Įvadas
Siekiant greito ir teisingo civilinės bylos išnagrinėjimo, būtina tinkamai pasiruošti. Tai yra bylos nagrinėjimo esmė, taip pat civilinio proceso tikslų ir uždavinių įgyvendinimas. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso tikslų yra greitai ir teisingai išnagrinėti civilinę bylą. Tai pripažino vienas iš žymiausių Europos socialinės civilinio proceso mokyklos kūrėjų F. Kleinas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo turi teisę, jog jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.
Atsižvelgiant į tai, 2003 m. sausio 1 d. buvo reformuota pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija. Įstatymų leidėjas įtvirtino ir atskirai išskyrė minimai stadijai būtinus principus. Ši tema aktuali dėl teismų darbo krūvio ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicijos dėl bylų nagrinėjimo terminų. Valstybė yra padariusi ne vieną pažeidimą dėl bylų nagrinėjimo trukmės. Svarbu siekiant teisinio apibrėžtumo, laikytis įtvirtintų nuostatų jau pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijos efektyvumo tema aktuali tuo, kad būtent nuo to, kaip bus pasirengta bylos nagrinėjimui, priklauso tolesnė bylos eiga. Aktualu analizuoti, kaip minima stadija taikoma praktikoje.
Pasirengimas nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje
Pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdyje yra viena iš reikšmingiausių stadijų civiliniame procese. Būtent nuo šios stadijos priklauso, kaip greitai ir efektyviai vyks pagrindinė stadija - teisminis nagrinėjimas. Aptarsime pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teismo posėdyje stadijos tikslą ir esmę. Antroji civilinio proceso stadija prasideda teismui priėmus ieškinio pareiškimą.
Europos Tarybos Ministrų komiteto 1984 m. vasario 28 d. rekomendacijoje Nr. (84)5 pabrėžiama, kad teismo procesus turėtų sudaryti ne daugiau kaip du posėdžiai, iš kurių pirmasis galėtų būti preliminarinis arba parengtinis, o antrojo metu turėtų būti pateikiami įrodymai, išklausomi argumentai ir, jeigu įmanoma, priimamas sprendimas. Preliminaraus teismo posėdžio tikslas - pasirengti bylos nagrinėjimui.
Nagrinėdami CPK 225 str., teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą bei laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamaisiais dokumentais. Pasirengimo stadijos svarba pažymima ir kitoje Europos Tarybos Ministrų komiteto 1986 m. rugsėjo 16 d. rekomendacijoje Nr. R (86) 12.
Taip pat skaitykite: Svarbūs Aspektai Globos Teismo Atsiliepimui
Pagrindinis pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos tikslas - užtikrinti, kad civilinė byla būtų tinkamai parengta teisingai ją išnagrinėti iš esmės ir kad teismo sprendimas būtų priimtas jau pirmajame teismo posėdyje. Profesorius V. Nekrošius pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos tikslą apibrėžia taip: sukoncentruoti iš esmės visą bylos medžiagą, išsiaškinti šalių reikalavimus bei argumentus ir tuo užtikrinti, kad byla iš esmės būtų išnagrinėta jau per pirmąjį teismo posėdį.
Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui reiškia teismo pareigą išsiųsti atsakovui ieškinio pareiškimo (kartais ir jo priedų) nuorašą bei atlikti kai kuriuos kitus formalius veiksmus. Taip pat svarbu užtikrinti šalių dalyvavimą nagrinėjant bylas, juos informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, galutinai nustatyti ir suformuluoti įrodinėjimo dalyką byloje, išsiaškinti, dėl kokių faktų šalys sutaria ir kuriuos neigia, kokia šalių pozicija dėl vieno ar kito pateikto įrodymo, surinkti visus bylai reikalingus įrodymus, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Labai svarbi teismo funkcija šioje stadijoje yra siekti šalis sutaikyti. Pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija yra labai svarbi, nes ji yra pagalbinė teisminio bylos nagrinėjimo stadijos atžvilgiu.
Galima apibrėžti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijos sąvoką. Tai yra procesas, kurio metu išsiunčiami ieškinio nuorašai šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiriama prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teisme data, galutinai suformuluoti šalių reikalavimai ir atsikirtimai į pareikštus reikalavimus, įrodymai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išsiaiškinami įtrauktini dalyvauti byloje asmenys bei atliekami kiti veiksmai, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą jau pirmame teismo posėdyje.
Teisės efektyvumo požiūriai
Teisės efektyvumas gali būti suprantamas įvairiai. Efektyvus - tai veiksmingas, kuriantis, duodantis reikiamus arba geriausius rezultatus. Pavyzdžiui, E. Kūris teigia, kad teisės efektyvumas priklauso nuo teisinės reglamentacijos. Kitas teisės efektyvumo požiūris: teisės normos efektyvumas beveik visiškai sutapatinamas su jos realizavimo procesu teisės taikymo institucijų veikloje. Teisės taikymas yra labai svarbus veiksnys teisės realizavimo procese.
Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai
Ginčas - tai nesutarimas tarp asmenų, kurie turi būti vienokiu ar kitokiu būdu išspręsti. Kai susiduria asmenų skirtingos teisės ar skirtingi interesai, galimi įvairūs jų gynimo ar derinimo būdai. Tokiu atveju asmuo, kurio teisė yra pažeidžiama ar kuriam trukdoma ją įgyvendinti, dažnai pagalvoja apie savigyną. Savigyną naudoti leidžiama tik įstatymo numatytais atvejais ir tai yra išimtinis teisių gynimo būdas. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir neperžengti savigynos ribų.
Taip pat skaitykite: Žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje
Vienas iš svarbiausių pažeistų teisių ir laisvių gynimo būdų, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, yra jų gynimas teisme: asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė į teisminę gynybą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šios konvencijos 6 straipsnis numato, kad dėl teisės bus sprendžiama teisme. Tokia teisė užtikrina, kad teisinėje valstybėje kiekvienam suteikiama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų.
Teisminis teisių ir laisvių gynimas turi tik jam būdingus visuotinai pripažintus demokratinius principus: viešumo, rungimosi, lygybės teismui, teisės būti išklausytam teisme ir kt. Civilinė teisė yra privatinės teisės šaka, apimanti civilinius, bankroto, restruktūrizavimo, šeimos, darbo ir kitus privatinius teisinius santykius. Kai asmeniui vienokiu ar kitokiu būdu trukdoma įgyvendinti savo teises, atsiranda teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą.
Civilinis procesas reiškia eigos nuoseklumą, susidedantį iš tam tikrų stadijų. Civilinis procesas - tai teisės normų nustatyta tvarka, kuria ginamos asmenų, kurių subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus kas nors pažeidžia ar ginčija, interesus. Kiekviena byla visų stadijų neprivalo pereiti, pavyzdžiui, teismui atsisakius priimti ieškinį, civilinis procesas baigiasi neiškėlus civilinės bylos. Jei procesas prasidėjo, jis turi vykti nuosekliai, iš vienos stadijos pereidamas į kitą.
Šiaulių apylinkės teismo praktika
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui G. U., institucijai, teikiančiai išvadą,- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, prašydama padidinti nepilnametės dukters E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, nustatytą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-396-284/2016 m., ir priteisti iš G. U. išlaikymą nepilnametei dukrai E. U. kiekvieną mėnesį mokant po 300 eurų iki E. U. sulauks pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant į V. U. Atsakovas G. U. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės V. U.
Taip pat skaitykite: Vaiko pavardės keitimas Lietuvoje