kad susidorotų su stresinėmis situacijomis ar emocijomis. Pavyzdžiui, jei sūnelio sunkvežimiukas kažkur dingo arba sudužo atžalos mėgstamas puodelis - gali kilti tikra audra (juk šie daiktai jūsų vaikui buvo labai svarbūs). Todėl pasistenkite, kad vaiko susierzinimas jūsų nepasiektų. Jūs neturite šaukti ant nusiminusio ir šaukiančio vaiko. Žinoma, pasakyti lengviau, negu padaryti, tačiau tai veikia, jeigu suprantate, kad vaikas nesistengia jūsų išvesti iš kantrybės, o tiesiog tokiu būdu reaguoja į stresą.
- Skausmu: Dygstantys dantys, ausų infekcijos ar kitas diskomfortas gali paskatinti kūdikį daužyti galvą.
- Autizmo spektro sutrikimais (ASS): Ritminiai judesiai yra vienas iš galimų ASS požymių, tačiau vien tik šis elgesys nereiškia, kad vaikas serga autizmu.
- Kitais raidos sutrikimais: Kartais ritminiai judesiai gali būti pastebimi šalia tokių diagnozių kaip dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (ADHD), miego apnėja, Tourette ar kiti sindromai.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus kūdikio ar vaiko ritminius judesius, dažnai pakanka pediatro konsultacijos ir nuodugnesnio pokalbio apie vaiko miego įpročius. Tačiau kreiptis į gydytoją būtina šiais atvejais:
- Jei galvos daužymas yra labai intensyvus ir vaikas gali susižaloti.
- Jei ritminiai judesiai prasidėjo staiga ir yra lydimi kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, irzlumas, apetito stoka ar vėmimas.
- Jei galvos daužymas trukdo vaikui normaliai funkcionuoti dienos metu.
- Jei įtariate, kad vaikas gali turėti raidos sutrikimą.
Kaip padėti vaikui?
Daugumai vaikų gydymo visai nereikia - ritminiai judesiai išnyksta savaime, vaikui augant. Kol vaiko elgsena nekelia grėsmės, papildomų priemonių imtis nereikia. Tačiau galite imtis tam tikrų priemonių, kad palengvintumėte vaiko savijautą ir sumažintumėte galvos daužymo riziką:
- Užtikrinkite saugią aplinką: Paminkštinkite lovelės kraštus, kad vaikas nesusižeistų.
- Sukurkite raminančią rutiną prieš miegą: Maudykitės, skaitykite knygeles, dainuokite lopšines.
- Pasiūlykite alternatyvius savęs raminimo būdus: Duokite vaikui minkštą žaislą, kurį jis galėtų apkabinti, arba pamėginkite jį paglostyti.
- Atsižvelkite į vaiko poreikius: Jei vaikas jaučia stresą, pabandykite išsiaiškinti priežastį ir padėkite jam susidoroti su emocijomis.
Kiti erzinantys vaikų įpročiai ir kaip į juos reaguoti
Be galvos daužymo, mažus vaikus gali lydėti ir kiti tėvus erzinantys įpročiai, tokie kaip nosies krapštymas, piešimas ant sienų, nuolatinis tos pačios knygelės skaitymas ar isterijos priepuoliai. Svarbu suprasti, kad dauguma šių įpročių yra normalūs raidos etapai ir nereikalauja griežto baudimo.
- Nosies krapštymas: Dažnai vaikai krapšto nosį todėl, kad nuobodžiauja arba patiria stresą, kiti vaikai tiesiog smalsauja. Ypač dažnai nosį krapštinėja alergiški vaikai. Svarbu paaiškinti vaikui, kad tai yra socialiai nepriimtinas elgesys, ir pasiūlyti jam alternatyvius būdus, kaip nusiraminti ar užsiimti.
- Piešimas ant sienų: Jeigu jūsų atžala mėgsta puošti sienų apmušalus visomis vaivorykštės spalvomis, jums teks pasisemti kantrybės ir kartoti viską nesuskaičiuojamą daugybę kartų, kol vaikas galiausiai supras, kad piešti ant sienų negalima iš viso. Suteikite vaikui popieriaus ar specialią lentą piešimui.
- Tos pačios knygelės skaitymas: Vienos ir tos pačios knygelės skaitymas, tos pačios dainelės klausymas ar filmuko žiūrėjimas - svarbi mokymosi dalis ankstyvame amžiuje. Būtent taip vaikas ima suvokti kalbos subtilybes ir mokosi pastebėti detales.
- Isterijos priepoliai: Kad išvengtumėte isterijos priepuolių, vaikas turi mokėti valdyti savo emocijų proveržius - o tai gana sudėtinga net ir penkiamečiui. Jeigu vaikas vidury parduotuvės griūna ant grindų, ima daužytis rankomis ir kojomis, reikalaudamas nupirkti žaislą, net negalvokite nusileisti - antraip tiesiog parodysite, kad isterija yra efektyvus būdas pasiekti tai, ko vaikas nori. Užuot pykę pamėginkite „užjausti“.
Kiti įpročiai
Vaikai nuo 18 iki 24 mėnesių amžiaus aktyviai viską kandžioja. Jiems labai įdomu, kas bus su žmonėmis, kuriems jie taip daro. Jeigu jis kanda ir paaugęs, šį klausimą būtina spręsti: ieškokite dirgiklių (tai gali būti alkis, nuovargis, dygstantys dantys), ir padarykite viską, kas įmanoma, iki tol, kol dantukai susmigs į kieno nors galūnę. Jeigu jūsų vaikas įkando kitam vaikui - būtinai juos išskirkite ir pasikalbėkite su „nukentėjusiojo“ tėvais. Paaiškinkite jiems, kad pasistengsite, jog tai daugiau nebepasikartotų. Jeigu to nepadarysite - kiti tėvai gali pasidaryti išvadą, kad jums visai nerūpi, kaip elgiasi jūsų atžala.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Savo kūno tyrinėjimas - normalus vaiko elgesys. Čia nėra jokių užslėptų motyvų.
Vaikai pradeda čiulpti savo nykštį ar kitą pirštą jau pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais. Mažam vaikui dideliame suaugusiųjų pasaulyje savas nykštys yra puikus saugumo objektas - jis visada šalia, kai prireikia. Čiulpimas - pirmasis vaiko instinktas, sukeliantis malonias asociacijas, nes yra susijęs su maitinimusi ir alkio numalšinimu.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
tags: #kudikis #specialiai #dauzo #galva