Įvadas
Augančio ir bręstančio vaiko organizmas patiria daugybę pokyčių, kuriems didelę įtaką daro mityba ir fiziologiniai procesai. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su vaiko organizmo aprūpinimu maisto medžiagomis, ypač baltymais, bei širdies ir kraujo sistemos pokyčius augimo laikotarpiu.
Mitybos ypatumai augančiam organizmui
Baltymai - svarbiausia medžiaga vaiko raidai
Organizmo aprūpinimas būtinomis maisto medžiagomis yra neatsiejama sveikatai palankios mitybos dalis. Išskiriamos trys pagrindinės maisto medžiagos, teikiančios energiją žmogaus organizmui, - tai angliavandeniai, riebalai ir baltymai. Baltymai yra atsakingi už daugybę žmogaus organizmo funkcijų, taip pat tai yra bene svarbiausia medžiaga, reikalinga augančiam organizmui - būtent baltymai užtikrina kokybišką vaiko raidą ir stiprina imuninę sistemą. Baltymai padeda formuotis naujoms audinių ląstelėms, raumeniniam audiniui, sutvirtinti kaulus, gaminti fermentus ir imuninės sistemos ląsteles. Taip pat baltymuose gausu nepakeičiamų aminorūgščių, reikalingų normaliai organizmui funkcionuoti ir normaliai smegenų veiklai.
Remiantis pasaulinių organizacijų rekomendacijomis, baltymai vaikų mityboje privalo sudaryti 10-15 proc. bendros su maistu gaunamos energinės vertės. Augančiam organizmui rekomenduojama suvartoti 0,8-1,2 gramo baltymų vienam kilogramui. Tai ypač svarbu jaunesniame amžiuje, kai organizmo baltymų poreikis dėl brandos procesų yra didesnis negu suaugusiųjų. Vėliau, subrendus, organizmui pakanka mažesnio baltymų kiekio - 0,6-0,8 gramo baltymų vienam kilogramui per dieną.
Svarbu kontroliuoti baltyminių produktų vartojimą jaunesniame amžiuje, nes per didelis jų kiekis taip pat didina nutukimo riziką paauglystėje, nors ir prisideda prie spartesnio augimo.
Augalinės kilmės baltymai
Subalansuota augalinė mityba, kurioje gausu tarpusavyje derančių ir vienas kitą papildančių produktų, gali užtikrinti visų reikalingų aminorūgščių kiekį. Tai padaryti padės vaisiai ir daržovės. Ir tai svarbu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms. Kalbant apie augalinę mitybą, ilgaamžiškumu išsiskiriantys vadinamosios mėlynosios zonos (blue zone) šalių gyventojai 80 proc. energijos iš maisto gauna būtent iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai rodo, kad augalinės kilmės maistas padidina tikimybę gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Taip pat skaitykite: Vaikų raidos etapai
Viena iš kasdienei mitybai pritaikytų mikrodumblių rūšių yra auksinė chlorelė (Golden Chlorella). Šios rūšies dumbliai yra bekvapiai ir neutralaus skonio, todėl puikiai tinka vaikų patiekalams gardinti, siekiant užtikrinti reikiamą kokybiškų augalinių baltymų kiekį organizme. Šiuose dumbliuose yra daug reikalingų maisto medžiagų, vitaminų, mineralų, aminorūgščių ir omega-3 riebalų rūgščių. Tai - baltymų gausus maisto šaltinis, tinkantis subalansuotai, sveikai mitybai. Šie mikrodumbliai padeda palaikyti imuninę sistemą, kaulų tankį ir regėjimą, skatina smegenų vystymąsi, yra naudingi odai ir plaukams. Taip pat auksinėse chlorelėse yra glutamo rūgšties, kuri yra nepakeičiama, smegenims reikalinga medžiaga.
Nepakeisdami patiekalo skonio ir išvaizdos mikrodumbliais galite gardinti vaiko mėgstamus patiekalus: rytinę košę, varškės blynelius. Patiekalams gardinti taip pat tinka ispaninių šalavijų (chia) sėklos, spindulinės pupuolės ar kiti augalinės kilmės natūralių baltymų šaltiniai.
Širdies ir kraujo sistemos pokyčiai augant ir bręstant
Vaikų, paauglių ir jaunuolių organizme vyksta reikšmingi širdies ir kraujo sistemos pokyčiai, kuriuos lemia įvairūs faktoriai:
- Veikiant įgimtiems, vidiniams, endogeniniams faktoriams.
- Širdies ir kraujo pokyčius jiems augant ir bręstant.
Širdies morfologiniai ir funkciniai pokyčiai
Širdies dydis didėja nuo gimimo iki pilnametystės. Širdies didėjimo kreivė panaši į kūno svorio, o dar labiau į liesos kūno masės kreivę. Gimus širdies tūris yra maždaug 40 cm3. 70% širdies ertmių tūris padidėja daugiau negu kraujagyslių spindis. Širdies tūris, išreikštas santykiu 10 cm3/kg.
Širdies tūris didėja organizmui augant, tačiau lėčiau nei viso kūno masė. Ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio (r =0,74) yra didesnis nei širdies tūrio ir ūgio (r =0,48). Dar didesnis ryšys tarp širdies tūrio ir liesos kūno masės (r =0,90) (Bouchard et al. 1977).
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Morfologinė širdies charakteristika akivaizdi paauglystėje ir pilnametystės pradžioje (De Simone et al.). Miokardo - viduriniojo širdies raumens - darbas išreiškiamas pagal kūno svorį (De Simone et al. 1995).
Sportininkų, kurie užsiima ištvermės reikalaujančiu sportu (pvz. atletų), širdies rodikliai skiriasi.
Širdies susitraukimų dažnis
Vaikų širdies susitraukimų dažnis yra labai labilus rodiklis, kuris priklauso nuo įvairių dirgiklių poveikio. Žmogaus širdies susitraukimų dažnį veikia:
- Amžius
- Fizinė būklė
- Emocinė būklė
Naujagimio širdis susitraukia maždaug 140 kartų per minutę, nukrypimas - apie 20 dūžių per minutę. Trejų metų vaiko širdies susitraukimų dažnis suretėja iki 105 kartų per minutę. Septynmečio vaiko širdis susitraukia 80 k./min, o 10 metų amžiuje apie 70 k./min. Mergaičių širdies tempas 3 - 5 dūžiais/ min didesnis nei berniukų. Paauglių širdis susitraukia dažniau nei suaugusiųjų (7 m. amžiaus vaikų ŠSD yra 80-120 dūžių/min). Vėlyvoj paauglystėj širdies susitraukimų dažnis yra 72 - 76 dūžiai/ min.
Elektrokardiogramoje (EKG) matomas greitesnis dantelių ritmas ir trumpesni intervalai tarp jų naujagimių ar mažų vaikų. Taip pat skiriasi voltažas ir kryptis derivacijose. Vaikams dažnai pasitaikantis širdies veiklos nepastovumas ir nereguliarumas, ritmo sutrikimai ar aritmija.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Širdies tūris ir minutinis kraujo tūris
Širdies tūris - tai kairiojo skilvelio per vieną susitraukimą išstumiamas kraujo kiekis. Vaikystės ir paauglystės laikotarpiu širdies tūris yra mažesnis negu suaugusiųjų. Naujagimio širdis išstumia apie 2 - 4ml, ir prieš paauglystę, ramybės būsenoje, pasiekia apie 40ml. Suaugusio vyro kraujo išstumiama jau 60ml ramybės būsenoje. Retėjant susitraukimams didėja širdies tūris.
Širdies našumą rodo kairiojo skilvelio gamybos apimtis per 1 minutę. Naujagimio širdies pajėgumas yra maždaug 0,5 l kraujo per 1 minutę. Vėliau šis rodiklis didėja, atsižvelgiant į kūno paviršiaus metrą.
Kraujo spaudimas
Kraujo spaudimas kinta augant vaikui. Naujagimiams kraujo spaudimas žemas dėl plaučių padidėjimo po gimimo. Vėliau spaudimas didėja, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Sistolinis kraujo spaudimas rodo spaudimą arterijose kairiojo skilvelio susitraukimo (sistolės) metu, o diastolinis - kairiojo skilvelio atpalaidavimo metu. Kraujo spaudimas priklauso nuo arterijų pasipriešinimo kraujo tėkmei. Naujagimių sistolinis kraujo spaudimas yra apie 60 mmHg (Hg - arba gyvsidabris, arba hektogramas) ir vėliau didėja. Apie 85-90 mmHg sistolinis kraujo spaudimas, o diastolinis - apie 45-50 mmHg. Berniukų kraujo spaudimas aukštesnis. 6 metų amžiaus berniuko sistolinis kraujo spaudimas yra 106 mmHg. 12 metų berniuko sistolinis kraujo spaudimas yra 111mmHg. 17 metų berniuko sistolinis spaudimas atitinkamai lygus 115mmHg. Tarpusavio ryšys pas vaikus dažniausiai didesnis nei 90%. Kraujo spaudimas stabilizuojasi paauglystėje.
Kraujo tūris ir sudėtis
Naujagimių kraujo tūris būna maždaug 300-400 ml. Vėliau kraujo tūris didėja pagal kūno masės didėjimo kreivę. Berniukų kraujo tūris yra didesnis nei mergaičių. Didėjant kraujo tūriui, didėja plazmos ir kitų kraujo ląstelių tūris. Hematokritas rodo kraujo tūrį, kurį užima raudonosios ląstelės. Vos gimus hemotrokritas siekia 50%, vėliau sumažėja iki 30%. Eritrocitų greičiausiai daugėja vaikystėje ir paauglystėje. Eritrocitų kiekis didėja vaikystėje ir paauglystėje berniukams, o mergaitėms tik vaikystėje. Skirtumas tarp lyčių pasireiškia per lytinį subrendimą. Eritrocitai atlieka svarbiausią vaidmenį transportuojant deguonį kūno audiniams. Vyrų eritrocitų kiekis yra 5,2 milijonai/μL, ir pas moteris 4,6 milijonai/μL. Eritrocitai gaminasi kaulų čiulpuose. Naujagimių eritrocitai yra didesni ir turi mažiau hemoglobino. Eritrocitai dalijasi mitozės būdu, todėl branduolys palaipsniui sumažėja. Eritrocitų gyvenimo trukmė yra maždaug 110-120 dienų.
Hemoglobino kiekis sumažėja nuo 4-4,5 milijono/μL iki maždaug 3 milijonų/μL. Hemoglobino kiekis tikriausiai atspindi tikslią eritrocitų kilmę. Po to hemoglobino kiekis padidėja iki 4 milijonų/μL. Hemoglobino kiekis didėja vaikystėje ir paauglystėje. Skirtumas tarp lyčių pasireiškia per lytinį subrendimą. Eritrocitų daugėjimą kraujo sudėtyje lemia deguonies kiekis kraujyje. Ryšys tarp deguonies pasisavinimo, širdies tūrio ir kūno masės lygus 0,90. Naujagimių hemoglobino koncentracija yra apie 20g/100 ml, bet 3 -6 mėnesyje ji sumažėja iki 10g/100ml. Vyrų hemoglobino koncentracija yra 16g/100 ml, o moterų - 14g/100 ml. Baltieji kraujo kūneliai, arba kitaip leukocitai, taip pat kinta. Leukocitai būna skirtingų dydžių ir formų. Trombocitai dalyvauja pažeistų kraujagyslių sienelių atstatymui.
Širdies ir kraujo sistemos pokyčiai dėl fizinio aktyvumo
Dėl fizinio aktyvumo (FA) pakinta širdies masė, jos apimtis. Sportininko širdies masė, gali sverti iki 550g, t.y. hipertrofuojasi. Fizinis aktyvumas gerina širdies raumens vainikinę kraujotaką, aprūpina organizmą reikiamomis energetinėmis ir plastinėmis medžiagomis, hormonais, vitaminais. Širdis turi aprūpinti reikiamas energetines ir plastines medžiagas po visą organizmą. Hipertrofija atsiranda, kai širdis susitraukia rečiau ir mažiau išstumia kraujo. Dėl to didėja jos tūris. Širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) ramybėje siekia 60-80 kartų per minutę. Treniruotų žmonių širdis susitraukia rečiau k./min. negu netreniruotų. Sportininkui širdies susitraukimų dažnis gali siekti net iki 276 tvinksnių per minutę, nubėgus 400 metrų nuotolį. Dėl fizinio aktyvumo gerėja medžiagų apykaita, kadangi organizmas ekonomiškiau funkcionuoja. Širdies tūris ramybėje siekia 80-100 ml, o fizinio krūvio metu -170- 200 ml. Fizinio krūvio metu didėja širdies tūris. Širdies didėjimas nėra nuoseklus esant maksimaliam fiziniam aktyvumui, nes širdies raumuo nespėja visiškai atsipalaiduoti. Minutinis širdies tūris parodo per kiek laiko širdis pumpuoja kraują per 1 min. Ramybėje jis siekia 2,3-6 l/min, o sportininkų gali pakilti iki 25-35 l/min.
Fizinio krūvio metu kraujospūdis keičiasi širdies ertmėje. Esant fiziniam krūviui, sistolinis kraujo spaudimas didėja, o diastolinis - mažėja. Sistolinis kraujo spaudimas skiriasi mažai, gal kiek žemesnis jis tik ištvermės sportininkų. Ramybėje sistolinis kraujo spaudimas yra 110-140 mmHg, diastolinis - 50-90mmHg. Esant fiziniam krūviui, sistolinis kraujo spaudimas pakyla iki 200-240 mmHg, diastolinis - sumažėja. Kraujo spaudimo pokyčiai priklauso nuo fizinio krūvio dydžio ir asmens treniruotumo. Kraujospūdis normalizuojasi po lengvų krūvių per 3-5 min., po sunkių, ilgalaikių krūvių - vėliau.
Fizinio krūvio metu kraujyje vyksta šie pokyčiai:
- Padidėja bendras kraujo kiekis.
- Sumažėja skysčio kiekis kraujyje.
- Pakinta kraujo reakcija į rūgščiąją pusę.
- Sumažėja vandens kiekis kraujyje.
- Lengvai dirbant šiek tiek padaugėja eritrocijų ir hemoglobino.
- Intensyvių treniruočių bei varžybų metu gali atsirasti daugiau retikuliocitų.
- Po fizinio krūvio padidėja leukocitų kiekis. Šis reiškinys yra vadinamas miogenine leukocitoze. Normalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.
- Po fizinio krūvio sumažėja gliukozės kiekis kraujyje- nuo 0,1-0,12 iki 0,05 ir daugiau.
Išvados
Augančio ir bręstančio vaiko organizmas nuolat patiria įvairius pokyčius, kuriems didelę įtaką daro tiek įgimti veiksniai, tiek aplinkos sąlygos, ypač mityba ir fizinis aktyvumas. Subalansuota mityba, kurioje pakankamas kiekis baltymų, vitaminų ir mineralų, yra būtinaNormalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.Normalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.Normalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.Normalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.Normalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.Normalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.Normalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.Normalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.Normalus leukocitų kiekis yra 4-9 tūkst. milimetre, po sunkios treniruotės leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. milimetre. Esant labai dideliam fiziniam krūviui, leukocitų kiekis gali padidėti iki 16-28 tūkst. milimetre, o kartais net iki 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre.normaliai vaiko raidai. Taip pat svarbu atsižvelgti į širdies ir kraujo sistemos pokyčius, kurie vyksta augimo laikotarpiu, ir užtikrinti tinkamą fizinį aktyvumą, kuris padeda stiprinti širdies raumenį ir gerinti kraujotaką.
tags: #augancio #ir #brestancio #vaiko #organizmas