Kazys Binkis (1893-1942) - vienas ryškiausių XX amžiaus lietuvių poetų, dramaturgų ir vertėjų, palikęs žymų pėdsaką ir vaikų literatūroje. Jo kūryba vaikams pasižymi originalumu, žaismingumu ir giliu supratimu apie vaiko psichologiją. Šiame straipsnyje nagrinėsime K. Binkio kūrybą vaikams, ypatingą dėmesį skirdami "Kiškių sukilimo" poemėlei.
Kazys Binkis - universalus kūrėjas
K. Binkis buvo daugiabriaunis talentas, pasižymėjęs išdaigomis ir išradingumu. Jis ne tik kūrė poeziją, bet ir vertė, rašė pjeses, feljetonus, bendradarbiavo su įvairiais laikraščiais ir žurnalais. Jo kūryba aprėpė platų temų spektrą - nuo meilės lyrikos iki politinių satyrų, nuo kaimo gyvenimo vaizdų iki modernaus miesto šurmulio. Binkis mokėjo meistriškai prisitaikyti prie skaitytojų auditorijos, keisti stilių ir tematiką.
Poetas gimė 1893 m. lapkričio 4 d. Gudelių sodžiuje, netoli Papilio miestelio Biržų apylinkėse. Nuo mažumės garsėjo išdaigomis ir išradingumu, sodiečiai jį praminė vėjavaikiu. Anksti mirus tėvui, trylikametį paauglį prislėgė ūkio darbai, tačiau tai nesumažino jo troškimo lavintis, šviestis.
K. Binkis jautė būtinybę atnaujinti poezijos žodyną, įkvėpė „Keturių vėjų“ sąjūdį, tačiau nesikratė ir liaudies švietėjo misijos, ir populiarios eiliuotos žurnalistikos.
K. Binkio kūryba vaikams
Nuo 1928 m. K. Binkis ėmė skelbti eilėraščius ir poemėles vaikams. Puikiai jautęs, ko iš jo tikisi reikliausi skaitytojai, mažiesiems ir kiek paaugusiems vėjavaikiams jis skyrė vienas meniškiausių poezijos knygų: "Meškeriotojas" (1935), "Dirbk ir baiki" (1936), "Kiškių sukilimas" (1937) ir kt. Šie kūriniai pasižymi nuotaikingumu, didaktiniu turiniu ir humoru. K. Binkis pašiepia vaikystei būdingus įpročius, pataria ir pamoko, kaip derėtų elgtis.
Taip pat skaitykite: Stebuklų ir išminties pasaulis Jono Cigono kūryboje
K. Binkio iniciatyva tame laikraštyje 1930 m. gegužės 2 d. atsirado skyrelis „Vaikų rytojus“, kuris paskui virto „Vaikų kampeliu“, o dar vėliau - „Mūsų mažiesiems skaitytojams“. Be trumpųjų eilėraščių, „Mūsų rytojuje“ publikuota ir „Vilko naktis“, „Vaikų darbymetė“ (1930). Atskiromis knygomis išėjo plačiai žinomi Baltasis vilkas (1929), Atsiskyrėlis Antanėlis (1930), Dirbk ir baiki (1936), Jonas pas čigonus (1937), Kiškių sukilimas (1937), Keistutis pas Gediminą (1940).
"Kiškių sukilimas": išradinga poema-pasaka
"Kiškių sukilimas" (1937) - bene žymiausias K. Binkio kūrinys vaikams, išsiskiriantis išradinga architektūra, nuotaikų ir intonacijų įvairove. Tai humoristiškai dedikuota kiškių draugams poema, žavinti savo originalumu ir žaismingumu.
Poema suskirstyta į dvidešimt du skyrius, kurių kiekvienas turi pavadinimą ir vaizduoja įvykį ar situaciją. Lopšinių intonacija parašytas kiškių šeimynėlės vakaras mėnesienoje. Liaudies dainų ritmika skamba kiškių gegužinės vaizdas. Epiškai pasakojama, kaip medžiotojas su skalikais gaudo kiškelį. Humoristiškais potėpiais vaizduojamas medžiotojas ir jo skalikai, kurie, nieko nesugavę, neša vištą, „vanago nupeštą". Žvėrių mitingas, naivi kiškelio Žvairiuko kalba, skatinanti pulti varovus, žvėrelių mūšio su žmonėmis atmosfera, žygis į Kauną ir miesto vaikų pagalba miško keturkojams, teatro užėmimas, sutarties su dainininku pasirašymas… Kiekvienas skyrius - vis netikėta situacija.
Eiliavimas patrauklus, lengvas, sklandus, vaizdai reljefingi, poetas, rodos, žaisdamas rašo. Jis piešia gamtos vaizdus, kurie ypač paryškina kiškelių šeimynėlės idiliją. Tikro mūšio įspūdį kelia žvėrių ir medžiotojų karo fragmentai. Vaizdas kuriamas besikaitaliojančios ritmikos.
K. Binkis meistriškai jungia liaudies pasakų fantaziją ir tikrovės realijas, kurdamas daugiareikšmius paveikslus. Ši poema žavi nuotaikų ir intonacijų įvairove, humoru ir originalumu.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
Kūrinio analizė ir interpretacijos
Literatūrologai ir kritikai įvairiai vertino "Kiškių sukilimą". Vieni pabrėžė kūrinio komizmą, dinamiškumą ir vaizdų ekspresiją. Kiti atkreipė dėmesį į didaktinį turinį - knyga esą „pamoko, kad drąsa, pasiryžimu galima kovą laimėti, kad reikia žvėrelius mylėti“. Taip pat buvo pastebėta, kad poema artimesnė ir suprantamesnė bus inteligentų, ypačiai Kauno, vaikams.
B. Brazdžionis "Kiškių sukilimą" apibūdino kaip labiausiai pavykusį K. Binkio kūrinį vaikams, o drąsiausiu mostu laikomas autoriaus sumanymas „į pasakos pobūdžio poemą įtraukti gyvą tikruoju vardu vadinamą asmenį“ (turimas galvoje Kipras Petrauskas).
V. Kuzmickas teigė, kad visos K. Binkio poemėlės vaikams yra didaktinio turinio, pašiepiančios vaikystei būdingus įpročius, patariančios ir net pamokančios, kaip derėtų elgtis, ir pan.
V. Auryla daugiau dėmesio skyrė eiliavimo pranašumams.
Kiškių sukilimas: moderni struktūra
"Kiškių sukilimas" - modernios struktūros (ypač vaikų literatūros kontekste) kūrinys. Užuot ėmęsis eiliuoti nuoseklią istoriją, K. Binkis pateikia keletą iš dalies savarankiškų eilėraščių, kuriuos skaitytojas savo sąmonėje turi susieti. Kaip ir "Dirbk ir baiki", visi 22 "Kiškių sukilimo" fragmentai (eilėraščiai) turi pavadinimą.
Taip pat skaitykite: Karpinių idėjos Kalėdoms
Fragmentiškumas, tam tikras mozaikos principas leidžia poetui grakščiai kaitalioti požiūrio tašką, veiksmo vietą. Pirmieji keturi posmai (ar eilėraščiai) - tarsi kūrinio prologas, supažindinantis su tema, pagrindiniu konfliktu - kiškių ir medžiotojų priešiškumu.
Šiuo atveju įžvelgtume kai kuriuos K. Čiukovskio poetikos principus, išdėstytus „Priesakuose vaikų poetams“ (jo knygoje Nuo dvejų iki penkerių). Anot K. Čiukovskio, kuris iš esmės kalbėjo apie siužetinę poeziją, eilėraštis mažiesiems turi būti regimas, vaizdai turi būti užbaigti keliose gretimose eilutėse, turėtų būti nesunku juos nupiešti, jie privalo nuolat keisti vienas ki…
K. Binkio įtaka ir palikimas
K. Binkio kūryba vaikams turėjo didelę įtaką lietuvių vaikų literatūrai. Jis atvėrė naujas vaikų poezijos raidos perspektyvas, radikaliai tobulino poezijos stilistiką. K. Binkio kūriniai, nuspalvinti humoru ir švelnia ironija, ir šiandien pelnytai laikomi vaikų poezijos klasika.
Kiti autoriai, rašę vaikams
Verta paminėti ir kitus autorius, prisidėjusius prie lietuvių vaikų literatūros raidos. Pavyzdžiui, Pranas Mašiotas kūrė graudžius kūrinius, skirtus žinių stokojančiam kaimo vaikui. Žemaitė savo kūryboje atkreipė dėmesį į tautosaką, vaiko logiką ir mąstymą. Balys Sruoga siekė, kad kūrinio centre atsidurtų emocinis vaizduotės, nuotaikų pradas.