Kiekvienas tėvas trokšta, kad jo vaikas būtų ne tik laimingas, bet ir gražus - tiek vidumi, tiek išore. Tačiau grožis nėra vien tik paveldėti bruožai ar madingi drabužiai. Tai visapusiškas asmenybės ugdymas, apimantis bendravimo įgūdžius, teisingumo suvokimą ir gebėjimą kurti harmoningus santykius su aplinka. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip suaugusieji gali padėti vaikui augti gražiu žmogumi, remiantis psichologijos, pedagogikos ir vaiko teisių principais.
Draugystės svarba vaiko gyvenime
Straipsnio autorė, visapusiško ugdymo mokyklos “Sokratus” psichologė Ramunė Narkevičiūtė, apžvelgia suaugusiųjų pagalbą vaikui, kuriant santykius su draugais pradinėse klasėse. Kiekvienas iš mūsų norime jaustis svarbus ir reikšmingas, žinoti, kad rūpime, esame priimami. Remiantis individualiosios psichologijos atstovų A. Adlerio ir R. Dreikurso požiūriu, pagrindinis kiekvieno žmogaus poreikis yra priklausyti grupei. Grupe galime vadinti tėvus, sporto būrelio komandos narius, bendradarbius ir kitus. Viena iš reikšmingiausių grupių vaiko gyvenime yra draugai. Prisiminkime save darželyje - pirmuosius žaidimus su draugais, dalijimąsi žaislais, turimus vienodus drabužius ar tokius pačius žaislus, vaikščiojimą susikabinus už rankučių būtent su tuo, o ne kitu vaiku. Ir koks kildavo pyktis ar nusivylimas, draugui atsisakius žaisti, eiti kartu poroje ar pasidalyti žaislais! Taigi vaikui draugai tampa svarbūs labai anksti - jau ikimokykliniame amžiuje.
Draugystės vaidmuo pradinėje mokykloje
Ypač draugystės reikšmė išryškėja pradinėje mokykloje. Pradėjęs ją lankyti, vaikas pakliūna į visiškai naują, dar nepažintą aplinką. Darželio aplinka, ugdymo struktūra, bendravimo ypatumai yra namams kiek artimesni. Mokykloje vaikas atsiduria visiškai kitokioje ugdymo sistemoje, kuri turi savitą tvarką ir taisykles. Toje aplinkoje vaikas sutinka daugybę naujų žmonių - mokytojų ir vaikų. Jis nuolat lygina save su kitais vaikais. Tai apima ir išvaizdą, ir tam tikras asmenines savybes, turimus daiktus bei mokymosi rezultatus, nes vaikui labai svarbus kitų vaikų ir mokytojų vertinimas. Gerai, jeigu mokyklą kartu pradeda lankyti bent vienas kiemo ar darželio draugas, tuomet ir pradinukui gali būti drąsiau, ramiau, tačiau taip nutinka ne visuomet. Taigi mokyklos lankymo pradžia būna nemenkas iššūkis.
Dažnai girdime, kaip tėvai ar darželio pedagogai ruošia vaiką mokyklai, aktyviai mokydami jį skaityti, rašyti, netgi prašydami atlikti namuose rankelės lavinimo ar kitokias užduotis. Tačiau rečiau tenka išgirsti, kad kas nors taip pat aktyviai mokytų jį bendrauti, susirasti draugų, išlaikyti draugystę. Aš nesakau, kad tai nevyksta, tačiau takoskyra tarp minėtų dalykų yra labai didelė. Šiuolaikiniame pasaulyje aukštinamas individualumas yra neabejotinai svarbus. Visgi taip jau yra, kad gyvename sociume kartu su kitais žmonėmis, todėl, norėdami sėkmingai prisitaikyti ir išgyventi šiame pasaulyje, turime nuoširdžiai domėtis, klausyti ir išgirsti, ką kalba arba ko nori kitas. Nevertinti, net nebūtinai tam pritarti, tiesiog suprasti, kad kiti žmonės gali mąstyti ir elgtis visiškai kitaip, tačiau būti ne mažiau įdomūs ir gražūs. Visi šie dalykai galbūt skamba labai paprastai, galbūt net banaliai, tačiau jie yra svarbus santykių kūrimo ir išlaikymo pagrindas.
Vaikų tarpasmeniniai skirtumai
Skiriasi vaikų asmeninės savybės, temperamentai, pomėgiai. Vieni yra drąsūs, aktyvūs, komunikabilūs, nesunkiai užmezgantys santykius ne tik su kitais vaikais, tačiau ir su suaugusiaisiais. Tokiems gali būti paprasta prieiti prie nepažįstamo vaiko, pasisveikinti, pakalbinti ar pasidalyti turimais pietumis. Tačiau yra ir tokių, kuriems vien svetimo žmogaus žvilgsnis kelia didžiulę įtampą ir nerimą. Jie atvirai, drąsiai bendrauja pažįstamų vaikų ir suaugusiųjų kompanijoje, tačiau stipriai sutrinka, nerimauja, sutikę svetimus žmones. Kita vertus, vaikas gali būti ypač judrus ir aktyvus, smalsus, neprašomas prisijungti prie žaidžiančių bendraamžių, juos pertraukinėti ir todėl būti atstumtas. Vaikai naudoja pačius įvairius būdus, kad priklausytų grupei. Vieni elgesio būdai gali būti labai tinkami, kiti - ne. Jie visi yra visiškai normali reakcija vaiko, kuris daro viską ir labai stengiasi, norėdamas tapti grupės dalimi ir pasijusti svarbus. Tačiau pradinukai dar yra vaikai, kuriems reikia suaugusiųjų pagalbos, norint užmegzti ir išlaikyti santykius bei išreikšti savo ir suprasti kitų bendraamžių jausmus.
Taip pat skaitykite: Motinystės džiaugsmas be baimės
Suaugusiųjų pagalba vaikui, kuriant santykius su bendraamžiais
Tėvai, globėjai ir mokytojai turi padėti prisitaikyti naujoje aplinkoje, ypač tada, kai vaikas tik pradeda lankyti mokyklą. Su vienais jis daugiau laiko praleidžia namuose, su kitais - mokykloje. Tėvai daug ilgiau nei mokytojai pažįsta vaiką, todėl gali papasakoti pastariesiems apie jo pomėgius, asmenines savybes, bendravimo ypatumus ir kitus, jų manymu, svarbius su vaiku susijusius dalykus. Mokytojai gali suteikti tėvams informacijos apie šiuos ir kitus dalykus, galimai kitaip atsiskleidžiančius mokyklos aplinkoje. Mat skirtingose aplinkose gali pasireikšti kiek kitoks vaiko elgesys. Todėl pirmiausia, ką turėtų padaryti mokytojai ir vaiko tėveliai, tai glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, siekdami geriau pažinti vaiką, labiau suprasti jo elgesį ir pagelbėti jam megzti santykius su bendraamžiais.
Tinkamo asmeninio pavyzdžio rodymas
Dar vienas svarbus dalykas, kaip galime padėti vaikui sėkmingiau tapti grupės dalimi, mūsų rodomas asmeninis pavyzdys: kaip bendraujame su kitais žmonėmis, su pačiu vaiku. Atkreipkime dėmesį, kaip elgiamės, kai mums linksma, liūdna ar pikta, kaip parodome kitam žmogui, kad mus kažkas erzina, nepatinka? Kaip reaguojame, kai kitam reikia pagalbos, o kaip tada, kai jis mums padeda? Ne mažiau svarbu, kiek priimame skirtingus žmones, kurie skiriasi nuo mūsų išvaizda, elgesiu, aprangos stiliumi. Vaikas labai jaučia, kaip tėvai arba mokytojai reaguoja į kitus vaikus. Kaip jis gali gražiai ir pagarbiai bendrauti su vaiku, kurį jo tėvai ar mokytojai dažnai peikia, užgaudinėja?! Vaikas nuolat stebi, interpretuoja ir mėgdžioja kitų vaikų bei suaugusiųjų elgesį, taip perimdamas jų socialinio elgesio normas ir bendravimo įgūdžius.
Aiškios klasės tvarkos nusistatymas
Labai reikšmingi klasės susitarimai, arba kitaip - taisyklės. Jos vaikui padeda geriau suprasti mokyklos sistemą ir jaustis saugiau. Nuo pat pirmųjų mokymosi dienų kartu su vaikais nusistatykime keletą svarbiausių klasės taisyklių, kurių visi (taip pat ir mokytojas) įsipareigokime laikytis. Turėtų būti skiriama dėmesio ne tik bendrai tvarkai, tačiau taip pat ir santykiams su klasės draugais bei mokytojais. Prie taisyklių vėlgi kartu su vaikais numatykime vaikų netinkamo elgesio pasekmes. Šis procesas turi vykti draugiškai, glaudžiai bendradarbiaujant su vaikais, tačiau ne direktyviai - „nuleidžiant taisykles iš dangaus”. Taisyklių pažeidimų atvejais reaguokite ramiai, supratingai, tačiau reikliai. Kiekvienas vaikas ar suaugęs turėtų priimti atsakomybę už taisyklių nesilaikymą. Tačiau nesuabsoliutinkime netinkamo vaiko elgesio - suteikime galimybę ištaisyti savo klaidas ir iš jų pasimokyti. Netinkamas elgesys nelygus blogam vaikui. Netinkamai pasielgęs vaikas yra lygiai taip pat svarbus, mylimas, rūpimas, tik jo elgesys tam tikrose situacijose buvo netinkamas.
Darbo grupėse organizavimas
Mokyklai būdingas nuolatinis darbo ir poilsio ciklas - užburtas pamokų ir pertraukų ratas. Pamokų metu galima suteikti galimybę vaikams „pasipraktikuoti bendrauti”, dirbant visiems kartu grupėje, tačiau dar kitaip komunikuojama, organizuojant darbą mažose grupelėse. Grupelių narių skaičių geriau parinkti pagal klasės ypatumus - kiek vaikai motyvuoti, aktyvūs, ramūs ir panašiai. Vieni vaikai saugiau jaučiasi ir produktyviau dirba, dirbdami dviese, kitiems geriau sekasi dirbti trise ar keturiese. Tokiose situacijose mokytojas turi galimybę pastebėti, koks grupelės vaikų skaičius kiekvienam vaikui yra tinkamiausias, kad jis gerai jaustųsi. Dirbdami grupelėse, vaikai turi galimybę labiau pažinti bendraklasius, su kuriais laisvu metu mokykloje bendrauja mažiau arba išvis nebendrauja, pastebėti jų pozityvias asmenines savybes ar stipriąsias puses. Kita vertus, gali būti, kad pamatysime, jog tam tikri vaikai kol kas tiesiog negali būti vienoje grupelėje, tuomet galbūt derėtų peržiūrėti grupių struktūrą. Grupinė veikla paprastai sutelkia mokinius bendram tikslui, taigi labiau tikėtina, kad dėmesys bus nukreiptas ne į tarpasmeninius konfliktus, o į bendrą veiklą.
Vaiko stipriųjų savybių pasitelkimas
Kiekvienas vaikas, koks jis bebūtų: drąsus, nerimastingas, aktyvus, turi stipriųjų pusių. Gali būti, kad vaikui mokykloje ypač sekasi tam tikri mokomieji dalykai. Kartais šių savybių iškart galime nepastebėti. Tačiau dar viena saugi vaiko aplinka yra namai. Pasikalbėkime su vaiko tėvais, kokių vaiko stiprybių jie yra pastebėję, ir galbūt tuomet galėtume jas pritaikyti klasėje, sudarydami sąlygas vaikui atsiskleisti. Svarbu nedaryti pradinukui spaudimo, mėginant jį įkalbėti bendrauti su klasės draugais. Galbūt tiesiog pasikalbėję apie tai, kas jam sekasi ir patinka, suteiksime jam daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi.
Taip pat skaitykite: Knygos apie gimdymo baimę
Remiantis vaiko stipriosiomis savybėmis, per pamoką galima paprašyti jo padėti vienam ar kitam bendramoksliui, klasėje pristatyti savo mėgstamą veiklą. Tą vaikas gali padaryti nebūtinai kalbėdamas - galbūt kol kas jam saugiau ir priimtiniau parodyti mėgstamą knygą ar žaidimą. Pradinių klasių mokiniai ypač nori prisiimti atsakomybę, jaustis savarankiški, tad suteikime jiems tą galimybę, klasėje paskirstydami pareigas. Vienas vaikas gali būti atsakingas už klasės lankomumo žymėjimą - tapti klasės „žvitriąja akimi”, kitas - „lentos valymo ekspertu” ir panašiai. Nuotaikingi ir linksmi pavadinimai labiau primena žaidimą, todėl kartais paskatina vaikus susidomėti organizuojama veikla. Nepamirškime atkreipti dėmesio ir paskatinti vaikus, stropiai vykdančius pareigas, prisiimančius atsakomybę.
Vaikų bendravimo stebėjimas ir pagalba susidraugaujant per pertraukas
Ne mažiau reikšmingo patyrimo ir „pamokų” išmokstama per pertraukas. Šie „mokslai” yra tokie pat svarbūs, kaip išmokti skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Per pertraukas mokytojai turėtų būti pakankamai budrūs, stebėdami vaikų tarpusavio bendravimą. Tai nereiškia, kad reikia pulti aiškintis visus vaikų bendravimo iššūkius. Vaikams labai reikia laiko, kad jie galėtų laisvai, niekieno netrukdomi pažaisti su draugais. Viskas plaukia neįtikėtinai natūraliai, o mums, mokytojams, belieka tik domėtis, stebėti ir suprasti, „ką vaikas savo elgesiu nori pasakyti”. Tik kilus nesaugioms situacijoms, įsiterpti, padėti išsiaiškinti, pamokyti tinkamų bendravimo būdų. Pertraukų metu galima suteikti galimybę vaikams pažaisti stalo ar kitokio pobūdžio žaidimų, sugalvoti įvairių bendravimą ir bendradarbiavimą skatinančių socialinių akcijų (pvz., „slaptas draugas”, kai vaikai visą savaitę ruošia staigmenas „išsitrauktiems draugams”).
Pastebėjus, kad laisvo žaidimo metu kuris nors vaikas dažnai stovi nuošaly, galima su juo pasikalbėti, išsiaiškinti, kas nutiko, galbūt jis tiesiog dabar to nori. Kartais vaikui gali būti nedrąsu prieiti prie kitų vaikų ir pasiprašyti žaisti. Tokiu atveju mokytojas gali pasiūlyti prisijungti prie žaidimo, tam tikromis aplinkybėmis - ir pats dalyvauti žaidime. Kai kuriems vaikams yra drąsiau žaisti su mokytoju negu su bendraklasiais. Galbūt tylus ir nedrąsus vaikas bus puikus empatiškas klausytojas. Žinoma, jokiu būdu negalima versti vaiko bendrauti, jeigu jis pats to nenori. Mes galime jį padrąsinti, suteikti galimybę, tačiau nuspręsti turėtų pats vaikas.
Bendravimo įgūdžių ugdymas mokykloje papildomų veiklų metu
Kaip jau minėjau, vaikams patinka žaidimai. Klasės valandėlių, jeigu tokių esama, ar kitu atitinkamu laiku galima suteikti galimybių vaikams pasimokyti tinkamų bendravimo įgūdžių per žaidimus. Tai gali būti daroma vaidinant sudėtingesnes situacijas, žiūrint ir aptariant paveikslėlius, filmukus, skaitant pasakas ar kitokius literatūros kūrinius. Svarbiausia, kad viskas būtų išsiaiškinama su vaikais. Tai reikšminga vaiko jausmams ir mintims, su kuriomis vaikas „išeina” po tokios veiklos. Dar geriau, jeigu mokykla turi laiko vadinamiesiems ryto ir vakaro ratams. Galbūt tai primena darželį, tačiau labai svarbu, kaip jausdamasis vaikas ateina ir išeina iš mokyklos. Emocinė įtampa, susikaupęs pyktis, liūdesys, nerimas ir kitos emocijos gali turėti reikšmę vaiko mokymuisi, bendravimui su vaikais ir mokytojais. Lygiai taip pat šie išgyvenimai turi „išliekamąją vertę”, vaikui grįžus į namus: jo bendravimui su tėvais, broliais, seserimis ir kitiems gyvenimo aspektams. Pasikalbėjęs apie tai, kaip jaučiasi, su kokiais įspūdžiais ateina ir išeina, galbūt aiškiau išreiškęs savo išgyvenimus, vaikas gali pasijusti saugiau, ramiau ir maloniau. Tam tikrose situacijose jis gali pamatyti, kad ne vienas taip jaučiasi: galbūt per dieną mokykloje nutiko kažkas, dėl ko vaikas prastai pasijuto. Taigi šie ryto ir vakaro ratai yra galimybė išsiaiškinti kilusius neaiškumus. Neigiami išgyvenimai „pasisavina” vaiko dėmesį, kurį kitomis aplinkybėmis galėtų produktyviai skirti mokymuisi ir bendravimui su kitais žmonėmis.
Išvykų už mokyklos ribų organizavimas
Kita vaikus stebuklingai suvienijanti mokyklinė veikla - pramogos už mokyklos ribų. Nepaisant didžiulės mokomųjų dalykų apkrovos, raskime laiko kartu su vaikais nueiti į boulingą, batutų parką, ekskursiją. Kitoje aplinkoje vaikų elgesys keičiasi - ir tai gali netgi stebinti. Vaikai kupini įspūdžių kažkur važiuoja, atsiranda begalės temų diskusijoms ir bendravimui. Neformali aplinka tikrąja to žodžio prasme „išlaisvina” vaikus, padeda jiems atsiskleisti. Tai užims laiko, tačiau dėl vaikų gerovės - tikrai verta.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti gimdymo baimę
Bendravimo sunkumų įveikos repeticija šeimoje
Ką dar gali padaryti tėveliai, padėdami vaikui susirasti draugų? Be jau minėto asmeninio pavyzdžio rodymo, tam tikrais atvejais gali būti verta pakalbėti apie konkrečius susidraugavimo su kitais momentus - kaip prieiti, pasikalbėti, pakviesti kartu pažaisti. Galima kartu su vaiku suvaidinti bendravimo sunkumais pasižyminčias situacijas, išsiaiškinti kylančias problemas ir aptarti alternatyvius bendravimo būdus. Vieną kartą išgyvenus įtampą ar nerimą keliančią situaciją, pasidaro nebe taip baisu.
Bendravimo su klasės draugais ir jų šeimomis skatinimas už mokyklos ribų
Esant galimybei, galima pasiūlyti vaikui pasikviesti klasės draugus į savo gimtadienį ar kokią nors kitą pramogą arba tiesiog į svečius. Naudinga, jeigu tokiuose susitikimuose dalyvauja su Jūsų vaiku mažiau bendraujantys vaikai. Taip pat galima pamėginti pabendrauti šeimomis, galbūt pasikviesti juos į svečius, išeiti į lauką ar sugalvoti kitų pramogų su Jūsų vaiką atstumiančiu vaiku ir jo tėveliais. Pozityvus, pagarbus tėvelių tarpusavio bendravimas vėlgi yra teigiamas bendravimo pavyzdys. Matydami didžiulį autoritetą - savo tėvelius, gražiai bendraujančius su klasės draugo tėvais, vaikai formuosis teigiamą nuostatą, pajus saugumą tos šeimos atžvilgiu - visa tai gali sustiprinti vaikų tarpusavio santykius. Prisiminkime, kad laisva ir neformali aplinka „išlaisvina” vaikus - jų jausmus, natūralų bendravimą.
Ankstesnių santykių su draugais išsaugojimas
Tačiau nepamirškime, kad vaikas greičiausiai dar iki mokyklos turėjo draugų. Šie draugai gali būti kaip stiprus apsauginis veiksnys vaikui, sunkiau susidraugaujančiam arba patiriančiam kitokių bendravimo sunkumų su klasės draugais. Paskatinkime jį ir tol…
Vaikų saugumas šiuolaikiniame pasaulyje
Šiandieniniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Kaip rodo VšĮ „Jaunimo linija“ duomenys, per parą savanoriai atsako apie 150 telefoninių ir virtualių („chat“) užklausų, iš kurių 64 proc. yra susiję su savižala ir savižudybėmis, 30 proc. „Pagalbos ieškantys jauni žmonės skundžiasi trūkinėjančiais, momentiniais santykiais su tėvais. Dažniausiai taip nutinka dėl didelio gyvenimo tempo ir užimtumo. Žinoma, ne paskutinėje vietoje yra ir paauglystės laikotarpio problemos, kurias reikia išgyventi tiek vaikams, tiek ir tėvams“, - pastebi R. „Tokiais atvejais vidinė vaiko būsena lieka neaptarta ir nepastebėta. Dėl to vaikai dažnai jaučiasi nesuprasti, jiems ima atrodyti, kad jie tėvams nerūpi, o tai gali paskatinti vaikus netinkamai elgtis ir tokiu būdu siekti tėvų dėmesio. Svarbu suprasti, jog santykiai su vaiku yra dalinimasis patirtimis, o ne kontrolė. Norint išlaikyti artimą ir atvirą ryšį, labai svarbu kalbėtis ir daryti tai nuo mažų dienų. Jei tėvams paprasčiau bendrauti telefonu, su vaikais būtina aptarti, kada ir kodėl skambinama ir kam to reikia, pataria psichologai. Patiems tėvams reikia atsakyti į klausimą, kam jiems reikalingi tie skambučiai. Trumpi skambučiai, bendravimas susirašinėjimo programėlėse ar konkrečių mobiliųjų programėlių telefone naudojimas kuria abipusio saugumo jausmą tėvams ir vaikams - visi šeimos nariai žino vieni kitų dienos planus ir buvimo vietą, gali greitai pasidalinti svarbiomis naujienomis. „Svarbu su vaikais kalbėtis ir tiksliai įvardinti, kodėl norite su jais pasikalbėti, kodėl norite žinoti, kur vaikas yra. Tuomet atsiranda vaiko „užmaršumas“ paskambinti, skambučių „negirdėjimas“, telefono „išsikrovimas“ ir kiti panašūs pasiteisinimai. Ji priduria, jog vaikai nori būti savarankiški, bet jie dar negeba numatyti bei įvertinti grėsmę ar riziką taip, kaip tai daro suaugę. Dėl to tėvai dažnai gali girdėti „man tai taip tikrai nenutiks“. Su vaiku aptarkite saugumo klausimus, ypač po nesenų įvykių, kai buvo pagrobta mergaitė ar be žinios dingo berniukas. Kartu su vaiku pasirinkite vieną programėlę, pavyzdžiui, programėlę „Findmykids“, kartu išanalizuokite funkcionalumus. Šios programėlės pagalba galima matyti tikslią vaiko buvimo vietą, gauti pranešimus, kai vaikas pakeičia vietovę ar vietą. Išmokykite vaiką, kaip naudotis buvimo vietos dalijimosi funkcijomis ir SOS mygtuku, kad galėtų susisiekti su jumis nelaimės atveju. Susitarkite dėl bendrų naudojimosi taisyklių ir jų laikykitės. Paaiškinkite, jog programėlės neribos vaiko laisvės - vaikas galės jausis saugiai ir jam nereikės keisti įprastos rutinos ir pomėgių. Aptarkite, kaip svarbu vieniems kitus informuoti, kur ir kada ketinate būti. Tai padeda planuoti sutartą vakarienės laiką, bendro laiko leidimą. Būtinai pabrėžkite, kad pasitikite savo vaiku, o ši programėlė svarbi tam, kad atsitikus nelaimei būtų galima jį kuo greičiau surasti. Skaitmenizacija ir mobiliųjų programėlių naudojimas stiprina vaikų ir tėvų santykius, tik svarbu jas pasitelkti ir naudoti tinkamai, pastebi ekspertai. Galima sukurti šeimos pokalbių kambarį, kur visi galėsite pasidalinti naujienomis, įdomiomis nuotraukomis ar informacija.
Mandagumo ir pagarbos ugdymas
Norime, kad mūsų vaikai būtų draugiški, mandagūs ir malonūs, mokėtų dailiai elgtis svečiuose ir neverstų raudonuoti pietaujant restorane. Savaime suprantama, kad mažylius būtina skatinti ieškoti, mokytis, išbandyti, susipažinti su savo aplinka ir plačiu pasauliu. Nereikėtų lįsti prie kitų žmonių staliuko, tačiau su jais pasisveikinti, linktelėti ar pamojuoti tikrai galima. Einat šaligatviu reikia nepamiršti pasitraukti į šoną, kad pavyktų prasilenkti su priešais einančiu žmogumi. Šiuolaikinis auklėjimo modelis koncentruojasi į vaiką, kaip asmenybę ir savarankišką žmogų, moko jį pastovėti už save, drąsiai reikšti mintis, žinoti ir ginti savo teises. Priminkite vaikui, kad būtina atsistoti į kambarį atėjus seneliams, svarbu pro duris praleisti auklėtoją ir mokytoją, gavus skanėstų pirmiausiai pasiūlyti vyresniems. Vaikai turi suprasti, kad dėmesys ir draugiškas bendravimas būtinas ne tik jiems, bet ir kitiems žmonėms. Gimus vaikučiui jis tampa mūsų pasaulio centru, labai stengiamės, kad jam nieko netrūktų, kad mažylis būtų viskuo aprūpintas, patenkintas ir laimingas. Net ir pačių mažiausių galima paprašyti padėti šeimos nariams, draugams ar mokytojams. Įsiaudrinę ir daug įspūdžių turintys vaikai yra linkę šūkauti, pertraukinėti, tujinti suaugusiuosius, o supykę jie gali imti kelti balsą, perdėtai piktintis. Sakoma, kad žmogaus elgesys su aptarnaujančiuoju personalu geriausiai parodo jo tikrąjį veidą - iš tiesų mandagūs ir draugiški žmonės su padavėjais, valytojais, vairuotojais ir pan. Namuose vaikučiai dažniausiai gali truputį savivaliauti - kraustyti žaisliukus, išberti kaladėles, nubėgus į virtuvę pasiimti obuolį iš vaisių indo ar savarankiškai apsilankyti tualete. Paaiškinkite vaikui, kad atėjus į svečius reikia nusirengti, paklausti šeimininko, kur galima pasidėti viršutinius drabužius ir batukus, palaukti, kol būsite pasodinti ir t.t. Leiskite vaikui pasitreniruoti - sutarkite su bičiuliais, kad apsilankysite su vaiku ir jį apmokysite. Savarankiškumo ugdymas ir mokymas pačiam priimti sprendimus yra labai svarbus nuo pat mažumės, tačiau pagarbos suaugusiems įskiepijimas - tiesiog būtinas. Mažyliui paprašius leidimo nepamirškite jo pagirti, patikinkite, kad jis pasielgė teisingai, kad nepamirštų ir kitą kartą vėl atsiklausti tėvelių ar kitų suaugusiųjų. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad pagarba turi būti abipusė, tad, norėdami pasiskolinti vaiko žaislą ar pieštukus taip pat paprašykite jo leidimo.
Kova su patyčiomis
Patyčių kultūra mūsų visuomenėje yra labai stipriai įsišaknijusi, o šaipytis bei žeminti kitus pradeda jau patys mažiausieji. Deja, tačiau šį labai bjaurų ir aplinkinius skaudinantį įprotį vaikai perima iš mūsų. Pasistenkite atsikratyti šio bjauraus įpročio ir neperduokite jo savo vaikams! Mokykite vaikus įžvelgti gražius dalykus, pasakyti komplimentą, pagirti. Parodykite vaikučiui, kad teta įsisegė dailią sagę, o tėtis švariai nusiskuto, priminkite jam, kad gražu pagirti aplinkinius.
Teisingumas vaikams
Teisingumas vaikams - tai ne tik gražus lozungas, bet ir esminis principas, užtikrinantis pilnavertį ir saugų kiekvieno vaiko augimą bei vystymąsi. Tai apima daugybę aspektų - nuo teisingo elgesio šeimoje ir mokykloje iki teisinės apsaugos ir galimybės dalyvauti sprendimų priėmime, susijusiame su jų pačių gyvenimu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra teisingumas vaikams, kodėl jis yra svarbus, ir kaip galime užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti teisingoje ir saugioje aplinkoje.
Teisingumo samprata ir jos ryšys su vaiko teisėmis
Teisingumas, kaip dorybė, yra paremtas principu atiduoti kitiems tai, kas jiems priklauso. Tai apima teisingą elgesį su Dievu, artimu ir pačiu savimi, ir yra laikomas viso dorovinio gyvenimo pagrindu. Kalbant apie vaikus, teisingumas apima ne tik jų apsaugą nuo smurto ir išnaudojimo, bet ir užtikrinimą, kad jie turėtų lygias galimybes gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas.
Straipsnyje nagrinėjamas teisingumo santykis su vaiko teisėmis ir siekis jas visapusiškai ir efektyviai užtikrinti vykdant teisingumą. Analizuojamos vaiko interesus atitinkančio teisingumo konstitucinės prielaidos, samprata. Vaiko interesus atitinkančio teisingumo konstitucinės prielaidos ir samprata yra esminiai elementai, užtikrinantys, kad vaiko teisės būtų gerbiamos ir ginamos visose situacijose.
Socialinis teisingumas ir vaikai
Socialinis teisingumas grindžiamas prielaida, kad visi žmonės yra lygūs. Vaikams tai reiškia, kad jų galimybės dalyvauti švietimo sistemoje turėtų priklausyti nuo individualių gebėjimų ir nuopelnų, o ne nuo socialinio, kultūrinio ar ekonominio statuso. Socialinis teisingumas sveikatos politikoje užtikrina, kad svarbiausios medicininės paslaugos būtų prieinamos visiems, ypač nepasiturintiems vaikams ir šeimoms.
#