Jono Basanavičiaus aikštė Marijampolėje - tai pagrindinė (centrinė) miesto aikštė, užgimusi, augusi ir kitusi kartu su miestu. Tai viena, kurioje susipina istorija, kultūra ir bendruomenės gyvenimas. Aikštė išsiskiria savo išpuoselėta aplinka - ją puošia fontanai, želdynai ir suoliukai, kurie kviečia miestiečius ir svečius atsipūsti ir pasimėgauti ramybe miesto centre. Adresas: Jono Basanavičiaus a. Ne tik ekspertai, bet ir Marijampolės gyventojai bei svečiai sako: „J. Basanavičiaus aikštė yra miesto širdis“.
Istorinė raida: nuo Pašešupio kaimo iki modernios aikštės
Toje vietoje, kur dabar yra aikštė, buvo įsikūręs Pašešupio kaimas, kuris 1667 m. pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Tada aplink aikštę stovėjo 24 medinės sodybos (vadinamos dūmais). XVIII a. pradžioje Kvietiškyje apsigyvenęs grafas Antanas Butleris 1736 m. kaimą pertvarkė į prekybinį Starapolės miestelį. Jame netrukus įsikūrė amatininkai, prekybininkai ir smuklininkai.
XVI-XVII a. vietovė vystėsi pagal savaime susiklosčiusį radialinį planą su trikampe aikšte. Po 1765 m. gaisro gyvenvietė pertvarkyta pagal stačiakampį planą. 1782 m. Prienų seniūnijos inventoriuje aprašyta keturkampė Turgaus aikštė. 1795-1800 m. ir 1808 m. Naujosios Prūsijos žemėlapių miesto schemose pavaizduota miestelio centre esanti keturkampė aikštė. 1834, 1843, 1884, 1903 m. planuose aikštė vadinama tiesiog Turgumi (Rynek) arba Turgaus aikšte (Торговая плошчадь). XIX a. po gaisrų, kilusių 1815, 1868 ir 1894 m., aikštė kelis kartus pertvarkoma, tai atsispindi to meto planuose.
Po didžiulio 1868m. gaisro, kurio metu sudegė miesto pagrindinė dalis, aikštė buvo apstatyta mūriniais klasicizmo ir neobaroko architektūros pastatais. Minėti statiniai smarkiai nukentėjo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais.
XIX a. antroje pusėje mieste suprojektuotos dvi prekybai skirtos aikštės, todėl (XX a. pradžioje) aikštė pradėta vadinti Senosios rinkos aikšte. Aikštė keletą kartų keitė savo pavadinimą: 1920-01-27 Senosios rinkos aikštė pavadinta Piliečių aikšte. 1927 m. aikštė pavadinta J. Basanavičiaus vardu. 1929-04-04 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentas patvirtino Marijampolės gatvių sąrašą, jame Senosios rinkos aikštė pavadinta J. Basanavičiaus aikšte. 1952-11-27 J. Basanavičiaus aikštė pavadinta K. Požėlos aikšte. 1989-02-09 aikštei sugrąžintas J.
Taip pat skaitykite: Apie Joną Basanavičių
Turgaus aikštė: prekybos ir socialinio gyvenimo centras
Marijampolės savivaldybės administracijos vyriausioji inžinierė, laikinai einanti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos pareigas, Gintarė Urbonė teigia, kad XVIII-XIX amžiuje aikštė atliko turgaus funkciją - čia šurmuliavo prekybininkai, ūkininkai, amatininkai, atvykdavo žmonių iš aplinkinių kaimų. „Turgaus dienos virsdavo įvairiais socialiniais renginiais“, - sako architektė. Ji nurodo, kad XVIII a. Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus vyresniojo muziejininko Tomo Kukausko manymu, kiekvieno miesto ir miestelio pagrindinės aikštės paskirtis buvo turgus. „Faktiškai, miestai buvo statomi prekybai ir amatams vystyti“, - pažymi T. Kukauskas. Jis papildo, kad tuometėje Starapolėje (tuomet taip vadintoje Marijampolėje) aikštę pradėta formuoti 1756 metais ir turgus čia veikė apie 200 metų.
Visgi, anot T. Kukausko, turgaus perkėlimas iš aikštės buvo sudėtingas. G. Urbonė irgi pažymi, kad XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje aikštė išliko svarbia prekybos vieta.
Rotušės istorija ir aikštės transformacija
T. Kukausko teigimu, 1793 metais Marijampolė gavo miesto teises, todėl atsirado poreikis turėti rotušę. „Įdomu, kad miesto rotušę buvo numatyta statyti turgaus aikštės viduryje ir pastate įkurti 10 kromų (parduotuvių). 1815 metais buvo parengtas rotušės planas, pradėta ją statyti, bet dėl politinių priežasčių statybos nutrūko. Muziejininkas prideda, kad rotušė aikštėje buvo pastatyta 1931 metais. Pirmajame aukšte veikė gaisrinė, o antrajame - rotušė. Ji savo funkcijas atliko devynerius metus. „Dažniausiai senosiose aikštėse rotušė stovi šalia. Deja, pas mus ji buvo pastatyta vėlai ir veikė trumpai“, - papildo istorikas.
Pasak T. Kukausko, per II Pasaulinį karą miesto aikštė buvo du kartus bombarduota, be to, dalis pastatų nugriauta sovietmečiu, todėl senųjų statinių beveik neišliko. „Iki šių dienų išliko tik miesto rotušė ir dar pora pastatų. Muziejininkas priduria, kad ilgą laiką tuomečio Kapsuko (Marijampolės) miesto centras buvo apleistas ir tik 1970-aisiais prasideda miesto aikštės plėtra. Iki to laiko pastatyta universalinė parduotuvė „Gulbė“, „Sūduvos“ viešbutis (dab. „Mercure Hotel“), „Midaus ragas“, įrengiami pirmieji du fontanai. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje nuspręsta suformuoti pėstiesiems skirtą aikštę - tokią, kokia išliko iki šių dienų. „Galima sakyti, kad suformuojama Laisvės alėjos, esančios Kaune, tipo pėsčiųjų aikštė“, - sako T.
Sovietmetis ir ideologinė aikštės reikšmė
G. Urbonės teigimu, sovietmečiu dėl organizuotų masinių politinių mitingų bei minėjimų pagrindinės miesto aikštės paskirtis įgavo ideologinę prasmę, prarasdama autentišką natūralų šurmulį. „[Aikštė] labiau tapo scena nei gyvu kasdienybės centru“, - sako pašnekovė. Tuomečio Kapsuko (Marijampolės) Karolio Požėlos aikštės rekonstrukcija.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Atgimimas ir dabartis
T. Kukauskas sako, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo senąjį vardą susigrąžinusi J. Basanavičiaus aikštė 2009 metais buvo rekonstruota, pakeistos plytelės, pastatytas paminklas „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009“. Pasak G. Urbonės, atgavus Nepriklausomybę bei susigrąžinus istorinius pavadinimus, „aikštė vėl tapo miesto širdimi - ne prekybos, bet bendruomenės, kultūros, atminties erdve, jungiančia praeitį ir dabartį“.
Hipotezės apie aikštės formavimąsi
T. Kukauskas sako, kad abejoja žinomo šalies architekto, urbanistikos istoriko Algimanto Miškinio mintimis, kad miesto aikštės ekonominė nauda buvo spontaniška ir augo per ilgą laikotarpį, taip pat, kad iš pradžių aikštė turėjo būti trikampio formos. „Buvo du Marijampolės įkūrėjai - Prienų seniūnas Markas/Morkus Antonijus Butleris ir jo žmona Pranciška Butlerienė. Jie P. Butlerienės garbei įkūrė ir Frampolės/Frampolio miestelį dabartinėje Liublino vaivadijoje, Lenkijoje. Būtent tame miestelyje buvo statoma keturkampė aikštė, todėl galimai Marijampolės miestas buvo formuojamas kaip Frampolio prototipas“, - mano specialistas.
Jono Basanavičiaus asmenybė ir jo vardo įamžinimas
Jonas Basanavičius (1851-11-23 Ožkabalių k., Bartninkų vlsč., Vilkaviškio aps. - 1927-02-16 Vilnius) - tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas, gydytojas, tautosakininkas, antropologas, publicistas, lietuvių tautos patriarchas. Vasario 16-osios Akto signataras, Lietuvos universiteto garbės narys, profesorius, Bulgarijos Mokslų akademijos narys, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. /VLE. T.2. - P. 1.
Rekonstrukcija ir dabartis
Vėliau senoji aikštė buvo išplėsta ir rekonstruota: pastatyti pašto, universalinės parduotuvės "Gulbė", teismo, policijos ir savivaldybės pastatai. 2009-2011 metais vyko centrinės miesto aikštės rekonstrukcijos darbai. Jų metu sutvarkyta pati aikštė ir jos prieigos, atsirado daug naujų architektūrinių akcentų, aikštę papuošė 19 metrų aukščio vietos skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtas paminklas "Tautai ir kalbai".
Aikštės reikšmė miestui
Jono Basanavičiaus aikštė yra pagrindinė vieta, kurioje organizuojami svarbiausi miesto renginiai - šventės, koncertai, minėjimai ir mugės. Čia susirenka įvairaus amžiaus žmonės, norintys dalyvauti miesto gyvenime ir pasisemti kultūrinių įspūdžių. Ši aikštė ne tik traukia miesto bendruomenę, bet ir yra populiari vieta tarp turistų. Joje dažnai prasideda miesto pažinimo kelionės, nes aplink aikštę įsikūrę svarbūs kultūros ir istorijos objektai, restoranai bei kitos lankytinos vietos.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Muziejininko T. Kukausko manymu, Marijampolės aikštė formavosi įprastai ir jos funkcijos buvo tipiškos, įskaitant ir sovietmečio laikotarpį. „Be aikštės nebūtų miesto. Ji atliko ne tik ekonominį, bet ir socialinį vaidmenį. Tai yra miesto širdis“, - pažymi T. Kukauskas.
Incidentai ir teisėsauga
Tyrėjai aiškinasi sekmadienį vakare Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje kilusio dviejų vyrų konflikto aplinkybes. Pirmadienį į policiją kreipęsis vyras (gim. 1974 m.) pareiškė, kad sekmadienį apie 11 val. 57 min. Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje, konflikto metu, nepažįstamas vyriškis grasino su juo susidoroti, nukreipdamas į jį galimai daiktą panašų į šaunamąjį ginklą. Pareiškėjas nurodė, kad jam grasinęs vyras po to sėdo į „Ford“ markės automobilį su uždengtais valstybiniais numeriais ir paspruko. Dėl ko Marijampolės aikštėje kilo V.Bartkevičiaus ir pareiškėjo konfliktas, nustatinėjama. Abu vyrai vienas kitą išvadino „vatnikais“. Pirmadienį dėl šio incidento pradėto ikiteisminio tyrimo Marijampolės apskrities vyriausiasis komisariatas išplatino pranešimą.
„Reaguodami į gautus gyventojų pranešimus dėl Marijampolės mieste sekmadienio popietę įvykusio konflikto, informuojame, kad gruodžio 22 d. 11 val. 15 min. į Marijampolės apskr. VPK kreipėsi vyras (gim. 1974 m.), kuris pareiškė, kad gruodžio 21 d. apie 11 val. 57 min. Marijampolėje, Basanavičiaus a., konflikto metu, nepažįstamas vyriškis grasino su juo susidoroti, nukreipdamas į jį galimai daiktą panašų į šaunamąjį ginklą. Dėl šio įvykio Marijampolės aps. vyriausiajame policijos komisariate gruodžio 22 dieną yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., t. y. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo. Tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra. Ikiteisminiame tyrime intensyviai atliekami pirminiai proceso veiksmai, pranešimas apie įtarimus niekam nėra įteiktas. Taip pat informuojame, kad konflikto dalyvių minimo automobilio „Ford“ vairuotojui (gim.
tags: #basanaviciaus #aikste #vaiku #marijampole