Kai kantrybė su vaiku baigiasi: patarimai tėvams

Auklėjant vaikus, drausmė yra būtina, tačiau kartais vaikai išbando tėvų kantrybę. Vaikų auklėjimas - sudėtingas ir ilgas procesas, trunkantis visą vaikystę. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip elgtis, kai kantrybė su vaiku baigiasi, ir kaip ugdyti jo drausmę.

Drausmės svarba

Vaikų psichiatrų nuomone, disciplina nuo mažens padeda ugdyti žmogų gyvenimui civilizuotame pasaulyje. Disciplina padeda vaikams suprasti taisykles ir ribas, moko atsakomybės ir savikontrolės.

Kaip reaguoti, kai baigiasi kantrybė?

Kai vaikas elgiasi netinkamai, svarbu reaguoti ramiai ir apgalvotai. Štai keletas patarimų:

• Neskubėkite daryti išvadų. Tėvai turėtų skirti sau laiko nusiraminti prieš reaguodami į situaciją. Pajutus, kad emocijos ima viršų, pasakykite vaikui: „Oho, blogas sprendimas. Man reikia šiek tiek laiko, kad galėčiau nuspręsti, ką dabar daryti“. Kai jausmai nurims, parodykite vaikui šiek tiek empatijos, o paskui paaiškinkite, su kokiomis pasekmėmis jis susidurs.

• Neutralizuokite argumentus. Visų pirma, tėvai turėtų suprasti, kad pyktis provokuoja vaiko agresiją. Todėl apie vaikams svarbius klausimus reikėtų stengtis kalbėti neutraliai, kad dar labiau nesužeistų vaiko jausmų. Pavyzdžiui, jei vaikas sako: „Tai neteisinga“, tėvai turėtų atsakyti: „Žinau“. Arba jeigu vaikas sako: „Visi mano draugai tai turi“, taip pat patvirtinti: „Aš žinau“. Galima klausti vaiko: „Argi aš tau nesakiau?“ ir taip paskatinti prisiminti apie ką jau esate kalbėję su vaiku.

  Taip pat skaitykite: Trukmė po Cezario

• Padarykite pertraukėlę, „ženkite žingsnį atgal“. Atsitraukimas ir dėmesio nukreipimas į kvėpavimą, nusiraminimą, gali jums padėti nuraminti emocijas ir elgtis racionaliau. Lengva pasiteisinti, kad aš emocionalus žmogus kitaip negaliu. Bet jus, juk geriausiai žinote, kas jus ir kada suerzina. Galite pagalvoti, gal vis tik yra buvę taip, kad jums pavyko susivaldyti. Kaip tada jautėtės jūs, kaip vaikas? Ir kaip išssiprendė visa situacija. Gal vis tik verta tai dažniau praktikuoti? Kai Jūs esate ramesnis ir išmingesnis tikrai geriau sutariate su vaiku.

• Būkite empatiškas. Jei jūsų vaikas išdykauja, įsijauskite į jo jausmus bent laikinai. Išgirskite vaiką, ko jis nori. Supraskite jo norus. Ir padiskutuokite, kaip visa tai padaryti smagiau. Pvz.: Vaikas sako, kad nenori mokytis. Jūs galite atsakyti, kad taip sutinku, kad galima nenorėti mokytis. O ką galima būtų padaryti, kad užsinorėtum? Aš ir nenoriu tavęs versti mokytis. Ką galėtume sutarti, kad abiems būtų gerai? Tikrai kartais užtenka išklausyti vaikus ir draugiškai imtis darbo. Pradėję rėkti, kartais nebegalime sustoti ir imame su vaiku elgtis, taip kaip nedrįstume elgtis su savo partneriu, viršininku ir draugu. Pagalvokite ar vaikai tikrai to verti.

• Praktikuokite 4 žingsnių techniką, kad sumažintumėte įtampą tarpusavio bendravime.

  1. Žingsnis. Parodykite vaikui užuojautą ir supratimą, jei vaikas priešinasi jūsų prašymams. Išsakykite, kad jį suprantate. Paasistenkite tai padaryti, nuoširdžiai. Pvz.: Suprantu, kad tau labai sunku susitvarkyti kambarį.
  2. Žingsnis. Paaiškinkite, kodėl prašote, jų atlikti tuos veiksmus. Pvz.: Šeštadieniais rytais tvarkomės namus, toks jau mūsų šeimos susitarimas. Prausiamės kiekvieną vakarą, kaip ir valgome kiekvieną dieną.
  3. Žingsnis. Aiškiai išsakykite savo lūkesčius. Per kiek laiko vaikas turi atlikti veiksmą. Jei reikia dar kartą priminkite, kai jau laikas baigiais. PVz.:Prašau susitvarkyk, kambarį per pusvalandį, po to valgysime pietus. Dar minutę pailsėk ir einame praustis.
  4. Žingsnis. Paskatinkime pozityviai. O ne grasinkime. Pvz. Mmm, skanius pietus ruošiu, greičiau susitvarkyk ir sėsime visa šeima pietauti. Arba O kokia norėsi, kad knygelę, kad paskaityčiau? Paskubam praustis ir galėsiu net dvi pasakas paskaityti. Arba ,,Mane liūdina, kad mes pykstamės dėl nepadarytų namų darbų. Labai prašau paruošk ryt pamokas iki 18 val, kad po to galėtume smagiai praleisti vakarą.

• Prisipažinkite suklydę ar pasikarščiavę. Vaikams nereikia tobulų tėvų, jie gali suprasti, kad jūs ir klystate. Nieko tokio, kad ir viduryje sakinio nustosite rėkti ir eisite nusiraminti. Nėra lengva nustoti rėkti ir susivaldyti.

Drausminimo klaidos

Psichologė Vitalija Mikutaitienė teigia, kad kartais tėvai, norėdami pasilengvinti sau gyvenimą, griebiasi psichologinių metodų, kurie ilgalaikėje perspektyvoje tėra vaikų drausminimo klaidos. Štai dažniausiai pasitaikančios tėvų drausminimo klaidos:

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

• Melagystė. Labai dažnai tėvai meluoja, norėdami pasilengvinti esamą situaciją ir nepagalvoja apie ateitį. Melo trumpos kojos, geriau neprisimeluoti, kad paskui nereiktų vargti.
• Gąsdinimas. Reikia būti tikriems, kad kuo gąsdinate, gali tekti ir padaryti. Jei vaikui, kalbančiam negražiai, sakote, kad išplausite burną, tad būkite pasiruošę tai ir atlikti, kitu atveju taip negąsdinkite. Vaikai iš žodžių nepasimoko, reikia veiksmų.
• Emocinis šantažas. Dažnai šios frazės sakomos paaugliams ar suaugusiems vaikams norint paveikti juos. Vaikas priverčiamas elgtis taip, kaip nori tėvai, nors ir jaučiasi labai blogai. Vaikui augant ryšys vis silpnės, jei emocinio šantažo daugės. Taigi įvertinkite, ko norite ateityje, ar kad užaugusi atžala jus dažnai lankytų, klausytų patarimų, ar kad vaikų vizitai būtų šalti ir trumpi po jūsų eilinio emocinio šantažo - kvietimo atvykti.
• Nuolaidžiavimas. Jei dažnai nusileidžiate vaiko prašymams, rėkimui, verkimui, tampate vaiko norų „įkaitais“. Pagalvokite, ar verta.
• Papirkinėjimas. Tėvai dažnai griebiasi papirkinėjimo, kai reikia vaiką įkalbėti kažką padaryti ar kažkur nueiti. Taigi žiūrėkite pagal „kišenę“, ar verta prasidėti su vaikų papirkinėjimu.
• Savų taisyklių laužymas. Jei mokome vaikus, kad meluoti negražu, turime ir patys laikytis šios taisyklės. Arba kita taisyklė - „Namuose nerėkiama“. Taisyklės turi galioti visiems. Vaikai mokosi iš pavyzdžių, o ne žodžių.
• Moralizavimas. Paprastai moralai vaikų neveikia, nes per daug žodžių ir neaišku, ką nori tėtis ar mama pasakyti. Vaikui nepasakoma, ką daryti, o tik išvardijama, ką jis daro ar kažkada darė blogai. Pagalvokite, kokį vaiką norite užauginti - ar paklūstantį kareivį, ar pilnavertę asmenybę.

Efektyvūs drausminimo būdai

• Apdovanokite už gerą elgesį. Kai drausminimas remiasi bausmėmis, tėvai linkę neįvertinti vaikų geriausių savybių. Daug geresnių rezultatų galima sulaukti, kai akcentuojama tai, kas gera, o ne tai, kas bloga. Apdovanojimas už gerus darbus skatina vaiką dažniau gerai elgtis. Tai nereiškia, kad reikia duoti saldainių kiekvieną kartą, kai vaikas, tarkime, pakelia šiukšlę.
• Aiškiai nustatykite taisykles. Jeigu nėra nustatytų aiškių taisyklių arba jos sukuriamos tik tada, kai vaikas iškrečia kažką blogo, naivu tikėtis, kad vaikui pavyks jų laikytis. Tėvai vaikams turėtų aiškiai pasakyti, ko jie iš jų tikisi ir ko nepageidauja.
• Nuosekliai laikykitės taisyklių. Kartais tėvai į taisyklių pažeidimus reaguoja griežtai, o kartais praleidžia pro pirštus. Vis dėlto jie turėtų nuosekliai visada laikytis nustatytų taisyklių, nes priešingu atveju vaikas gali pradėjo jomis abejoti ir jų nepaisyti.
• Rodykite gerą pavyzdį. Patinka jums tai ar ne, bet jūsų vaikai jus stebi ir ima iš jūsų pavyzdį. Todėl pasistenkite, kad tas pavyzdys būtų geras. Asmeninis pavyzdys yra veiksmingesnis nei tūkstančiai žodžių. Vaikai mokosi pirmiausiai kopijuodami ir imituodami šalia esančių žmonių elgesį.
• Naudokitės žodžiais labiau nei balso kėlimu. Aiškiai išsakykite, ko norite, ir kaip jūs jaučiatės, kai vaikas elgiasi netinkamai. Toks jūsų bendravimas su vaiku mokins vaiką empatijos, emocijų pažinimo ir skatins aiškiau išreikšti savo poreikius.
• Derėkitės. Ribos labai svarbu vaikų auklėjime. Tos ribos gali būti lanksčios. Pvz.: Paprašote vaiko išjungti TV. Jis rėkia, kad dar 10 min, jūs sakote, gerai 5.
• Pasitikrinkite savo jausmus. Galite pasižiūrėti į veidrodį, ar jūsų veidas ramus ar perkreiptas pykčio. Skirkite sau laiko. Įsivardinkite sau dėl ko pykstate? Ar tai tikrai bus svarbu po 10 metų? Kokie jūsų poreikiai nepatenkinti, kad sunku valdyti emocijas? (pavargęs po darbo, jaučiate įtampą visame kūne, gal seniai valgėte). Prisiminkite savo konfliktus su tėvais, kaip tada jausdavotės?

Papildomi patarimai

• Terapinės pasakos. Tai pagal specialią metodiką sukurtos smagios istorijos, kuriose tarp eilučių slypi mažiesiems klausytojams skirtos žinutės. Jos stebuklingai lengvai pasiekia vaikų galveles bei širdeles ir yra gerokai patrauklesnės ir aiškesnės, negu tiesiai jiems sakomi prašymai, pasiūlymai ar nurodymai.
• Įveikite chaosą, atlikdami greitą tempimo pratimą. Įrodyta, kad tempimo pratimai ne tik padeda atpalaiduoti kūną ir protą, bet taip pat yra puiki dėmesio nukreipimo priemonė.
• Muzika. Anot psichologų, muzika per trumpą laiką gali pakeisti žmogaus nuotaiką. Nesvarbu, ar įjungsite kažką lėto ir atpalaiduojančio, ar stimuliuojančio ir linksmo - tinkama melodija gali padėti sumažinti stresą ir jaustis gerai.
• Šypsokitės. Šypsena yra užkrečiama (kaip ir ramus balsas) ir daro didžiulę įtaką aplinkinių nuotaikai.
• Pradėkite dieną iš naujo! Tiesiog pasakykite dar kartą „labas rytas“ ir linksmai pasisukite ratu.
• Pakeiskite temą į malonią visai šeimai.
• Pagyrimas. Vaikų pagyrimas už gerą elgesį gali pakeisti visą ryto nuotaiką. Net ir labai kaprizingas vaikas, pasijutęs vertinamas, bus labiau linkęs paklusti.
• Pasakykite „taip“ savo vaikų norams. Niekas tikrai nenumirs nuo to, kad jūsų atžala nueis į mokyklą su skirtingomis kojinėmis, bet tai gali stipriai daryti įtaką jo saviraiškai ir laimės pojūčiui.
• Supraskite, priimkite ir pripažinkite jų jausmus. Pavyzdžiui, pasakykite: „Matau, kad esi nusiminusi, nes brolis paėmė tavo vafliuką.
• Giliai įkvėpkite. Kai jaučiate, kad įtampa tampa nebevaldoma, sustokite ir keletą kartų giliai įkvėpkite.
• Apkabinkite. Užuot rėkę, apkabinkite vaikus. „Pavaros perjungimas“ iš šaukimo į apkabinimo režimą reikalauja didelės savikontrolės, bet jis tikrai yra to vertas.
• Paklauskite savęs: ar smulkmena, kamuojanti jus šiandien, bus svarbi po penkerių metų? Jei ne - pabandykite priimti ir paleisti tai, kad vėluojate, kad katė yra užpilta sirupu, o sūnus neatlikęs namų darbų.

Savarankiškumo ugdymas

Pagrindinis vaiko auginimo tikslas turėtų būti išleisti savarankišką žmogų į platųjį pasaulį. Todėl visos tėvų auklėjimo strategijos pirmiausia turėtų būti nukreiptos į savarankiškumo ugdymą.

Štai keli principai, kaip užauginti savarankišką žmogų:

1. Nedarykite už vaiką nieko, ką jis gali padaryti pats. Sutaupytos kelios minutės dabartyje, ateityje gali virsti sugaištomis valandomis.
2. Pritaikykite aplinką ir daiktus vaikui.
3. Su vaiku iš anksto aptarti, ką jis geba ir turi padaryti.
4. Būkite kantrūs, nepasiduokite manipuliacijoms.
5. Pasitikėkite vaiku.
6. Svarbu tinkamas komandos/užduoties pateikimas. Viena užduotis vienu metu, nes vaikams yra per sunku išristi tris ar keturis paliepimus ir juos iškart įgyvendinti Užduoties pateikimas turi būti trumpas ir aiškus. Vaikui turime pasakyti, ką daryti, o ne ko nedaryti.

Miego svarba

Miego tema yra viena iš jautriausių ir labiausiai tėvams nerimą keliančių temų.

Psichologė Karolina Gurskienė teigia, kad nuo pat pradžių atsakingai žiūrint į kūdikio migdymo reikalus, vaikas pamažu pripranta ramiai užmigti savarankiškai. Bet tam reikia tikrai daug pastangų ir kantrybės.

Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad augant kūdikiui, turi keistis ir jo migdymo ritualai - kas tinka naujagimiui, nebetinka kūdikiui ar vyresniam vaikui. Kuo mažylis didesnis, tuo daugiau turi vykti su juo susijusių sąmoningų veiksmų. Kitaip tariant, pamažu vaikas turi suprasti, kad tam tikri veiksmai, kuriuose jis dalyvauja, yra nuolatinė seka, po ko einama miegoti.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

Norint padėti vaikui išmokti užmigti pačiam, reikia laikytis kelių svarbių taisyklių.

Visų pirma, mažyliui turi būti nustatytas griežtas miegojimo laikas - toks, ir nei pusvalandžiu kitoks. Kai kūdikis yra guldomas visada tuo pačiu metu, dar prieš ateinant miegojimo laikui, mažylio vidinis laikrodis pradeda tiksėti, ir kūdikis pats savaime ima norėti miego.

Kitas svarbus aspektas - rutina. Tam tikra įvykių seka, kuri kiekvieną vakarą kartojasi iki nuobodumo, kūdikį ramina, suteikia saugumo jausmą ir paruošia miegui. Kai mažylis įpranta prie nesikeičiančios įvykių sekos (pavyzdžiui, maudynės - pižama - knygelės pavartymas - lopšinė), jam tampa aišku, kas po ko bus, ir kuo tai baigiasi.

Ko nedaryti?

Duoti kūdikiui paverkti ar net išsiverkti nėra tinkamas metodas nei kūdikiui, nei jo tėvams. Priešingai, toks leidimas išsiverkti turi neigiamos įtakos vaikui ateity - jis gali būti mažiau empatiškas, sunkiai pasitikėti kitais žmonėmis, nesijausti saugus.

Be to, kūdikiui formuojasi supratimas, kad jo verksmas ir patiriamas diskomfortas niekam nėra įdomus.

tags: #baigiasi #kantrybe #su #vaiku