Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) užtikrina kiekvieno asmens teisę į vardą, įskaitant pavardę, vardą ir pseudonimą. Tačiau praktikoje, ypač sprendžiant vaiko pavardės keitimo klausimus, susiduriama su įvairiais teisiniais ir socialiniais iššūkiais. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai teisės aktai, teismų praktika ir ginčai, kylantys dėl vaiko pavardės keitimo Lietuvoje.
Teisė į Vardą ir Pavardę
CK 2.20 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę į vardą. Ši teisė apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Tačiau, kaip parodė Malgožatos Runevič-Wardyn atvejis, esamas teisinis reguliavimas ne visada patenkina asmenų socialinius poreikius ir užtikrina jų teises.
Malgožatos Runevič-Wardyn Bylos Reikšmė
Malgožata Runevič-Wardyn, lenkų kilmės Lietuvos pilietė, nuo 2008 m. kovojo už originalią asmenvardžių rašybą. Ši byla pasiekė Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kuris pabrėžė, kad asmens vardas ir pavardė yra jo identiteto ir privataus gyvenimo elementai, saugomi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio. ESTT nurodė, kad atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas asmenų laisvo judėjimo principo apribojimu, jei tai sukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nusprendė pakeisti pareiškėjos pavardę į Wardyn. Vėliau, nagrinėjant bylą dėl vardo „Malgorzata“ rašybos, teismas rėmėsi Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komiteto išaiškinimu, kuris pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją, nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Ši „Malgorzatos“ vardo byla yra ypatingai svarbi Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, nes Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 straipsnis numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne.
Teisinis Reguliavimas
Asmenvardžių klausimus Lietuvoje reglamentuoja:
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: vaiko gyvenamoji vieta
Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas (priimtas 2022 m. sausio 18 d. Nr. XIV-903; įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d.). Šis įstatymas pakeitė ankstesnį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą Nr. I-1031.
Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas (priimtas 2014 m.).
Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (priimtas 2015 m.).
Civilinis kodeksas, ypač straipsniai: 2.18-2.21, 3.161 (vaiko teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę), 3.166 (vardo vaikui suteikimas), 3.167 (pavardės vaikui suteikimas), 3.173, 3.228 (įvaikio vardas ir pavardė), 3.31 (sutuoktinių pavardė), 3.69 (buvusių sutuoktinių pavardės).
Valstybinės kalbos įstatymas, ypač 15, 19 ir 20 straipsniai.
Taip pat skaitykite: Įsiskolinimas už alimentus
Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424).
Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333).
Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333).
Vaiko Pavardės Suteikimo ir Keitimo Principai
Pagal CK 3.166 straipsnį, vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių (CK 3.167 straipsnis).
Vaiko pavardės keitimas galimas, tačiau dažnai susiduriama su ginčais, ypač kai vienas iš tėvų nesutinka. Tokiais atvejais teismas, spręsdamas ginčą, atsižvelgia į vaiko interesus ir valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Teismas taip pat vertina, ar pakeitus pavardę nebus pažeidžiamas vaiko identiškumas, atsižvelgiant į tai, kad tėvo pavardė yra įrašyta vaiko gimimo liudijime.
Taip pat skaitykite: Stažas ir išmoka gimus antram vaikui
Teismų Praktika Vaiko Pavardės Keitimo Klausimais
Teismų praktikoje vaiko pavardės keitimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, 2015 m. nagrinėtoje byloje ieškovė prašė pakeisti nepilnametės dukters pavardę, nurodydama, kad ji sudarė santuoką su kitu vyru (ne dukros tėvu), ir vaiko suvokimu tai sudaro jos šeimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad tėvo valdžia nepilnametės dukros atžvilgiu nebuvo apribota, ir į tai, kad tėvas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais nepilnametės dukros interesai galėtų būti pažeisti. Teismas konstatavo, kad pakeitus mergaitės pavardę nebus išsaugojamas jos identiškumas, nes tėvo pavardė yra įrašyta vaiko gimimo liudijime.
Kitame teisminio proceso Nr. e3K-7-67-781/2024 pavyzdyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (Taisyklių) 9.12 punktas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimo Nr. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad CK 3.31 straipsnyje nustatytą sutuoktinio teisę pasirinkti kito sutuoktinio pavardę riboja poįstatyminis teisės aktas - VLKK 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr.
Valstybinės Lietuvių Kalbos Komisijos (VLKK) Pozicija
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant asmenvardžių klausimus. VLKK 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. reglamentuoja moterų pavardžių darybą, nustatant, kad moters pavardė turi būti suformuota pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles. Tačiau VLKK taip pat pripažįsta išimtis, pavyzdžiui, leidžiant įrašyti užsieniečių pavardes originalo kalba, jei tos kalbos raidynas lotyniškas.
VLKK pozicija dėl tautinių mažumų asmenvardžių rašybos yra nuosaikesnė, tačiau dabartiniai teisės aktai numato kitokias taisykles. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1991 m. kovo 28 d. posėdžio protokoliniu nutarimu Nr. 6, patvirtintuose Lietuvos lenkų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklėse, reglamentuojamas svetimvardžių perrašymas į lietuvių kalbą.
Teisės Aktai ir Reglamentavimas
Svarbūs teisės aktai, reglamentuojantys asmenvardžių klausimus:
- Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas (2022 m.).
- Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (2015 m.).
- Civilinis kodeksas (2000 m.).
- Valstybinės kalbos įstatymas (1995 m.).
- Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklės (2022 m.).
- Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (2016 m.).
- Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (2016 m.).
Ginčai Dėl Vaiko Pavardės Keitimo
Ginčai dėl vaiko pavardės keitimo dažnai kyla, kai tėvai nesutaria dėl vaiko pavardės suteikimo ar keitimo. Tokiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendžia, kokia pavardė turėtų būti suteikta vaikui.
Advokatų kontoros „Win & Law“ advokatas Raimondas Simonavičius, atstovavęs ieškovės interesus vienoje iš bylų, teikė klausimą, ar teikiant išvadą buvo tirti vaiko socialiniai ryšiai. Išvadą teikusi institucija nurodė, kad pavardės nustatymui nėra svarbu, kokie socialiniai santykiai yra susiklostę tarp vaiko ir biologinio tėvo, kai jis yra mažas. Institucija vertino tik tai, kad vaiko biologinis tėvas teikia vaikui išlaikymą ir tai reiškia, kad biologinis tėvas, vykdo savo pareigą kaip tėvas.
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, nurodė, kad ieškovės sūnaus tėvas neturi jokio ryšio su ginčo šalių vaiku, taip pat atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių teismas pripažino, kad šiuo atveju būtina keisti vaiko pavardę į vieno iš jo biologinių tėvų - į motinos ar į tėvo. Teismas pažymėjo, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Teismas konstatavo, kad atsakovą su jo vaiku nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu, priešingai, byloje nustatyta, kad vaiką ir jo biologinį tėvą sieja tik teisinis ryšys.