Barbora Radvilaitė - viena iš ryškiausių ir labiausiai žinomų asmenybių Lietuvos istorijoje, kurios gyvenimas apipintas mitais ir legendomis. Jos meilės istorija su Žygimantu Augustu tapo legenda, o jos gyvenimas - įkvėpimo šaltiniu menininkams ir istorikams. Šiame straipsnyje panagrinėsime Barboros Radvilaitės biografiją, jos santuoką su Žygimantu Augustu ir jos palikimą Lietuvos istorijoje ir kultūroje.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Barbora Radvilaitė gimė maždaug 1520-1522 metais. Jos tėvai buvo įtakingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas Jurgis Radvila ir Barbora Kola. Barbora priklausė Radvilų giminei, kurios nariai užėmė svarbius postus valstybėje. Ji buvo Mikalojaus Radvilos Rudojo sesuo ir Mikalojaus Radvilos Juodojo pusseserė.
Santuoka su Stanislovu Goštautu
1538 metais Barbora ištekėjo už tuomet įtakingiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Alberto Goštauto sūnaus, Naugarduko vaivados Stanislovo Goštauto. Deja, ši santuoka buvo bevaikė. Po Stanislovo Goštauto mirties 1542 metais, Barbora gyveno Geranainyse (dabartinėje Baltarusijoje) arba Vilniuje, motinos namuose.
Meilė su Žygimantu Augustu ir slapta santuoka
Vilniuje gyvenantis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas, manoma, 1543 metų spalį lankėsi Geranainyse. Nuo tada prasidėjo jų slapta meilės istorija. Neslepiamas poros bendravimas baigėsi Mikalojaus Radvilų Rudojo ir Juodojo 1547 metų rugsėjį suorganizuotomis slaptomis vedybomis. Žygimantas Augustas įsimylėjo jauną našlę Barborą Radvilaitę-Goštautienę.
Ši santuoka sukėlė didelį pasipriešinimą tiek Lenkijos, tiek Lietuvos ponų tarpe. Žygimanto Augusto tėvai taip pat nepritarė vedyboms. Karaliaus motina Bona Sforza ir Lenkijos ponai nuogąstavo dėl Radvilų įsigalėjimo. Santuoka sukėlė politinį konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė
Po Žygimanto Senojo mirties Barbora buvo iškilmingai atlydėta į Vilnių ir pripažinta Lietuvos didžiąja kunigaikštiene. Tačiau Bona Sforza nepritarė, kad Barborą karūnuotų Lenkijos karaliene. Seimas ir senatas vertė Žygimantą skirtis su žmona, bet jis nesutiko. Jo sutuoktuvėms pritarė užsienio valdovai.
1549 metų vasario 13 dieną Lenkijos karalius su žmona iškilmingai įvažiavo į Lenkijos sostinę Krokuvą. Priešiškumas jai ėmė rimti. Tų pačių metų gruodžio 7 dieną Barbora Radvilaitė buvo karūnuota Lenkijos karaliene.
Liga ir mirtis
Netrukus po karūnavimo Barborai pradėjo reikštis pirmieji ligos požymiai. Tuo metu ji jau nepagydomai sirgo. Tiksli mirties priežastis nežinoma. Buvo įtarimų, kad Bona Barborą nunuodijo, bet kitos aplinkybės rodo ją mirus nuo gimdos vėžio. Net Barborai sunkiai sergant, Žygimantas Augustas stengėsi neprileisti prie jos savo motinos Bonos.
Barbora Radvilaitė mirė 1551 metų gegužės 8 dieną Krokuvoje. Žygimantas Augustas įvykdė žmonos paskutinį norą palaidoti ją Lietuvoje. Jos kūną atlydėjo į Vilnių ir palaidojo Katedros koplyčioje, greta Elžbietos. Žmonos jis gedėjo visą gyvenimą. 1931 metais Barboros Radvilaitės palaikai buvo rasti Katedros požemiuose.
Barboros Radvilaitės reikšmė
Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vedybos buvo naujas reiškinys Lenkijos ir Lietuvos XVI amžiaus vidurio istorijoje, nes valdovas, nesilaikydamas vidurinių amžių Europos papročių, vedė nekarališkos giminės atstovę. Tai rodo, kad XVI amžiaus viduryje abi šalis pasiekė esminės Renesanso epochos idėjos ir renesansinės gyvensenos samprata.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Barbora Radvilaitė nebuvo nei didvyrė, nei herojė, tačiau iki šiol yra visų laikų žymiausia Lietuvos moteris. Ji įtraukta į 100 geriausiai žinomų visų laikų asmenybių sąrašą ir kaip labiausiai Lietuvą garsinusi moteris.
Legendos ir mitai
Barboros Radvilaitės gyvenimas apipintas legendomis ir mitais. Vienas iš populiariausių mitų yra apie tai, kad Bona Sforca nunuodijo Barborą. Tačiau rimti mokslininkai seniai pripažįsta, kad tam nėra jokių įrodymų. Taip pat egzistuoja legendos apie Barboros Radvilaitės vaiduoklį, kuris pasirodo Vilniaus pilyse.
Barbora Radvilaitė mene ir kultūroje
Barboros Radvilaitės gyvenimas įkvėpė daugybę menininkų ir rašytojų. Juozas Grušas parašė pjesę „Barbora Radvilaitė“, kuri tapo viena populiariausių Lietuvos dramos kūrinių. Renata Šerelytė parašė romaną „Raganos širdis“, kuriame pasakojama paslaptinga Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija.
Viktorija Daujotytė-Pakerienė parašė filologinę studiją „Arčiau Lietuvos“, kurioje pateikiami visi žinomi Barboros Radvilaitės atvaizdai. Taip pat yra sukurta daugybė paveikslų, skulptūrų ir kitų meno kūrinių, vaizduojančių Barborą Radvilaitę.
Žygimanto Augusto kitos santuokos
Barbora Radvilaitė nebuvo nei pirma, nei paskutinė Žygimanto Augusto žmona. Prieš ją Žygimantas Augustas buvo vedęs Elžbietą Habsburgaitę, o po Barboros mirties - Kotryną Habsburgaitę.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Santuoka su Elžbieta Habsburgaite
Pirmasis poros susitikimas 1543 metais gegužės 5 dieną Krokuvoje nenuvylė. Tą pačią dieną Vavelio katedroje įvyko prabangios sutuoktuvės ir Elžbieta buvo karūnuota. Jaunasis Žygimantas greitai nusivylė jaunute, drovia ir nepatyrusia žmona. Karaliui reikėjo goslios, kūno malonumus mėgstančios moters, o ne trapios asketės, religingos, mokslingos ir neseksualios. Be to, Elžbieta sirgo sunkia epilepsijos forma ir negalėjo pastoti. Elžbieta mirė 1545 metais birželio 15 dieną.
Santuoka su Kotryna Habsburgaite
Žygimantas Augustas nenorėjo vesti Kotrynos Habsburgaitės, nes ji buvo jo pirmosios žmonos sesuo ir, be to, našlė. Tačiau imperatorius kreipėsi į Mikalojų Radvilą Juodąjį prašydamas paveikti karalių. Galiausiai Žygimantas Augustas sutiko vesti Kotryną.
Šita Habsburgaitė buvo ambicinga, mėgo politikuoti, kalbėjo itališkai ir galėjo bendrauti su anyta ir jos svita, ir siekė kuo didesnės įtakos rūmuose. Sutuoktinis buvo pasirengęs susitaikyti su viskuo - net šnipinėjimu Habsburgų naudai - jei tik žmona pagimdys kūdikį. Bet ji vis nepajėgė išnešioti. Pora, kurią saistė viltis susilaukti įpėdinio, tolo vienas nuo kito. Skyrybų Žygimantas Augustas negavo net tada, kai pareiškė kategoriškai atsisakąs gyventi su žmona ir sutinkąs tapti vienuoliu, jei tik tai padėtų atsikratyti santuokos pančių. Kotryna paskutinius penkerius gyvenimo metus praleido Lince. Bevaikė karalienė gyveno kaip našlė, ištisas dienas skaitė Bibliją ir kitas religines knygas, dosniai aukojo labdarai.
Išvada
Barbora Radvilaitė buvo ištekėjusi 2 kartus. Pirmoji santuoka buvo su Stanislovu Goštautu, o antroji - su Žygimantu Augustu. Barbora buvo labai jautri asmenybė. Slapta ištekėjo už Žygimanto Augusto. Buvo karūnuota Lenkijos karaliene. Mirė jauna.
Nepaisant trumpo gyvenimo, Barbora Radvilaitė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Jos meilės istorija su Žygimantu Augustu įkvepia iki šiol, o jos gyvenimas yra įrodymas, kad meilė gali nugalėti net didžiausius iššūkius.
tags: #barboros #radvilaites #vaikai