Atopinis Dermatitas Vaikams: Gydymas, Priežastys ir Priežiūra

Atopinis dermatitas (dar vadinamas atopine egzema) yra lėtinė uždegiminė odos liga, dažniausiai prasidedanti ankstyvoje vaikystėje, bet galinti pasireikšti ir suaugusiesiems. Tai viena iš dažniausių vaikų odos ligų, kuriai būdingas sausumas, niežėjimas ir pasikartojančios odos pažeidimo (egzeminės) stadijos. Atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga, sukelianti odos paraudimą, sausumą, bėrimus ir niežėjimą. Nors atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia vaikams, taip pat ši odos liga gali lydėti žmogų visą gyvenimą ir sukelti daug nepatogumų.

Atopinis Dermatitas: Kas Tai?

Atopinis dermatitas, dar vadinamas egzema, yra lėtinė odos liga, kuri pasireiškia nuolatiniu niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais. Tai lėtinė arba nuolat pasikartojanti uždegiminė odos liga, kuriai būdingas intensyvus odos niežėjimas, sausumas ir bėrimai. Labiausiai varginantis simptomas yra odos niežėjimas, kuris neigiamai veikia tiek pacientų, tiek jų artimųjų gyvenimo kokybę.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Atopinio dermatito priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys.

• Genetinis polinkis: Jei šeimoje yra narių, kurie serga atopiniu dermatitu, astma ar alergijomis - rizika susirgti šia liga padidėja. Genetiniai odos barjero sutrikimai, tokie kaip filagrino geno mutacijos, gali sumažinti odos gebėjimą apsaugoti nuo drėgmės praradimo ir išorinių alergenų. Taigi, genetiniai odos barjero sutrikimai, tokie kaip filagrino geno mutacijos - lemia odos sausumą ir didina pralaidumą alergenams. Be to, genai gali paveikti ir imuninės sistemos reakcijas taip padidindami jautrumą aplinkos dirgikliams. Pagrindinė priežastis yra genetinis polinkis, dėl kurio odos barjerinė funkcija yra sutrikusi.
• Aplinkos veiksniai: Aplinkos veiksniai, tokie kaip tarša, tabako dūmai, dulkių erkės, gyvūnų pleiskanos, šiurkštūs cheminiai valikliai, taip pat maistas (kai kurie maisto produktai, ypač pieno, kiaušiniai, riešutai, soja, gali sukelti alergines reakcijas ir pabloginti atopinio dermatito simptomus, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams), infekcijos ir netinkama odos priežiūra - gali dirginti odą ir sukelti uždegimą. Taip pat ir klimatas, ypač staigūs temperatūros pokyčiai ir maža oro drėgmė, gali dar labiau pabloginti odos būklę. Ūminis ligos laikotarpis dažniausiai pasireiškia rudens-žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiais. Žiemą dėl centrinio šildymo, reto vėdinimo ir sauso oro dermatito simptomai tampa stipresni.
• Imuninės sistemos reakcijos: Sergantys atopiniu dermatitu dažnai turi pernelyg aktyvią imuninę sistemą, kuri per stipriai reaguoja į aplinkos dirgiklius. T ląstelės, kurios paprastai apsaugo organizmą nuo infekcijų, klaidingai atakuoja savo pačių odos ląsteles, taip išskirdamos uždegimines molekules - citokinus. Be to, sukelti ir paūminti atopinį dermatitą gali imuninės sistemos reakcijos į aplinkos alergenus, tokius kaip dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai ar tam tikri maisto produktai.

Simptomai ir Pasireiškimas

Atopinio dermatito pagrindinis bruožas yra odos sausumas ir stiprus niežėjimas.

• Odos sausumas: Sausa oda yra labiau linkusi prarasti drėgmę, nes atopinis dermatitas silpnina odos barjerinę funkciją. Oda tampa šiurkšti, šerpetoja ir gali atsirasti pleiskanų. Sausa oda yra vienas pagrindinių atopinio dermatito simptomų.
• Niežėjimas: Niežėjimas gali būti labai intensyvus, ypač naktį, o tai gali sutrikdyti miegą ir pabloginti gyvenimo kokybę. Tai net sukelia vadinamą „niežėjimo-kasymosi ciklą” - odai niežint, žmogus ją kaso, o kasymasis dar labiau pažeidžia odą, vis sukeldamas dar didesnį niežėjimą. Labiausiai varginantis simptomas yra odos niežėjimas, kuris neigiamai veikia tiek pacientų, tiek jų artimųjų gyvenimo kokybę.
• Paraudimas ir uždegimas: Paraudimas yra uždegiminės reakcijos požymis ir dažniausiai pasireiškia aktyvios atopinio dermatito fazės metu, kai oda stipriai uždegama. Uždegimas gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai kenčia nuo kitokių zonų bėrimo lyginant su suaugusiais. Dažniausiai apibertas veidas (ypač skruostai), kaklas, galvos oda, alkūnės, riešai ir keliai. Paraudusi oda dažnai būna skausminga ir jautri. Uždegimas sukelia odos paburkimą, o tai apsunkina normalų odos atsinaujinimą.
• Bėrimai: Atopinio dermatito metu gali atsirasti įvairių bėrimų. Jų pobūdis gali keistis priklausomai nuo ligos stadijos ar paciento amžiaus. Plokšti, paraudę odos lopai, kurie gali pleiskanoti. Pažeistos vietos gali šlapiuoti, ypač jei yra antrinė infekcija.
• Odos sustorėjimas (lichenifikacija): Ilgalaikis ir nuolatinis kasymasis dėl niežėjimo gali sukelti odos sustorėjimą, t.y. procesą vadinamą lichenifikacija. Tai yra odos apsauginė reakcija į lėtinį uždegimą ir traumas.
• Infekcijos: Dėl nuolatinio niežėjimo ir kasymosi oda gali tapti pažeidžiama infekcijoms. Infekcijos metu oda gali tapti ypač paraudusi, šlapiuoti, pūliuoti, atsirasti nemalonus kvapas. Dažnai šiose vietose gali susidaryti šašai ar pluta. Gali prasidėti lokalizuotos infekcijos, kurios, negydomos, gali išplisti į didesnius odos plotus.
• Kiti simptomai: Pirmieji šios ligos požymiai dažniausiai pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais (gali pasireikšti kūdikiams netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus). Ligą išprovokuoti gali papildomo maisto įvedimas ar tam tikrų maisto produktų vartojimas, pavyzdžiui, šokoladas, medus, citrusiniai vaisiai ir kt. Dažnai atsiranda bėrimai (mažos iškilusios pūslelės), kuriuos kasant gali ištekėti skystis. Nuo kasymosi oda tampa itin jautri bei gali atsirasti patinimai. Pažeistos sritys dažniausiai būna ant veido ir kaklo bei alkūnių ir kelių odos raukšlėse. Tačiau pažeidimai gali atsirasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, ant riešų, kulkšnių ar odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų, taip pat zoną aplink akis. Neretai atopinis dermatitas paveikia didelius odos plotus.

Atopinis dermatitas turi daugybę formų ir simptomų, kurių sunkumas gali labai skirtis.

Taip pat skaitykite: Patarimai prižiūrint kūdikio odą sergant atopiniu dermatitu

Atopinio Dermatito Gydymo Strategijos

Atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis ir priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų ir individualių paciento poreikių. Svarbiausi gydymo tikslai:

• Sumažinti niežulį ir diskomfortą.
• Sumažinti odos uždegimą. Uždegimas yra pagrindinė atopinio dermatito priežastis.
• Atkurti odos barjerą. Pažeistas odos barjeras yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito bruožų.
• Paūmėjimų prevencija.

Pagrindinis gydymo tikslas yra suvaldyti ligos simptomus. Tuomet, kai nustatomas atopinis dermatitas, kaip gydyti - vienas dažniausiai pacientams kylantčių klausimų. Bazinis atopinio dermatito gydymas apima optimalią odos priežiūrą, reguliariai naudojant emolientus, identifikuojant ir vengiant specifinių bei nespecifinių dirginančių veiksnių. Tad viena iš svarbiausių užduočių yra vengti kontakto su alergenais, kadangi dažniausiai liga atsinaujina dėl tam tikrų maisto produktų vartojimo ar kitų išorinių alergenų poveikio. Tad būtina visiškai atsisakyti maisto produktų, kurie sukelia odos uždegimą bei vengti kitų išorinių dirgiklių kurie skatina ligos paūmėjimą. Taip pat labai svarbu vengti streso, kadangi šis taip pat gali provokuoti ligos paūmėjimą.

Vietiniai Gydymo Metodai

• Emolientai: Emolientai yra pagrindinis atopinio dermatito gydymo elementas. Jie padeda atkurti odos barjerą ir išlaikyti drėgmę odoje taip sumažindami sausumą ir niežulį. Emolientai naudojami be pertraukos, kiekvieną dieną, tiek kartų per dieną, kiek reikia, net jei odoje bėrimų nėra. Pagal riebalų ir vandens santykį sudėtyje emolientai skirstomi į losjonus, kremus ir tepalus. Mažiausiai riebalų yra losjonuose, jie skysčiausi, vidutinis kiekis - kremuose, o daugiausia - tepaluose, kurie yra patys kiečiausi pagal savo konsistenciją. Atstatydami odos barjerą ir drėgmę, jie mažina niežėjimo pojūtį, odos jautrumą dirgikliams, prireikia mažiau vaisto. Kremas nuo atopinio dermatito yra viena iš priemonių, kurią jums gali skirti gydytojas, tad kremas gali būti tikrai veiksminga priemonė nemaloniems simptomams slopinti. Pavyzdžiui, DEXERYL kremas atopinio dermatito, ichtiozės ir sausumo požymiams lengvinti gali padėti numalšinti nemalonius atopinio dermatito sukeliamus simptomus. Šio kremo sudėtyje esantis glicerolis padidina odos raginio sluoksnio elastingumą. Vazelinas ir skystasis parafinas veikia kaip emolientai ir padeda atkurti natūralų odos barjerą ir saugo odą nuo išsausėjimo. Šis kremas drėkina ir gerina odos barjerinę funkciją, gali padėti esant sudirgimui ir niežėjimui bei suteikia optimalią apsaugą. Nepalieka riebios plėvelės ir nelimpa, be to, jis yra puikiai toleruojamas. Dexeryl kremas/tepalas nuo dermatito tinka naudoti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šis kremas yra be kvapiųjų medžiagų ir parabenų. Kremą reikia tepti plonu sluoksniu pažeistas veido ar kūno vietas 1-2 kartus per dieną, arba pagal poreikį (bet ne daugiau 6-ių kartų per dieną). Svarbu vengti zonos aplink akis. Be to, galite įsigyti ir veiksmingų priemonių seborėjinio dermatito požymiams palengvinti.
• Vietiniai kortikosteroidai: Vietiniai kortikosteroidai yra efektyvūs gydant uždegimą ir niežulį, ypač atopinio dermatito paūmėjimo fazėje. Kortikosteroidai skiriami atsižvelgiant į atopinio dermatito sunkumą ir pažeistos vietos jautrumą. Pavyzdžiui, silpnesnio poveikio preparatai naudojami veidui ar kūdikiams, o stipresnio - rankoms, kojoms ar kitiems stipriau paveiktiems plotams. Dažnai vien emoliento neužtenka. Tokiu atveju, pirmo pasirinkimo vaistai yra vietiniai gliukokortikosteroidai. Jie mažina odos uždegimą ir su tuo susijusius simptomus (bėrimus, niežėjimą, nemigą). Lengvam atopiniam dermatitui gydyti rekomenduojama nedidelį kiekį vietinio gliukokortikoido tepti 2-3 kartus savaitėje bėrimus ir nepažeistus odos plotus, kur linkę atsirasti, kartotis bėrimai (per mėnesį suvartojama maždaug apie 15 g naujagimiams, 30 g vaikams ir iki 60-90 g paaugliams ir suaugusiems), vartojant emolientus tiek dažnai, kiek reikia. Tokia taktika leidžia kontroliuoti atopinį dermatitą, o toks gliukokortikoidų kiekis neturi sisteminio ir vietinio nepageidaujamo poveikio. Sunkiam atopiniam dermatitui gydyti rekomenduojami II-os ir III-ios grupės vietiniai gliukokortikoidai. Niežėjimas yra pagrindinis simptomas, vertinant atsaką į gydymą vietiniais gliukokortikoidais. Kol niežėjimas neišnyko, gliukokortikoidų dozės mažinti nereikėtų. Dozė turėtų būti mažinama palaipsniui, siekiant išvengti ligos atkryčio. Vietiniai gliukokortikoidai turi būti tepami ant sudrėkintos odos, ypač jei naudojami tepalai. Pirmiau tepamas emolientas, o po 15 min. Jei ligos forma yra pakankamai lengva - taikomas vietinis gydymas, kurio metu turi būti naudojamas specialus tepalas nuo dermatito, kuris palengvina nemalonius pojūčius, minkština ir atkuria odą. Taip pat gali būti skiriamas ir hormoninis tepalas nuo dermatito. Tačiau tokį tepalą gali paskirti tik gydytojas. Viena vertus hormoninis tepalas nuo dermatito efektyviai pašalina ligos simptomus, bet kita vertus, jis gali sukelti daugybę šalutinių poveikių. Todėl taikant hormoninį gydymą be galo svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir naudoti tepalą tiksliai pagal nurodymus. Hormoniniai tepalai skiriami trumpais kursais.
• Kalcineurino inhibitoriai: Kalcineurino inhibitoriai (pvz., takrolimuzas ir pimekrolimuzas) yra alternatyva kortikosteroidams, ypač ilgalaikiam naudojimui. Dažniausiai naudojami jautriose vietose, tokiose kaip veidas, kaklas, vokai ir lytinių organų sritis, kur kortikosteroidai gali sukelti šalutinių poveikių. Vietiniai kalcineurino inhibitoriai (ELIDEL) pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir tinkami lengvam ir vidutinio sunkumo atopiniam dermatitui gydyti. Tinka toms kūno vietoms, kuriose oda yra plona (veido srities bėrimams, bėrimams raukšlių srityse), kadangi nesukelia odos atrofijos. Skiriami vaikams nuo 2 m. amžiaus ir suaugusiems. Dažniausias nepageidaujamas poveikis yra paeinantis deginimo, karščio pojūtis po ~5 min. nuo užtepimo, trunkantis iki 1 val. ir praeinantis savaime. Dažniausiai pasireiškia pirmomis vartojimo dienomis ir praeina per pirmąją vartojimo savaitę.
• Antihistamininiai vaistai: Antihistamininiai vaistai dažniausiai skiriami siekiant sumažinti niežėjimą. Dažniausiai naudojami naktį, kad pagerintų miego kokybę. Antihistamininių vaistų poveikis niežėjimui, sergant atopiniu dermatitu yra labai ribotas. Didesnę reikšmę turi pirmos kartos antihistamininiai vaistai (tavegilis) dėl savo sedacinio poveikio. Jie gali būti naudojami trumpai, kartu su vietiniu gydymu, esant atopinio dermatito paūmėjimui. Neseduojantys (centrinės nervų sistemos neveikiantys), antros kartos antihistamininiai vaistai niežėjimui, sergant atopinio dermatito, didesnės įtakos neturi, bet gali būti naudingi kartu esančioms gretutinėms ligoms (alerginiam rinokonjunktyvitui, dilgėlinei) gydyti.

Sisteminiai Gydymo Metodai

• Fototerapija: Fototerapija naudojama sunkesniais atopinio dermatito atvejais, kai vietiniai vaistai neefektyvūs arba jų negalima ilgai naudoti. Gydymas vyksta specialiuose medicinos centruose. Seansai atliekami kelis kartus per savaitę, kol simptomai sumažėja. Fototerapija yra antros eilės atopinio dermatito gydymas suaugusiesiems. Labiau tinka gydyti lėtiniams, niežtintiems odos pažeidimas. Netinkamas ūmioje atopinio dermatito stadijoje (išskyrus UVA1 spindulius) ir pacientams, kuriems atopinis dermatitas paūmėja nuo UV spindulių (pvz., vasaros metu). Būtinai kartu naudojami emolientai ir vietiniai gliukokortikoidai. Vaikams iki 12 m. amžiaus fototerapija neskiriama.
• Sisteminiai vaistai: Sunkesniais atopinio dermatito atvejais, kai vietiniai preparatai ar šviesos terapija neveiksmingi, gali būti naudojami sisteminiai vaistai, kurie slopina pernelyg aktyvią imuninę sistemą. Tokie vaistai kaip ciklosporinas, metotreksatas ar azatioprinas - mažina uždegimą visame organizme. Visgi, jie gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, todėl skiriami tik sunkiais atvejais. Jei ligos forma sunkesnė - gali būti skiriami geriamieji vaistai, kurie gali būti skirtingo poveikio. Jie gali slopinti niežulį ir uždegimą, gydyti prasidėjusią infekciją ar skatinti negyvų odos ląstelių pasišalinimą. Gydymas vaistais taip pat taikomas pacientams, kuriuos lydi rimti miego sutrikimai, dėl itin stipraus niežėjimo.
• Biologiniai vaistai: Biologiniai vaistai yra naujausias gydymo metodas, kuris yra naudojamas sunkiais atopinio dermatito atvejais. Dupilumabas yra vienas iš pirmųjų biologinių vaistų, kuris yra patvirtintas sunkiai atopinio dermatito formai gydyti. Jis slopina imuninės sistemos dalis atsakingas už uždegimą ir niežėjimą. Biologiniai vaistai yra efektyvūs ilgalaikiam gydymui ir turi mažiau šalutinių poveikių nei tradiciniai imunosupresantai.

Kiti Gydymo Būdai

• Alergijos tyrimai: Svarbu paminėti ir tai, jog šią ligą gali sukelti ir įsijautrinimas tam tikriems alergenams, tad šiuo atveju pagelbėti gali ir juos identifikuojantys alergijos tyrimai. Tais atvejais, kai kraujo tyrimas alergijai nustatyti nurodo konkrečius sukėlėjus, patartina vengti tolimesnio kontakto su jais. Tokie alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems atliekami Allergomedica klinikoje.
• Antibiotikai: Nors atopiniu dermatitu sergančiųjų oda dažnai būna kolonizuota bakterijomis (S. aureus), tačiau sisteminiai antibiotikai įtakos odos būklei neturi tol, kol odoje nėra vizualių superinfekcijos požymių. Vietiniai gliukokortikoidai ir kalcineurino inhibitoriai mažina odos kolonizaciją S.aureus.

Odos Priežiūra Sergant Atopiniu Dermatitu

Sergant atopiniu dermatitu, būtina tinkama odos priežiūra. Žmonės su šia diagnoze turi atidžiau stebėti savo odos būklę.

• Prausiklių pasirinkimas: Rekomenduojama nustoti naudoti įprastą muilą ir pakeisti jį švelniais hipoalerginiais kosmetikos produktais, kurių pH yra neutralus, be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių. Reiktų maudytis trumpai (iki 5 min.) vidutiniškai šiltame vandenyje, naudojant švelnius prausiklius, kurių pH 5,5-6,0, padedantis išsaugoti odos hidrolipidinę plėvelę.
• Maudymosi įpročiai: Maudytis reikėtų ne ilgiau kaip 15 minučių, o po maudynių baseine ar ežere svarbu itin kruopščiai nuplauti odą. Po higienos procedūrų odą reikia kruopščiai nusausinti minkštu rankšluosčiu ir užtepti drėkinančias ir maitinančias odos priežiūros priemones.
• Drėkinimas: Taip pat sergant atopiniu dermatitu būtina reguliariai drėkinti odą specialiais kremais ir tepalais. Kasdienei priežiūrai reikėtų naudoti specialius emolientus. Šios priemonės skirtos žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu ir kitomis odos ligomis. Emolientus galima naudoti tiek paūmėjimo, tiek remisijos metu. Jie minkština ir drėkina odą bei atkuria natūralų apsauginį barjerą.

Atopinio Dermatito Prevencija

Prevencija visų pirma skirta apsaugoti odą nuo agresyvių veiksnių, galinčių sukelti paūmėjimą.

• Drabužiai: Atopinio dermatito prevencijai rekomenduojama dėvėti drabužius, pagamintus iš natūralių audinių, kurie praleidžia orą. O skalbdami drabužius ir patalynę naudokite miltelius be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų. Nespecifiniai dirgikliai gali būti ir drabužiai pvz., pasiūti iš dirginančios ir neleidžiančios odai kvėpuoti sintetinės medžiagos ar vilnos.
• Aplinka: Be to, turite pasirūpinti, kad jūsų gyvenamosiose patalpose būtų švarus ir drėgnas oras.
• Mityba: Taip pat svarbu pasirūpinti ir tinkama mityba. Ji turi būti sveika ir subalansuota.
• Vengti dirgiklių: Nespecifiniai dirgikliai yra stresas, karštis, cheminiai veiksniai (optiniai balikliai, liekantys audinyje po skalbimo, skalbikliai, nepilnai išskalauti plaunant drabužius ar patalynę, netinkamo pH odos priežiūros priemonės), mikroorganizmai, tabako dūmai, užterštas aplinkos oras. Visi namų ūkio darbai turi būti atliekami mūvint apsaugines pirštines. Geriau nenaudoti šiurkščių buitinių priemonių, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus. O tam tikros odos reakcijos gali sustiprėti padidėjus prakaitavimui ir stresui.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti atopinį dermatitą

Taip pat skaitykite: Nėštumo metu atsiradęs perioralinis dermatitas

tags: #atopinis #dermatitas #vaikui #gydymas