Įvadas
Pastaruoju metu vis daugiau bendrojo lavinimo įstaigų lanko vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai įpareigoja tiek švietimo įstaigą, tiek tėvus tapti dviem institucijomis, kurios nuolat bendrauja ir papildo viena kitą, leisdamos sėkmingai įgyvendinti ugdymo tikslus. Šiandien švietimo įstaigos turėtų labiau pereiti nuo abipusio atvirumo ir keitimosi informacija santykių prie dialogu pagrįstos partnerystės su tėvais, o tėvai taip pat turėtų siekti geranoriškai derinti savo požiūrius į vaiko ugdymą su pedagogais, tartis dėl būdų ir priemonių tenkinti jo poreikius. Straipsnyje teoriškai ir praktiškai pagrindžiamas tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, pedagoginis švietimas bei jo aktualumas, siekiant partnerystės su mokytojais.
Tyrimo Klausimai ir Uždaviniai
Nagrinėjant pedagoginio tėvų švietimo, auginančių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, aktualijas, siekiant dialogu pagrįsto bendradarbiavimo, iškyla nemažai problemų. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, buvo suformuluoti konkretūs tyrimo uždaviniai.
Tyrimo klausimai:
- Kaip vyksta pedagoginis tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, švietimas bendradarbiaujant su pedagogais?
- Koks yra pedagoginio tėvų švietimo tikslas siekiant partnerystės su pedagogais?
Tyrimo uždaviniai:
- Atskleisti pedagoginį tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, švietimą teorinės analizės būdu siekiant partnerystės su pedagogais.
- Ištirti ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvų požiūrį į pedagoginį švietimą interviu analizės būdu.
Tyrimo metodai:
Taip pat skaitykite: Vaiko atvejo analizės metodai
- Mokslinės literatūros analizė.
Tėvų ir Mokytojų Bendradarbiavimas: Partnerystės Svarba
Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, grįstas abipuse partneryste yra reikalingas ir reikšmingas vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kuris aprėpia suinteresuotus ugdymo dalyvius, galinčius nulemti ugdymo proceso sėkmingumą. Partnerystė šiuo atveju reiškia, kad ugdymo dalyviai (tėvai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir kt.) yra atviri vieni kitiems, geranoriškai derina savo požiūrius į vaiko ugdymą, tariasi dėl ugdymo tikslų, turinio, vaiko poreikių tenkinimo būdų. Geras bendravimas ir tarpusavio ryšys yra esminis tikros partnerystės bruožas.
Pedagoginio Švietimo Aktualumas
Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaiką, požiūriu, poreikis pedagoginiam švietimui siekiant partnerystės yra aktualus, tačiau labai dažnai jis suprantamas kaip tradicinis jų informavimas apie vaiko ugdymą, o ne bendrų veiklų organizavimas, grįstas dialogiškumu ir refleksija. Pastebima tendencija, kad pedagogai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, ne visada orientuojasi į savo tėvus kaip į partnerius, netaiko šiai grupei reikšmingų bendradarbiavimo formų, tuo pačiu mažina tėvų dalyvavimą ugdymo procese, bendradarbiavimo galimybes ir jo efektyvumą.
Labai dažnai vyrauja tradicinės tėvų informavimo formos: bendri susirinkimai, individualūs pokalbiai su grupės pedagogu, informacija pateikiama stenduose. Pedagogai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, ne visada orientuojasi į savo tėvus kaip į partnerius, kartais siūlydami tik nereikšmingas bendradarbiavimo sritis, taip susiaurindami tėvų įsitraukimą, bendradarbiavimo galimybes ir jo efektyvumą. Visiems tėvams priimtiniausios pedagoginio švietimo formos yra individualūs pokalbiai su švietimo pagalbos specialistais ir jų konsultacijos. Tėvai ir pedagogai dažniausiai bendrauja pokalbių metu, kai atveda ar pasiima vaikus.
Komunikacijos Trūkumas
Tyrimas atskleidė, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vyksta nuolatinė tėvų komunikacija su pedagogais, tačiau jiems dar labai trūksta nuoseklesnės informacijos apie vaiko pasiekimus, vaiko savijautą, reikalingi praktiniai patarimai. Dažniausiai taikomos pedagoginio švietimo formos - individualūs pokalbiai, konsultacijos, kurios padeda suprasti vaiko raidos, ugdymo sunkumus. Poreikis bendradarbiauti, kuris būtų paremtas partneryste yra didžiulis, tačiau tėvai pageidautų iš pedagogų daugiau iniciatyvos.
Mokinio Atvejo Pristatymas: Gintas
Biografiniai Duomenys ir Ypatumai
Berniukas, vardu Gintas, mokosi 4 klasėje pagal individualizuotas Bendrąsias pagrindinio ugdymo programas. Mama netekėjusi, vaiką augina viena. Tėvas vaiku nesirūpina, mažai bendrauja. Mama baigusi kolegijoje vadybą, pagal specialybę darbo neranda, dirba mokykloje mokytojo padėjėja. Moteris vaiku rūpinasi, stengiasi padėti mokytis, tačiau pati dažnai būna suirzusi, greitai netenka kantrybės jei Gintui ima nesisekti.
Taip pat skaitykite: Gabių vaikų ugdymas Lietuvoje
Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje jam nustatyti specifiniai mokymosi (rašymo, skaitymo) sutrikimai ir vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Išvadose siūloma teikti specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą. Mokinys per pamokas būna drausmingas, atidžiai klausosi, bando užsirašyti nurodytą informaciją, drovisi atsakinėti. Jeigu pamokos metu atliekama projektinė užduotis, vaikas lieka nuošalyje, tačiau, pristatant darbą, noriai vykdo draugų pavestą užduotį. Berniukas draugiškas, mėgstamas, ramaus būdo, labai stengiasi mokytis.
Psichologinis ir Logopedinis Vertinimas
Psichologinis vertinimas atskleidė, kad stiprioji jo pusė yra regimoji atmintis, perrašinėjimo greitis ir tikslumas, informacijos apdorojimo greitis, dirbant pagal pavyzdį. Tačiau, būna labai įsitempęs, nerimastingas, bendraujant stebimos labai stiprios emocinės ir psichosomatinės reakcijos. Berniukas labai nepasitiki savimi. Labai žemi mintino skaičiavimo įgūdžiai, labai prastas nuovokumas kasdieniniame gyvenime, labai žemas atsparumas trukdžiams, silpna trumpalaikė girdimoji ir ilgalaikė atmintis. Jam labai sunku mintis išreikšti žodžiais. Vyrauja konkretus mąstymas, stebima veiklos strategijų stoka.
Logopedinis vertinimas parodė, kad garsų artikuliacija kalbos sraute pakankamai raiški, ištaria sudėtingesnės garsinės skiemeninės struktūros žodžius. Pasyvusis žodynas gausesnis už aktyvųjį. Vyrauja daiktavardinė, veiksmažodinė leksika. Pakankamai tiksliai vartoja prielinksnius. Žino apibendrinančių sąvokų, parenka antonimų, pavadina ypatybes. Geba atlikti užduotis pagal pateiktą pavyzdį.
Pedagoginės Išvados ir Mokymosi Sunkumų Priežastys
Mokymosi sutrikimų priežastys - sutrikęs girdimasis suvokimas, foneminė klausa. Neatlieka garsinės analizės ir sintezės.
Darbo Būdai ir Rekomendacijos
Dirbant su vaiku, turinčiu mokymosi sutrikimą, svarbu palaikyti ir skatinti teigiamą mokymosi motyvaciją. Būtina ugdyti nepakankamai išlavėjusius gebėjimus ir pažintinius procesus, mokyti atlikti skiemenų, žodžių garsinę ir sintezę, lavinti foneminę klausą. Mokinio negalės kompensavimas galimas taikant alternatyvaus mokymo metodus. Mokymo individualizavimui ir diferencijavimui rekomenduojama atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir galimybes. Mokymo pasiekimų individualizuotas vertinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti teisingą ir objektyvų vaiko pažangos įvertinimą.
Taip pat skaitykite: Neįgalaus vaiko integracija
Mokymosi Motyvacijos Samprata ir Sandara
Motyvacijos Svarba
Motyvacija - tai veiksmų bei elgesio skatinimas, dygstantis žmogaus psichikoje. Ji apima labai plačią sferą: poreikius, interesus, vertybes, pažiūras, įsitikinimus. Kartu ji veikia jausmus ir emocijas, turi įtakos charakterio formavimuisi. Teigiama, mokymesi du svarbiausi motyvai galėtų būti tokie: džiaugimasis darbu ir domėjimasis dalyku. Kuo šie motyvai stipresni, tuo vaikui lengviau sekasi mokytis. Sėkmė yra viena iš svarbiausių motyvacijos sąlygų. Vaikui noras mokytis kyla tada, kai mokykloje jį supa gera emocinė aplinka, jei nepervargsta, dažnai patiria sėkmės ir bendradarbiavimo su kitais džiaugsmą.
Motyvų Klasifikacija
Mokymosi motyvus klasifikuoti vienu pagrindu labai sunku - pernelyg įvairi ir sudėtinga mokymosi motyvacijos sfera. Šiuo metu gerai žinomos įvairios mokymosi motyvų klasifikacijos.
- Pagal ryšį su objektu: pirminiai (kai mokomasi dėl įdomumo, dirbama dėl funkcinio smagumo, kai laukiama sensacijų, džiaugiamasi sėkme) ir antriniai (kai skatina veikti ne pati veikla, bet pašaliniai dalykai, kaip pažadėta dovana, noras suteikti kam nors džiaugsmo).
- Pagal aktualumą: dispoziniai (nuostatos, vertybinės orientacijos, idealai, įsitikinimai) ir aktualieji: spontaniniai (kyla įvairūs norai) bei reaktyviniai (atoveiksmis į išorinį poveikį).
- Pagal sąmoningumą: sąmoningi (kai moksleivis geba atskleisti jo mokymąsi skatinančias priežastis), mažai įsisamoninti (nuostatos) bei nesąmoningi (nesąmoningas pasidavimas grupės nuostatoms, pažiūroms).
- Pagal lygmenis: plačius socialinius (pareiga, atsakomybė, mokymosi socialinio reikšmingumo suvokimas); siaurus socialinius motyvus, kitaip vadinamus ,,poziciniais” (siekis užimti tam tikrą padėtį visuomenėje ateityje, būti pripažintam, gauti atitinkamą atlygį ir pan.); socialinio bendradarbiavimo motyvus (savo vaidmens bei pozicijos klasėje įtvirtinimas, orientacija į įvairius bendradarbiavimo su aplinkiniais būdus); plačius pažintinius motyvus (domėjimasis aplinka, pasitenkinimas mokymosi veikla.); mokomuosius pažintinius motyvus (orientacija į žinių įgijimo būdus, konkrečių mokomųjų programų supratimas); savišvietos motyvus (orientacija į papildomų žinių įgijimą).
- Pagal turinį ir kryptingumą: socialiniai; pažintiniai; profesiniai - vertybiniai; estetiniai; komunikaciniai; statuso - poziciniai; tradiciniai - istoriniai; utilitariniai - praktiniai.
- Tiesiogiai susiję su mokomąja veikla: praktiniai (žinių svarbos gyvenime suvokimas, noras būti stipriam, patinka mokytojas, paklūsta tėvų reikalavimams); teoriniai (noras daugiau žinoti, domina tai, kas nauja); prestižo (pažymys, pagyrimų siekimas, lenktyniavimas); prievartos, baimės motyvai; pareigos jausmas.
- Paauglių mokymosi motyvų lygmenys: ateities motyvas (noras įgyti tam tikrą profesiją, turėti galimybę mokytis technikume, aukštojoje mokykloje, išaugti išsilavinusiu žmogumi, būti naudingu savo tėvynei); prestižo motyvas (geru mokymusi siekiama užimti garbingą vietą klasės, mokyklos kolektyve, šeimoje, tarp artimųjų); pažintiniai interesai kaip mokymosi motyvas (mokomasi, kai įdomiai, patraukliai dėstoma, kai atskleidžiamas naujas, nepatirtas pasaulis, kai įgytos žinios pasirodo svarbios praktikoje, kai įveikus sunkią užduotį, jaučiamas pasitenkinimas); pareigos motyvas (jis nusakomas asmenybės vietos gyvenime, visuomenėje suvokimu, pasirengimu vykdyti visuotinai priimtas moralės normas, pasiruošimu naudoti jėgas, reikalingas sunkumams įveikti); mėgstamo, gerbiamo žmogaus įtakos motyvas; prievartos motyvas (mokomasi, siekiant išvengti galimų nemalonumų).
Motyvų Veiksmingumas
Moksleivio mokymąsi lemia įvairūs motyvai. Tačiau įvairių motyvų vertė nevienoda: vieni motyvai labiau skatina mokytis, kiti - mažiau; vieni motyvai turi daugiau motyvacijos galių jaunesniame amžiuje, kiti - viduriniame ar vyresniajame. Vidiniai mokymosi motyvai daug vertingesni ir jų skatinimas daug reikšmingesnis.
Sėkmės Motyvacija ir Jos Įtaka
Sėkmės motyvacija dažniausiai apibūdinama kaip žmogaus poreikis patirti sėkmę įvairioje veikloje. Teigiama, jog ji susiformuoja vaikystėje ir dažniausiai priklauso nuo auklėjimo šeimoje stiliaus. Žmogaus veiklą lemia du priešingi motyvai: sėkmės siekimo ir sėkmės vengimo. Kai veiklą lemia sėkmės siekimas, žmogus kelia sau tikslą, kurį jis vertina kaip sėkmę, kryptingai šio tikslo siekia, laukia ir tikisi sėkmės; pati veikla sukelia jam teigiamas emocijas. Žmogus sutelkia savo dėmesį ir jėgas tikslui siekti. Orientuotas į sėkmę žmogus geba objektyviau įvertinti savo potencialias galimybes, numatyti veiklos planą ir dažniausiai įsigyja jo galimybes atitinkančią profesiją. Orientuotas į sėkmę žmogus dirba atkakliau nei orientuotas į nesėkmę, pasirinkimo situacijoje jis pasirenka vidutinio ir kiek padidinto sudėtingumo užduotis. Patyręs nesėkmę toks žmogus nenuleidžia rankų, bet dar atkakliau siekia tikslo ir netgi pasiekia dar geresnių rezultatų.
Orientuotų į nesėkmę žmonės dažniausiai vertina save neobjektyviai - pernelyg gerai ar pernelyg blogai, todėl neretai pasirenka neatitinkančias jų potencinių galimybių profesijas: arba per lengvas, arba tokias, kurios reikalauja labai daug jų gyvybinės energijos. Dėl tokio neadekvataus savęs vertinimo individai renkasi neatitinkančias jų potencinių galimybių užduotis: jie renkasi arba visiškai lengvas užduotis, arba pernelyg sudėtingas.
Kiti Reikšmingi Motyvai
- Afiliacijos motyvas: Afiliacija suprantama kaip ,,žmogaus potraukis ir pastangos artimiau bendrauti, draugauti, priklausyti įvairioms grupėms”. Afiliacijos motyvas veikia mokslo pažangumą. Jos nuotaikos dažniau atsiranda ten, kur mokytojai nuoširdūs, draugiški, domisi moksleiviais kaip asmenybėmis.
- Valdžios motyvas: Valdžios motyvas vertinamas pozityviai, kai kalbama apie autoritetą, pripažintą lyderiavimą, teisėtą dominavimą ir pan. Nustatyta, jog turintys stipresnį valdžios poreikį gauna geresnius pažymius tose pamokose, kuriose skatinamas savarankiškumas atsakinėjant, reiškiant mintis.
- Stropumas: Stropumas - paskata, kuri verčia kruopščiai, atsakingai atlikti mokymosi ir darbo užduotis. Stropus mokinys savo socialinį (mokyklinį, mokinio) vaidmenį laiko labai svarbiu dalyku. Stropumo ugdymas formuoja pareigos supratimą ir atsakomybę už įpareigojimų vykdymą. Stropumas tampa darbštumu, socialiai svarbiu charakterio bruožu. Be stropumo, neįmanoma mokymosi sėkmė.
Praktiniai Patarimai ir Išvados
Motyvacijos Skatinimo Veiksniai
Motyvacijai įtakos turi daug veiksnių: aplinka, sudominimas mokomuoju dalyku, bendradarbiavimas, įvertinimas, laiku suteikta pagalba ir kt. Atsakingai parengta, specialiųjų ugdymosi poreikių vaikui, programa, tai dar vienas žingsnis sėkmingo ugdymo(si) ir motyvacijos skatinimo link. Mokinio asmeninę motyvaciją lemia - mokinio pažinimas, užduočių diferencijavimas, mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas, pasitikėjimo skatinimas, neformalus mokinio vertinimas, mokytojo asmeninis tobulėjimas, švietimo pagalbos specialistų pagalba, bendravimas su vaiko šeima, skatinimo sistema.
Pagyrimo Reikšmė
Pagyrimas yra svarbus motyvacijos skatinimo įrankis. Pasakius, kad vaikas mokosi gerai, vaikas įgauna noro mokytis, jis jaučia, kad jį lydi sėkmė. Pastebimas stropumas. Ir priešingai, nuolat peikiant vaiką, jis netenka mokymosi motyvacijos.
Mokytojo Vaidmuo
Pedagogo profesija skatina nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, stiprinti įgytas kompetencijas. Motyvacija (vidinė, išorinė), suaugusiam ir mokiniui yra labai svarbi sėkmingo mokymosi sąlyga.
tags: #atvejo #analize #specialiuju #poreikiu #turincio #vaiko