Pirmasis mėnuo su naujagimiu yra ypatingas laikas, kupinas džiaugsmo, iššūkių ir pirmųjų įspūdžių. Šis straipsnis skirtas padėti naujiems tėvams suprasti, ko tikėtis iš šio laikotarpio ir kaip geriausiai pasirūpinti savo mažyliu. Aptarsime pagrindinius naujagimio vystymosi aspektus per pirmąjį mėnesį, įskaitant fizinius pokyčius, refleksus, emocijas ir bendravimą.
Fizinė Raida ir Augimas
Naujagimiai auga labai greitai. Per pirmąjį mėnesį kūdikio svoris didėja, o ūgis gali pailgėti keliais centimetrais per savaitę. Naujagimiai iškart po gimimo gali šiek tiek prarasti svorio, tačiau tai normalu ir laikina. Stebėkite, kad kūdikis augtų tolygiai. Pirmą mėnesį naujagimis vidutiniškai priauga 600 - 1000 g, o paūgėja 3 - 4 cm.
Naujagimio Judesiai
Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Naujagimiai guli taip, kaip yra paguldyti, ir raitytis.
Refleksai - Įgimti Išgyvenimo Įrankiai
Refleksai padeda apsaugoti naujagimį. Naujagimiams būdingi įvairūs refleksai, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujos aplinkos:
- Čiulpimo refleksas: įdėję pirštą į kūdikio burnytę, galite pajausti, kaip stipriai naujagimis jį čiulpia. Šis refleksas padeda kūdikiui maitintis.
- Ieškojimo refleksas: palietus kūdikio skruostą, jis iškart pasisuks reikiama kryptimi, pražiojęs burną. Tai padeda kūdikiui rasti krūtį ar buteliuką.
- Moro refleksas: staigus garsas ar judesys priverčia kūdikį ištiesti rankas į šonus ir po to vėl pritraukti galūnes.
- Griebimo refleksas: įdėjus pirštą į kūdikio delną, jis priverčia mažylį suspausti kumštį. Naujagimis gali tvirtai laikyti daiktus ar pirštus.
- Žingsniavimo refleksas: laikant kūdikį stačią ant lygaus paviršiaus, jis ims „vaikščioti“. Tai yra žingsniavimo refleksas, nors kūdikis iš tikrųjų negali „vaikščioti“ tikrąja to žodžio prasme.
Sensorinė Raida: Rega, Klausa ir Emocinė Atmintis
Nors naujagimiai dar nelabai gerai mato, jie girdi ir reaguoja į garsus. Net būdamas vos mėnesio, kūdikis jau turi emocinę atmintį.Ką tik gimę kūdikiai yra trumparegiai ir mato tik tai, kas vyksta 20-30 cm atstumu. Juos labai traukia žmogaus veidas, todėl, maitindami naujagimį, ne kartą pastebėsite jo susidomėjimą. Iškart, vos gimę, naujagimiai pasaulį mato lyg pro tirštą miglą ir geba atskirti tik labai kontrastingus dalykus, pavyzdžiui, juodus ir baltus atspalvius. Kūdikio lavinimui galite naudoti įvairių spalvų paveikslėlius.
Taip pat skaitykite: Kada daryti echoskopiją nėštumo pradžioje?
Klausa
Reaguoja į garsus. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Svarbu leisti kūdikiui skambėti garsams iš skirtingų pusių, kad treniruotų savo mobilumą.
Emocijos ir Bendravimas
Nors dar vos mėnuo, jūs jau bendraujate su juo. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. kūdikiai gali išreikšti visas pagrindines emocijas.
Bendravimas su naujagimiu
Net jei kūdikis dar nemoka kalbėti, galite su juo bendrauti per taktilinį kontaktą. Taip pat galite pastebėti pirmąją šypseną, arba, švelniai tariant, angelo šypseną, jam miegodamas. Atminkite, kad naujagimio dėmesio trukmė labai trumpas, jau gana ir reikia pertraukos.Dabar mažylis pradeda daugiau kalbėti. Žinoma, ne žodžiais, bet jo gugavimas ir narnėjimas rodo, kad pradeda vystytis kalbos įgūdžiai. Kalbinkite mažylį kiekviena pasitaikiusia proga. Ypač įdėmiai jis klausosi aukštų balsų, todėl tikrai jį sudominsite, jei kalbėsite tai aukštesniu, tai žemesniu balsu. Išgirdusi guguojantį kūdikį, pasilenkite taip, kad jis matytų jūsų veidą ir lūpas, pabandykite pakartoti jo skleidžiamus garsus.
Ryšio su tėvais svarba
Tėvai yra pirmoji socialinė aplinka naujagimiui. Svarbu pačioje pradžioje užmegzti ryšį su naujagimiu. Odos kontaktas padeda sukurti saugų mamos - naujagimio ryšį, kuris yra svarbus tolimesniam vaiko - tėčio ryšio kūrimui.
Kaip Padėti Vaikui Atsiskleisti?
PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Dažnai intensyviai ruošiamės didžiajai dienai - gimdymui. Ufff, pagaliau naujagimis namuose… ir kas tada? Neretai mūsų galvose grumiasi skirtingi klausimai, abejonės ir labai mažai gairių, kaip surasti sau tinkamiausius atsakymus.
Taip pat skaitykite: Gimdymas po cezario pjūvio
Miegas
Kada, kiek? Legenda apie tai, kad naujagimiai namuose tik valgo ir miega kartais gali nuvesti tėvus klaidingais keliais, o neretai ir visai suneraminti. Vieni, atrodo, mielai pramiegotų visą dieną. Jei nakties metu sulaukiame aktyvumo, būdravimų, verta dienos metu sutelkti šiek tiek pastangų ir paskatinti kūdikius pabūdrauti. Neilgai, apie 30-50 min nuo pabudimo iki užmigimo kitam miegeliui. Tačiau, gali atrodyti, jog kiti kūdikiai niekada nemiega! Neapsigaukime. Jei kūdikis užsnūsta prie krūties ir pamiega 10 ar 20 minučių - tai yra miegas. Ne toks kokį matome mielose naujagimių nuotraukose, tačiau pakankamas vaiko nervinei sistemai pailsėti. Taip pat, visiškai natūralu, kad naujagimiai, kol formuojasi dienos-naktis ritmas, naktiniam miegui įminga labai vėlai 23-24 val.
Miego vieta
Kad ir ką būtų nusprendę tėvai, kur migdys savo mažylį, visuomet rekomenduoju pasidomėti saugaus miego proncipais tiek migdant lovelėje, tiek ir tėvų lovoje.
Užmigo žindant
Atrodo, kad migdymas žindant yra užsitarnavęs “blogą vardą” ir mamos jo neretai baiminasi dėl galimos žindymo ir miego asociacijos vėlesniame amžiuje. Tačiau ši baimė nėra pagrįsta, ypač kai kalbame apie naujagimius. Užmigimas bežindant yra pats natūraliausias ir jaukiausias būdas kūdikiui užmigti. Esant aktyviems naujagimystės refleksams, dirglumui daugeliui kūdikių jaukiau miegoti suvystytiems. Išmintingai pasirinkite vystyklą, stebėdami savo kūdikėlius. Jei vargina tikrai stiprūs rankyčių judesiai, rinkitės vystyklus, kuriuose rankytės tvirtai privystomos. Kad ir kaip norisi pamiegoti, labai rekomenduoju reguliariai žadinti naujagimius žindymui nakties metu. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad pirmą mėnesį nežadinami kūdikiai vėliau miega geriau už tuos, kurie buvo žadinami žindymui.
Visiškai natūralu, kad pirmą mėnesį, kai naujagimis namuose, visas dėmesys ir rūpestis sukasi aplink jįį. Tačiau dėmesys tėvams, o ypač mamai tiek pat svarbus. Neretai atrodo, kad grįžtame namo su didžiuliu jėgų antplūdžiu, tačiau neatstatant savo resursų, jis gali greitai išblėsti. Todėl tėvams būtina rūpintis ir savo poilsiu, reguliaria, sveika mityba.
Gulėjimas ant pilvo
Mažyliui labai svarbu, kad jo kaklas stiprėtų, tvirtėtų dilbių atrama ir galvos kontrolė, todėl ir yra toks svarbus laikas ant pilvo nuo pat pirmų dienų. Leiskite jam pasidairyti, padėkite ryškių žaisliukų, kortelių, atsigulkite priešais ir kalbinkite. Keiskite nešiojimo padėtis ir nepripraskite prie vienos padėties! Taip gali išsivystyti mažylio raumenų asimetrija. Taip pat patariama kuo horizontalesnė kūdikio kūno padėtis.
Taip pat skaitykite: Auklė Makfi ir didysis sprogimas
Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.
Nešiojimas
Savarankiškai menkai judėti galintį kūdikį neišvengiamai tenka daug nešioti ir svarbu tą daryti taisyklingai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“ (t.y. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu.
Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses. Mokslinėje literatūroje nurodoma ir praktikoje pastebima, kad dažnai tėvai turi mėgstamesnę nešiojimo padėtį, pusę, patogesnę ranką.
Saugios aplinkos kūrimas
Svarbiausia pirmąjį mėnesį kūdikiui suteikti PSICHOLOGIŠKAI SAUGIĄ APLINKĄ! Reikėtų atkreipti dėmesį, kad per didelė stimuliacija kūdikiui nėra gerai. Žinoma, tai svarbi kūdikio raidos dalis, bet nereikėtų persistengti. Tuomet mažylis gali būti neramus, irzlus, įsitempęs ir verksmingas. Jeigu pastebėjote, kad mažyliui visko per daug, nutraukite veiklą ar nueikite į ramią vietą nusiraminti. Kai kuriems mažyliams naujos vietos, žmonės ar veiklos gali kelti susierzinimą.
Kūdikio Priežiūra ir Higiena
Pirmas mėnuo - tai laikotarpis, kai tėvams reikia įgyti pasitikėjimo teisinga kūdikio priežiūra. Tai apima ne tik mitybą ir miegą, bet ir higieną.
Maudynės
Kūdikiai turėtų būti maudomi šiltame vandenyje, tačiau ne kasdien - pakanka maudyti kūdikį 2-3 kartus per savaitę, kol jis dar labai mažas. Labai svarbu naudoti specialias kūdikiams skirtas priemones, kurios nepažeistų jų odos.
Kūdikio oda
Kūdikio oda yra labai jautri, todėl reikia vengti per didelio naudojimo kosmetikos priemonių.
Maitinimas
Pagrindinė mažylio veikla yra valgymas ir miegas. Kol kas dar sunku nuspėti naujagimio ritmą, jis dar nėra pastovus. Mažylis būdrauja dar taip pat labai neilgai, tik apie 10% viso laiko, o visą kitą laiką - miega.
Pirmą mėnesį žindomas kūdikis dažniausiai valgo po 8-12 kartų per dieną, kas 2-3 valandas. Vieni tėvai maitina naujagimius pagal poreikį, kiti laikosi nuosaikesnio grafiko. Konkrečios taisyklės nėra.
Fiziologinį (t.y. Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną.
Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).
Kūdikio pažintis su maistu
Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“). Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.
1 kūdikio primaitinimo planas: pirmieji maisto kąsniai ir skoniai. Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.
tekstūra. Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. ropė, cukinija bei avokadas. vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama. duoti be riebalų. virškinama sunkiau, todėl nuo jos pradėti primaitinimo nerekomenduojama. Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę. daržovės (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisiai. produktai tai turėtų būti, bet, kaip visada, stebėkite savo vaiką. prasidėjus alergijai, žinotumėte „kaltininką“. Tada vaiką supažindinkite su grūdiniais. Vienu metu - viena rūšis. Vėlesniais mėnesiais, kai kūdikis jau drąsiai valgys įvairų maistą, galite nebijodami rinktis ir grūdų mišinius, visgi būtina naudoti tik kūdikiams skirtus grūdinius produktus arba sumaltus biodinaminiu būdu augintus. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku. Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.
1 kūdikio primaitinimo planas: pirmieji maisto kąsniai ir skoniai. Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves. 7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų). Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau.
Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą (naudingas triukas aprašomas V. Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“. Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai.
Kūdikio primaitinimo planas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti „naujai iškeptiems“ tėvams. Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio. Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą.
Rekomenduojami produktai pagal amžių
4 mėnesių: Pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas. Supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė.
5 mėnesių: Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą. Uogas bei vaisius pakanka nuplikyti karštu vandeniu, jų virti nereikia. Daržoves geriausia sutrinti iki vienalytės masės trintuvu.
6 mėnesių: Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną). Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Tada, prireikus, pavirti 5 minutes, nupilti vandenį, išplauti puodelį, sutrinti mėsą šakute ir dar pavirti su daržovėmis. Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi.
7 mėnesių: Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai) Nuo ankštinių odelių pučia pilvą, todėl pradžioje jas pašalinkite ilgiau mirkydami pupeles. Kai mažylis jau įveiks pakankamas porcijas, tirštinkite konsistenciją. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.
8 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.
9 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Jei verdate vandenyje - maistą dėkite jau į verdantį (taip liks daugiau vitaminų). Būtina spalvų įvairovė - kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą.
10 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Duoti kūdikiui žuvies pradedame du kartus per savaitę nuo 10 gramų ir didiname iki 50 gramų. Svarbu žuvis be ašakų, vertingiausia jūros ar ekologiškai auginta. Iki metų reikėtų vengti cukraus.
11 mėnesių: Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį. Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių).
10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai MP mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko. Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C). Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.
Ką dar svarbu žinoti apie vieno mėnesio mažylių raidą?
- Naujagimis šypsosi nesąmoningai. Ši šypsena iš pradžių neskirta kitam žmogui, tačiau rodo, kad kūdikis yra laimingas ir patenkintas.
- Vaikas jau moka trumpam sutelkti žvilgsnį, o kai mama pasilenkia pakalbinti, tyrinėja jos veidą. Kelių savaičių kūdikį jau domina įjungta lemputė arba pro langą sklindanti šviesa, mat pasuka į ją galvą.
- Pamatęs, kad mama rodo žaisliuką, vieno mėnesio mažylis seka jį maždaug iki vidurinės kūno linijos. O į kitą pusę galvos gali ir nesukti.
- Naujagimiui daiktas įdomus tol, kol būna prieš akis.
- Išgirdęs durų skambutį ar kitus šaižesnius garsus jau gali krūptelėti. Paprastai pasuka galvą į tą pusę, iš kurios sklinda garsas, bet kol kas įprastiniai garsai netrukdo.
- Maždaug dviejų savaičių kūdikis jau bando pakelti galvytę 45 laipsnių kampu. Tiesa, ji dar sunki ir reikia didelių pastangų jai nulaikyti.
- Dar neišnykęs refleksas, saugantis, kad neuždustų, mažylio galva niekada nesukniumba nosyte į pagalvę.
- Pirmomis savaitėmis naujagimis miega susirietęs, bet kai sulaukia mėnesio, judesiai tampa vis mažiau suvaržyti.
- Vėliau kūnas dar labiau atsipalaiduoja ir mažylis pradeda spardytis, „malti” rankytėmis. Tai ypač matyti nusegus sauskelnes, kai kūdikį užlieja laisvės džiaugsmas.
- Kai naujagimiui virpa smakriukas, kai kurie tėvai sunerimsta - gal kažkas blogai? Tai rodo, kad naujagimio nebrandi nervų sistema ir tai visiškai įprastas reiškinys. Patyrusieji gimdymo traumą ir neišnešiotukai dažniau ir smarkiau virpina smakriuką. Tačiau jis juokingai „dreba“ ir daugybei visiškai sveikų, laiku gimusių mažylių, pavyzdžiui, kai jiems šalta, kai yra suirzę, supykę ar verkia.
- Sulaukęs vieno mėnesio vaikas praranda „naujagimio“ statusą, dabar jis jau bus oficialiai vadinamas „kūdikiu“.
- Apžiūrint mėnesio kūdikį medikai patikrina, ar rankų ir kojų judesiai yra simetriški (tai galima padaryti tik tada, kai veidas nėra pasuktas į šoną).
Skiepai
Pirmus skiepus naujagimis gavo iškart po gimimo. Pirma vakcinos nuo hepatito B dozė naujagimiui įskiepijama per 24 val. Hepatito B virusas sukelia užkrečiamą, virusinį kepenų uždegimą, galintį ilgainiui progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Mažiausiai 15 metų, o kartais ir visą likusį gyvenimą trunkantis imunitetas hepatito B virusui įgyjamas įskiepijus pilną vakcinos kursą, t.y.
Svarbu prisiminti, kad įvairios medicininės procedūros (pavyzdžiui, kraujo tyrimai, skiepai ir kt.) nėra privalomos, t.y.
Vizitas pas gydytoją
Grįžus namo su naujagimiu jį per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro gydytojas arba slaugytojas turėjo aplankyti namuose.