Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba „Barnevernet“ jau kurį laiką sulaukia daug dėmesio ir kritikos, ypač iš imigrantų bendruomenių. Ši tarnyba, kurios pavadinimas iš norvegų kalbos reiškia „vaikų apsauga“, yra valstybinė institucija, atsakinga už vaikų gerovę ir teisių apsaugą Norvegijoje. Lietuvoje ir kitose šalyse neretai pasigirsta nuogąstavimų dėl tariamo vaikų atiminėjimo ir nepagrįsto kišimosi į šeimos gyvenimą. Tačiau, norint suprasti „Barnevernet“ veiklos priežastis ir vertinimus, būtina atsižvelgti į Norvegijos įstatymus, kultūrą ir visuomenės požiūrį į vaikų gerovę.
„Barnevernet“ veiklos principai ir tikslai
„Barnevernet“ (norv. Barnevern - vaikų apsauga) yra valstybinė Norvegijos institucija, atliekanti vaikų apsaugos funkcijas. Kiekviena savivaldybė turi „Barnevernet". Nacionaliniu lygiu Norvegijoje yra direktoratai, kaip pas mus ministerijos. „Barnevernet" tikslas yra užtikrinti vaikui gerą auklėjimą, slaugą ir taip toliau. Iki 18 metų vaikas turi gauti tinkamą auklėjimą, t.y. visa tai, ko jam reikia vystytis, išsilavinimui gauti. Vaikas turėtų gauti maistą, rūbus, reikalingus įgūdžius, išsilavinimą…
Norvegijoje sakoma: „Kiekvienas, kuris yra susirūpinęs dėl vaiko, turi pareigą pranešti". Įstaiga privalo pranešti, jei įtaria, kad vaikas skriaudžiamas fiziškai, seksualiai, psichologiškai.
„Barnevernet" darbas yra tarpininkauti, padėti vaikui ir tėvams, jei nėra įgūdžių auginti vaiką. Čia kalbama ne apie vaikų atėmimą iš šeimos. Yra daug atvejų, kai patys tėvai kreipiasi, tiesa, daugiausia norvegai. Būna tėvai išsiskyrę ir panašiai.
Jeigu vaikas staiga turi būti paimtas iš šeimos, tam yra krizių namai, kuriuose vaikas būna tam tikrą laiką. Tokiuose krizių namuose vaikai būna tam tikrą laikotarpį, dvi savaites, mėnesį, kol vyksta tyrimas ir esant sprendimui paimti vaiką iš biologinių tėvų, ieškoma globėjų šeimos arba institucijos, kurioje vaikas gyvens. Paprastai laikinuose krizių namuose vaikai būna iki trijų mėnesių.
Taip pat skaitykite: Gyvybės dovana
Norvegijos vaikų apsaugos tarnybos „Barnevernet“ veiklos principai remiasi vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad visos institucijos ir asmenys, priimantys sprendimus dėl vaikų, privalo visų pirma atsižvelgti į vaiko gerovę ir poreikius. Pagrindiniai „Barnevernet“ tikslai yra šie:
- Užtikrinti vaikams saugią ir palankią aplinką augti ir vystytis.
- Apsaugoti vaikus nuo smurto, išnaudojimo ir nepriežiūros.
- Suteikti pagalbą ir paramą šeimoms, susiduriančioms su sunkumais auginant vaikus.
Priežastys, dėl kurių „Barnevernet“ gali įsikišti į šeimos gyvenimą
„Barnevernet“ įsikišimas į šeimos gyvenimą yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik tada, kai kyla rimtas pavojus vaiko gerovei. Svarbu pabrėžti, kad Norvegijoje vaiko teisių apsauga yra itin svarbi, o smurtas prieš vaikus yra visiškai netoleruojamas. Dažniausios priežastys, dėl kurių „Barnevernet“ gali pradėti tyrimą ir imtis veiksmų, yra šios:
- Smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas.
- Nepriežiūra: vaiko nepriežiūra, nesirūpinimas jo sveikata, saugumu ar ugdymu.
- Priklausomybės problemos: tėvų priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kuri daro žalą vaikui.
- Psichikos sveikatos problemos: tėvų psichikos sveikatos problemos, kurios trukdo jiems tinkamai rūpintis vaiku.
- Emocinis apleidimas: nesidomėjimas vaiko emociniais poreikiais, nepakankamas dėmesys ir palaikymas.
Skirtumai tarp Lietuvos ir Norvegijos požiūrių į vaikų auklėjimą
G. Bubėnaitė interviu DELFI pasakojo, kad praėjusiais metais Norvegijoje kaip svarbi visuomenėje problema įvardintas vaikų apleidimas, kas reiškia, kad vaiko nepakanka pamaitinti, išleisti į mokyklą, suteikti materialinę gerovę, tai yra, aprūpinti ir pasirūpinti vaiko gyvybiniais poreikiais. Norvegai iškėlė vaiko nepriežiūros problemą - emocinį apleidimą, nesidomėjimą vaiku.
Lietuvoje ir Norvegijoje skiriasi požiūris į vaiką: Lietuvoje stebimasi, kad Norvegijoje uždrausta „beržinė košė“. Lietuvoje tokie auklėjimo „metodai“ netgi laikomi tradicija. Lietuvoje baiminamasi, kad uždraudus smurtą prieš vaikus, kažkuo nepatenkinti vaikai tarnyboms ims skųsti tėvus.
Lietuvoje ir Norvegijoje egzistuoja skirtingi požiūriai į vaikų auklėjimą ir smurto prieš vaikus supratimą. Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai fizinės bausmės yra laikomos priimtinu auklėjimo metodu, o Norvegijoje bet koks smurtas prieš vaiką yra griežtai draudžiamas ir netoleruojamas. Be to, Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas vaiko emocinei gerovei ir poreikiams, o Lietuvoje dažnai prioritetas teikiamas materialinei gerovei ir disciplinai.
Taip pat skaitykite: Vaikų atėmimas Latvijoje
Šie kultūriniai skirtumai gali sukelti nesusipratimų ir konfliktų tarp „Barnevernet“ ir imigrantų šeimų, ypač iš šalių, kuriose vyrauja kitoks požiūris į vaikų auklėjimą.
Kritika ir kontroversijos dėl „Barnevernet“ veiklos
Nepaisant teigiamų tikslų, „Barnevernet“ veikla sulaukia daug kritikos ir kontroversijų, ypač iš imigrantų bendruomenių. Dažniausi kritikos argumentai yra šie:
- Nepagrįstas kišimasis į šeimos gyvenimą: teigiama, kad „Barnevernet“ pernelyg lengvai įsikiša į šeimos gyvenimą, net ir esant menkiausiems įtarimams dėl vaiko gerovės.
- Kultūrinis neįvertinimas: teigiama, kad „Barnevernet“ darbuotojai nepakankamai įvertina skirtingas kultūrines tradicijas ir auklėjimo praktikas, todėl priima neteisingus sprendimus dėl vaikų atskyrimo nuo šeimos.
- Nepakankamas skaidrumas: teigiama, kad „Barnevernet“ veikla yra nepakankamai skaidri, o tėvai neturi galimybės veiksmingai apsiginti nuo tarnybos sprendimų.
- Vaikų atskyrimas nuo šeimos: kritikuojama, kad „Barnevernet“ pernelyg dažnai priima sprendimus dėl vaikų atskyrimo nuo šeimos, net ir tada, kai yra galimybė suteikti pagalbą šeimai ir išspręsti problemas be kraštutinių priemonių.
Pasakodama savo istoriją, šeima vos tramdo ašaras ir sunkiai rinko žodžius, mat aiškių priežasčių, kodėl iš jų buvo atimti vaikai, paprasčiausiai nėra. Ruta prisipažino, kad yra pliaukštelėjusi savo vaikui, tačiau tai padarė nesitikėdama, kad visa tai gali iššaukti tokią reakciją. „Jie atliko vaikams medicininę patikrą, juos apžiūrėjo, kalbėjosi su jais, tačiau nerado aiškių ženklų, kurie leistų spręsti, kad kažkas iš tiesų yra blogai. Tačiau norvegų įstatymai yra itin griežti ir preciziški, kur kiekviena detalė yra aiškiai aprašyta. Norvegų teisė griežtai draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus, o smurtas, pasak norvegus, gali reikšti yra labai abejotinus dalykus“, - savo istoriją pasakojo viskuo nusivylusi mama.
Teko konsultuoti vieną lietuvių šeimą, mama kreipėsi dėl devintokės dukros, kad padėčiau kaip privati konsultantė. Bet ten tokia tragiška situacija, tėvai iš vaiko padarė psichiškai nesveiką mergaitę. Man taip skauda širdį. Tėvai vaiku manipuliavo daugelį metų. Tampė vienas į vieną pusę, kitas į kitą. Tai mergaitei depresija, ji nutuko, į mokyklą neina. Mergaitė ateidavo pas mane ir net nenorėdavo grįžti namo. Tėvams pasakiau, kad jūs turite keisti bendravimą su vaiku. Pasakiau, kad jie padarė savo vaiką tokį. Tada tėvai atsisakė mano paslaugų. Tokie tėvai žaloja vaiką. Devintokė mergaitė sako, jog tėvai jos net autobusu neišmokė važiuoti… Ir daug tokių yra, nebūtinai lietuvių. Turėjau vieną autistuką iš Eritrėjos, mama perdėtai vaiku rūpinasi. Vaikinui dviejų metrų ūgio jau 17 metų, o mama jam batus užmauna, užtrauktuką striukės užsega. Tai perdėta globa.
Šalies viduje taip pat netrūksta kritikos. Pavyzdžiui, psichologas Einaras Selvesenas, vienas grupės iniciatorių, viešame laiške teigia, kad Barnevernet“ neturi žmogiškumo.„Galima pastebėti paprasčiausiai žmogiškojo faktoriaus trūkumą. Taip pat užuojautos trūkumą, nesuteikiant žmonėms reikiamos progos paaiškinti, kodėl galbūt kažkada yra pasielgę netinkamai“, - svarstė norvegų psichologas.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
Lietuvių patirtys ir protestai dėl „Barnevernet“ veiklos
Lietuvos emigrantų bendruomenė Norvegijoje taip pat susiduria su „Barnevernet“ veiklos iššūkiais. Pasakojimai apie vaikus, atimtus iš šeimų dėl neaiškių priežasčių ar kultūrinių nesusipratimų, neretai sukelia didelį pasipiktinimą ir protestus.
Atrodė, kad po 2015 metais kilusio skandalo dėl vaiko gerovės tarnybos „Barnevernet“ veiklos Norvegijoje vaikus auginantys emigrantai grįš į tėvynę, bet taip neatsitiko, nors ir po protesto demonstracijų tarnybos veikla nepasikeitė.
Nemalonumai prasidėjo, kai vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Gražina mokykloje sulaukė klausimų, kodėl jos sūnus dažnai vaikšto į tualetą ir plaunasi rankas. 2014 metų birželį moteriai telefono žinute buvo pranešta, kad jos vaikas iš mokyklos paimtas „Barnevernet“ darbuotojų. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams nepatiko ir tai, kad Gabrielių saugodavo skirtingos auklės, kai jo motina dirbdavo. Po visų teismų motina dabar jau žino, kad Gabrieliaus Norvegija jai jau nebegrąžins. Tik sulaukęs 18 metų, jis pats galės nuspręsti, kur nori gyventi. Tie pasimatymai yra trumpi, juos stebi policijos pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie net nurodo kokiomis temomis geriau nesikalbėti.
Kai lankėsi vaiko teisių specialistai, nuo Kalėdų buvo praėję gal dvi savaitės. Jie pamatė ant virtuvės stalo padėtą rinkinį imbieriniams sausainiams kepti, kuris kainavo 1 kroną. Tai ir sukėlė jų pasipiktinimą - esą aš neturiu pinigų, dėl to vaikui nupirkau imbierinių sausainių gaminimo rinkinį tik po Kalėdų, kai buvo išpardavimas. Mergaitė netrukus buvo paimta iš motinos. Psichologė ir psichiatras dalyvavo teisme kaip liudininkai.
Tačiau tokios istorijos, kai vaikus iš tėvų Norvegijos vaikų teisų tarnyba „Barnevernet“ atima dėl absurdiškiausių priežasčių, kartojasi nuolat. Šįkart lietuvės atvejis papiktino ne tik Norvegijoje gyvenančius lietuvius, bet ir kitus emigrantus. Praėjusį šeštadienį lietuviai susirinko prie Oslo parlamento protestuoti prieš vaikų teisių tarnybos veiklą.
Šios istorijos atspindi sudėtingą situaciją, kurioje susiduria skirtingi požiūriai į vaikų auklėjimą, kultūriniai skirtumai ir valstybės institucijų įgaliojimai.
Kaip išvengti problemų su „Barnevernet“?
Norint išvengti problemų su „Barnevernet“, svarbu žinoti Norvegijos įstatymus ir kultūrines normas, susijusias su vaikų auginimu. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Susipažinkite su Norvegijos įstatymais: išsiaiškinkite, kas Norvegijoje laikoma smurtu prieš vaiką, nepriežiūra ir kitais pažeidimais.
- Gerbkite Norvegijos kultūrines normas: atsižvelkite į tai, kad Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas vaiko emocinei gerovei, saviraiškai ir nepriklausomybei.
- Bendraukite su vaiko ugdymo įstaigomis: palaikykite ryšį su vaiko darželiu ar mokykla, domėkitės jo elgesiu ir problemomis.
- Kreipkitės pagalbos, jei susiduriate su sunkumais: jei jaučiate, kad jums sunku susitvarkyti su vaiko auginimu ar sprendžiate šeimos problemas, kreipkitės pagalbos į specialistus.
- Bendradarbiaukite su „Barnevernet“: jei „Barnevernet“ pradeda tyrimą dėl jūsų šeimos, bendradarbiaukite su tarnybos darbuotojais, pateikite jiems visą reikiamą informaciją ir išsakykite savo nuomonę.
„Barnevernet“ veiklos tobulinimo perspektyvos
Atsižvelgiant į kritiką ir kontroversijas, būtina tobulinti „Barnevernet“ veiklą, siekiant užtikrinti, kad tarnyba veiksmingai apsaugotų vaikus, gerbtų šeimos teises ir atsižvelgtų į kultūrinius skirtumus. Svarbu stiprinti „Barnevernet“ darbuotojų kompetenciją, užtikrinti skaidresnį sprendimų priėmimo procesą ir suteikti tėvams galimybę veiksmingai apsiginti nuo tarnybos sprendimų. Taip pat būtina didinti visuomenės informuotumą apie „Barnevernet“ veiklą ir skatinti dialogą tarp tarnybos, imigrantų bendruomenių ir kitų suinteresuotų šalių.
tags: #barnevernet #atima #vaikus