Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, kur šeimos dažnai gyvena skirtingose šalyse, vaiko teisių apsauga tampa ypač svarbi. Vienas iš esminių aspektų - tėvų sutikimas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Straipsnyje aptariama, kada reikalingas tėvų sutikimas, kokios pasekmės laukia, jei vaikas išvežamas be sutikimo, ir kokie mechanizmai taikomi ginant vaiko teises.
Tėvų sutikimas išvykstant gyventi į kitą šalį
Vaiko teisių gynėja, teisininkė Ugnė Klingerė, atkreipia dėmesį, kad skyrium gyvenančiam tėčiui ar mamai nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į kitą šalį, būtina gauti buvusio partnerio rašytinį sutikimą. Tai svarbu, nes toks sprendimas keičia vaiko gyvenimą, santykius su abiem tėvais ir bendravimą.
Teisinis reglamentavimas
„Vaikas išvykti gyventi į kitą šalį gali su tuo iš tėvų, su kuriuo - teismo sprendimu - yra nustatyta jo gyvenamoji vieta. Kita būtina sąlyga - rašytinis nevykstančio tėvo sutikimas“, - teigia U. Klingerė. Teisininkė pabrėžia, kad teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, neatleidžia nuo prievolės priimant šį svarbų sprendimą pasitarti su antruoju.
Ginčų sprendimas teisme
Jeigu tėvams nepavyksta susitarti, ginčas sprendžiamas teisme. Išvykti ketinantis tėvas turėtų kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą išsivežti vaiką į užsienio šalį be antrojo iš tėvų sutikimo. Tik gavus teismo leidimą arba turint atskirai gyvenančio tėčio ar mamos sutikimą, vaiko išvykimas laikomas teisėtu.
Pasekmės išvykus be sutikimo
Jeigu nuolat gyventi į kitą šalį su vaiku išvykstama be sutikimo ar teismo leidimo, toks vaiko išvežimas laikomas neteisėtu, o antrasis iš tėvų įgyja teisę prašyti, kad jo vaikas būtų sugrąžintas į Lietuvą. Vaiko teisių gynėjai padeda mūsų šalyje likusiam tėvui, teikia pagalbą kelyje į vaiko susigrąžinimą į gimtinę.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Bendravimo svarba
U. Klingerė pabrėžia: „Priimdami bet kokius su vaiku bei jo gyvenamąja vieta susijusius sprendimus, pasitarkime tiek su pačiu vaiku, tiek su partneriu. Juk vaikui labai svarbu turėti abu tėvus, nevaržomai bendrauti ir būti apsuptam meile ir rūpesčiu. Atminkime, kad ir skyrium gyvenantis tėtis ar mama turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.“
Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę, labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu vienu iš tėvų bei vaiko giminaičiais.
Tarptautinis vaiko grobimas
Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, yra problema, kuri ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai padidėja šeimos konfliktų rizika. Pasak teisininkės ir mediatorės Kristinos Cipkuvienės, sužinojus apie vaiko išsivežimo gyventi į užsienį faktą, svarbu veikti nedelsiant ir ginti tiek vaiko, tiek savo kaip vieno iš tėvų interesus.
Hagos konvencija
Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija. 1980 m. Hagos konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas. Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą. Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija.
Tarptautinė mediacija
Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas. Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos.
Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į šeimos santykius
Centrinės institucijos
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo reglamentuoja, kaip šalys turėtų reaguoti į atvejus, kai vaikai neteisėtai išvežami į kitas šalis arba iš jų. Kiekviena šalis privalo nustatyti savo Centrinę instituciją, kuri teiktų pagalbą tiek „išvykstančiose“, tiek „atvykstančiose“ bylose.
Vaiko adaptacija naujoje šalyje
Pagal Hagos konvenciją, jei per metus nuo neteisėto vaiko pervežimo į kitą šalį nepavyksta pradėti teisminio proceso, gali būti taikoma „settlement“ išimtis. Kitaip tariant, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau įsitvirtino naujoje gyvenamojoje šalyje. Sprendžiant dėl vaiko grąžinimo į pirminę šalį bus vertinama, ar vaikas jau adaptavosi naujoje aplinkoje, ar lanko ugdymo įstaigą, ar moka bendrauti tos šalies kalba, kokia paties vaiko nuomonė, kur jis nori gyventi ir pan.
Patarimai tėvams
Tėvai, planuojantys laikinai ar neribotam laikui persikraustyti į užsienį kartu su vaikais, turėtų iš anksto apsvarstyti galimas teisines pasekmes ateityje. Kas nutiktų, jei vienas iš tėvų nuspręstų grįžti kartu su vaikais į gimtąją šalį? Siekiant išvengti galimų ginčų ir teisinių nemalonumų, rekomenduojama pasikonsultuoti su tarptautinės šeimos teisės advokatu. Jau gyvenantiems užsienyje tėvams ir norintiems užsitikrinti didesnę tikimybę galėti grįžti į gimtąją šalį kartu su vaikais skyrybu atveju, svarbu išlaikyti socialinius ir ekonominius ryšius su savo gimtąja šalimi.
Vaiko teisės teismo procesuose
Kaip per bylas užtikrinamos vaiko teisės? Vaiko interesais pirmiausia turi rūpintis jo šeima, t. y. tėvai arba globėjai. Teismams tenka įsikišti tada, kai vaiko interesai pažeidžiami arba kyla tokia grėsmė. Baudžiamosiose bylose - kai vaikas tampa nusikaltimo auka, civilinėse bylose - kai reikia išspręsti tėvų tarpusavio ginčus dėl vaiko arba valstybės ginčus su tėvais dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Rečiau, tačiau pasitaiko ir tokių situacijų, kai tenka spręsti ginčus tarp vaiko ir jo tėvų, pavyzdžiui, dėl turto paveldėjimo ar žalos atlyginimo.
Interesų konfliktai
Deja, su tokiomis situacijomis teismams išties tenka susidurti. Pavyzdžiui, mirus vienam iš vaiko tėvų, tiek jo sutuoktinis, tiek vaikas pagal įstatymą yra turto paveldėtojai. Sutuoktiniui (vaiko tėvui) nepilnamečio vaiko vardu kreipiantis į teismą su prašymu išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą kyla interesų konfliktas, nes vaikui atsisakius priimti palikimą gali padidėti jo tėvui atitenkančio palikimo dalis.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas tėvams apie darželius
Ilgą laiką vaiko ir jo įstatyminių atstovų interesų konflikto problema įstatymiškai nebuvo sureguliuota (išskyrus sandorių, susijusių su vaiko turtu, atvejus) pasikliaujant tuo, kad pagal įstatymą, kai tėvai ar globėjai pažeidžia vaikų teises, priemonių joms užtikrinti turi imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
Ad hoc globėjas
Visgi vaiko teisių pažeidimas jo ir tėvų (globėjų) interesų konflikto atvejais ne visada būna akivaizdus, be to, jis gali paaiškėti ne iškart. Šiuo požiūriu svarbu paminėti, kad nuo 2017 m. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias tais atvejais, kai priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas savo iniciatyva arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo), valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu gali skirti ad hoc (specialiai tam atvejui) globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą. Ad hoc globėju gali būti parinktas šioje srityje veiksnus fizinis asmuo (vaiko mokytojas, auklėtojas, psichologas, socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas, teisininkas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojas ar kt.).
Vaiko paėmimas iš šeimos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sudėliojo vaiko paėmimo iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisėtumo kriterijus, kurių esmė ta, kad vaiko paėmimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje. Vaiko paėmimas yra trauminė patirtis vaikui, todėl valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką.
Nuogąstavimai dėl vaiko išvežimo
Taip, vaiko perkėlimas iš vienos valstybės į kitą neretai tampa teisminio ginčo tarp tėvų dalyku. Dėl šios priežasties Civiliniame kodekse nuo 2017 m. įtvirtinta, kad teisę vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Visgi šią įstatymo normą žino ne visi arba ją tiesiog ignoruoja.
Vaiko grobimas
Situacijos, kai vaikas išvežamas į užsienio valstybę nuolat gyventi arba iš ten laiku negrąžinamas be antrojo iš tėvų sutikimo arba teismo leidimo, teisiškai vadinamos vaiko grobimu. Tokiu atveju „paliktojo“ tėvo ar mamos teisių gynybos mechanizmas priklauso nuo to, į kurią valstybę vaikas neteisėtai išvežtas. Jei vaikas iki 16 metų išvežtas į valstybę - 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dalyvę (tokių valstybių šiuo metu yra virš 100), dėl vaiko grąžinimo sprendžiama konvencijoje nustatyta tvarka. Jei vaikas išvežtas į Europos Sąjungos (ES) valstybę, papildomai taikomos ES teisės akte - 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 ( jis dar vadinamas „Briuselis II bis“) nustatytos procedūros, pagal kurias net ir tuo atveju, jei valstybės, į kurią vaikas išvežtas ar iš kurios negrąžintas, teismas atsisako jį grąžinti į Lietuvą, mūsų šalies teismas turi teisę ginčą išspręsti kitaip, t. y. įpareigoti grąžinti vaiką, ir toks Lietuvos teismo sprendimas praktiškai be išlygų būtų vykdomas visoje ES. Iš esmės tos pačios taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai vienas iš tėvų be antrojo tėvo sutikimo su vaiku persikelia nuolat gyventi į Lietuvą.
tags: #be #tevu #sutikimo #socialinis #darbuotojas #negali