Vaikų nutukimas: priežastys, pasekmės ir tyrimai

Įvadas

Nutukimas - tai perteklinis riebalų susikaupimas organizme, kuris gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Ši problema, anksčiau laikoma išsivysčiusių šalių rykšte, dabar sparčiai plinta ir besivystančiose šalyse, ypač miestuose, kur vaikų mityba dažnai būna nevisavertė. Antsvoris ir nutukimas yra plačiai paplitusi sveikatos problema, būdinga ir vaikams. Vaikų nutukimas daro didelę įtaką ne tik fizinei sveikatai, bet ir socialinei bei emocinei gerovei, pasitikėjimui savimi.

Nutukimo paplitimas ir statistika

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 1975 iki 2016 metų nutukimo paplitimas padidėjo 3 kartus. 2016 metais daugiau nei 1,9 mlrd. (39 proc.) suaugusių pacientų turėjo antsvorio, o 650 mln. buvo nutukę. Antsvorio ir nutukimo problema aktuali ir vaikų populiacijoje. Vertinant 5-19 metų vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo paplitimo dinamiką nuo 1975 iki 2016 metų, nustatytas jo padidėjimas nuo 4 proc. iki 18 proc. (340 mln.). Antsvorio dažnio didėjimas tarp mergaičių ir berniukų buvo panašus (atitinkamai 18 proc. ir 19 proc.). 2016 metais beveik 41 mln. vaikų iki 5 metų turėjo antsvorio ar buvo nutukę. Beveik pusė vaikų iki 5 metų, kurie turi antsvorio ar yra nutukę, gyvena Azijoje. Paradoksalu, tačiau nuo 2000 metų Afrikos vaikų iki 5 metų antsvorio paplitimas padidėjo 50 proc. Prognozuojama, kad išlikus tokioms pat tendencijoms jau 2025 metais turės antsvorio ir bus nutukę 70 mln.

Anksčiau antsvoris ir nutukimas buvo laikomas išsivysčiusių šalių problema, tačiau šiose šalyse vaikų nutukimo dažnis yra stabilizavęsis ar net mažėja. Pastaruoju metu stebimas nutukimo paplitimo didėjimas besivystančiose ir neišsivysčiusiose šalyse, ypač miestuose.

N. Smetaninos daktaro disertacijos duomenimis, 2008-2010 metais 11,9 proc. Kauno regione gyvenančių 10-17 metų vaikų ir paauglių turėjo antsvorio, o 3,2 proc. buvo nutukę. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp berniukų ir mergaičių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, iš 550 jame dalyvavusių šeimų, kas ketvirtas 7-14 metų amžiaus vaikas turi antsvorio ar yra nutukęs.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie nėštumo testus

Nutukimo priežastys

Pagrindinė antsvorio ir nutukimo priežastis yra sutrikusi pusiausvyra tarp suvartojamų ir išeikvojamų kalorijų. Kitaip tariant, pagrindinė antsvorio ir nutukimo priežastis yra idiopatinė, kai suvartojamų kalorijų kiekis viršija išeikvojamas kalorijas. Daugiau nei 90 proc. vaikų nutukimo atvejų yra idiopatiniai, ir tik mažiau nei 10 proc. nutukimo išsivysto dėl genetinių ar hormoninių priežasčių.

Pasak Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytojos vaikų endokrinologės dr. Natalijos Smetaninos, tik apie 10 proc. vaikų nutukimo atvejų yra „tikrieji“: nulemti genetikos, endokrininės sistemos sutrikimų ar kitų antrinių priežasčių.

VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas antrina, jog šiais laikais vaikų nutukimo problema ypač aktuali: „Prastesnės kokybės ir ne visai sveikas maistas, auganti jo pasiūla bei reklama skatina perteklinį vartojimą. Gyvenimo gerėjimas savo ruožtu lemia mažesnį vaikų judrumą.

Konkrečios priežastys, prisidedančios prie vaikų nutukimo, yra įvairios ir apima:

• Mitybos įpročiai: Netinkami mitybos įpročiai ankstyvoje vaikystėje, pusryčių nevalgymas, kaloringų, riebių ir mažai skaidulų turinčio maisto bei saldintų gaiviųjų gėrimų vartojimas yra susijęs su vaikų ir paauglių antsvoriu ir (ar) nutukimu. Kaip teigia „Kardiolitos“ gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė, problema yra ta, kad apie 70 procentų mokyklinio amžiaus vaikų nepusryčiauja, daug jų - valgo gausiai apdorotą, greitai įsisavinamą maistą.
• Fizinis aktyvumas: Per mažas fizinis aktyvumas yra reikšmingas veiksnys. Mokykliniame amžiuje pasikeičia vaikų kasdienis ritmas: jie mažiau laiko praleidžia lauke ar aktyviai žaisdami.
• Genetiniai veiksniai: Vaikai, kurių abu tėvai yra nutukę, per pirmus 2 metus priauga daugiau svorio.
• Ankstyva vaikystė: Vaiko gimimo svoris, žindymas (nežindyti vaikai turi didesnį kūno masės indeksą (KMI) vaikystėje) ir greitas svorio augimas (greitas svorio didėjimas iki 2 metų yra susijęs su didesniu KMI ir padidėjusia riebaline kūno mase sulaukus ikimokyklinio amžiaus). Kuo anksčiau vaikas priauga antsvorio ir kuo ilgiau ši būklė užsitęsia, tuo didesnė tikimybė turėti antsvorio ar būti nutukusiam suaugus.
• Socialinė ir ekonominė padėtis: Šeimos socialinė ir ekonominė padėtis taip pat gali turėti įtakos.
• Miego trukmė: Nepakankamas miegas gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir padidinti apetitą.
• COVID-19 pandemija: Per karantiną pradėta daugiau valgyti, o nesveikas maistas sudarė didelę dalį vaikų raciono. Tuo pačiu metu sumenko fizinis aktyvumas, vaikai nėjo į mokyklą, nelankė ir sporto ar kitų būrelių, paraleliai vaikams dažniau leidžiama valgyti saldumynus.

Nutukimas gali išsivystyti ir dėl centrinės nervų sistemos ligos (hipotalaminis nutukimas), endokrininio sutrikimo (hipotirozė, Cushingo sindromas, augimo hormono stygius, priešlaikinis lytinis brendimas, ilgalaikės imobilizacijos (cerebrinis paralyžius, įskilas stuburas), jatrogeninių priežasčių (gliukokortikoidų, vaistų nuo traukulių vartojimas).

Taip pat skaitykite: Genetiniai tyrimai: kainos ir tipai

Nutukimo pasekmės

Nutukimas turi įtakos ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichologinei bei socialinei gerovei. Nutukę vaikai dažniau patiria:

• Fizinės sveikatos problemas:
  • Kardiovaskulinės komplikacijos: arterinė hipertenzija, dislipidemija, suaugusiųjų koronarinė liga ir kt. Kardiometabolinių ligų rizika didėja didėjant nutukimui, ypač berniukams.
  • Metabolinis sindromas (MS). Jis gali būti nustatomas vyresniems nei 10 metų vaikams.
  • Vitamino D trūkumas.
  • Kepenų suriebėjimas ir dėl to atsiradęs kepenų uždegimas.
  • Kaulų ir sąnarių ligos.
  • Nemiga.
• Psichologines problemas:
  • Mažas pasitikėjimas savimi.
  • Jausmų izoliacija.
  • Žemas savigarbos jausmas.
• Ankstyvą lytinį brendimą: Moksliniai tyrimai rodo, kad kūno svoris dažnai yra susijęs su ankstyvu lytiniu brendimu, ypač 12-14 metų merginoms. Ankstyvas brendimas gali pagreitinti skeleto brendimą, padidinti kaulų amžių ir ankstyvą epifizės uždarymą, o visa tai gali turėti įtakos galutiniam suaugusiojo ūgiui. Be to, tai gali sukelti psichologinių problemų arba nenormalų socialinį elgesį.

Pasak N.Smetaninos, ypač didėja nutukusių vaikų pradinėse klasėse. „Mokykliniame amžiuje pasikeičia vaikų kasdienis ritmas: jie mažiau laiko praleidžia lauke ar aktyviai žaisdami.

„Nors dėl nutukimo atsirandančios širdies ir kraujagyslių, kaulų, sąnarių, kepenų, onkologinės ligos vaikų amžiuje pasireiškia retai, komplikacijos vystosi palaipsniui ir gali progresuoti į rimtus sveikatos sutrikimus“, - sako gastroenterologas. „Šiandien turime daug paauglių pacientų, kurie gydomi suaugusiųjų vaistais dėl arterinės hipertenzijos. Jau ir 10-15 metų amžiaus vaikams atsiranda cholesterolio, angliavandenių apykaitos sutrikimų.

Nutukimas sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę nuo 3 iki 10 metų, priklausomai nuo nutukimo laipsnio. Jei esate moteris, kurių KMI 30 ir daugiau ir jaunesnės nei 40 metų, yra tikimybė mirti 7,1 metų anksčiau, negu vidutiniškai miršta moterys. Jei esate vyras, kurių KMI 30 ir daugiau ir jaunesni nei 40 metų, yra tikimybė mirti 5,8 metų anksčiau, negu vidutiniškai miršta vyrai.

Nutukimo prevencija ir gydymas

Vaikų ir paauglių antsvoris, nutukimas ir su juo susijusios ligos yra opi sveikatos problema, tačiau ją galima spręsti. Turintys antsvorio ar nutukę vaikai ir paaugliai turi būti reguliariai tikrinami dėl galimų metabolinių komplikacijų. Vaikus ir paauglius įvertinti dėl antsvorio ir nutukimo reikėtų kasmet. Vyresnių nei 2 metų vaikų ir paauglių antsvorio, nutukimo diagnostika yra paremta KMI, o mažesnių nei 2 metų vaikų - svorio ir ūgio priklausomybe, įvertinant pagal atitinkamas kreives. Stebint turinčius antsvorio ar nutukusius vaikus, reikia atkreipti dėmesį į kitas galimas su nutukimu susijusias ligas ir laiku dėl jų tirti.

Taip pat skaitykite: Tyrimai su vaikais ir vizualinė raiška

Gydytojas yra tas asmuo, kuris turėtų patarti, kaip keisti gyvenimo būdą, atsižvelgiant į vaiko amžių, kultūrinius aspektus. Jei nutukęs vaikas yra vyresnis nei 10 metų, rekomenduojama sumažinti svorį 10-15 proc.

Svarbiausi žingsniai siekiant išvengti ir gydyti vaikų nutukimą:

• Mitybos korekcija:
  • Riboti kaloringo ir mažos maistinės vertės produktų vartojimą (pvz., saldumynų, dribsnių, saldžių pusryčių, sūrelių, saldaus jogurto, saldintų gaiviųjų gėrimų, sulčių, greitojo maisto“, maisto su pridėtiniu cukrumi, fruktoze ir kukurūzų sirupu, riebių ir sūrių produktų, kaloringų užkandžių).
  • Pirmiausia, pusryčiai turi būti neginčijama būtinybė: tuomet per dieną mažiau užkandžiaujama, o ir mokymosi rezultatai būna geresni.
  • Valgyti iš mažesnės lėkštės.
• Fizinio aktyvumo didinimas:
  • Sportuoti bent 20 min. d. 5 d./sav. Metaboliniam aktyvumui pagerinti ir nutukimo rizikai sumažinti optimalus fizinio aktyvumo laikas yra ne mažiau kaip 60 min./d. PSO rekomenduoja vaikams ir paaugliams sportuoti 60 min/d.
  • Rekomenduojama bent 20 min. (siektina - 60 min.) vidutinio ar didelio fizinio aktyvumo veikla per dieną.
• Pasyvios veiklos mažinimas:
  • Sumažinti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, televizoriaus ar išmaniojo telefono. Prie televizoriaus, kompiuterio ar telefono praleidžiamas laikas neturėtų viršyti 1-2 val. d.
• Kūdikių žindymas: Rekomenduoti kūdikių žindymą dėl daugelio geresnių sveikatos rodiklių.
• Šeimos įtraukimas: Svarbu, kad tėvai savo pavyzdžiu formuotų tinkamus vaiko mitybos įpročius. Suvaldyti vaiko nutukimą ypač sunku, jei tėvai nemato savo vaidmens sprendžiant problemą.
• Farmakoterapija: Farmakoterapinės priemonės rekomenduojamos tik nutukusiems vaikams nuo 16 metų. Farmakoterapija turi būti skiriama tik kartu su gyvenimo būdo modifikavimu. Vienintelis Jungtinėse Amerikos Valstijose maisto ir vaistų administracijos patvirtintas medikamentas paauglių nutukimui gydymui yra orlistatas.
• Psichologinė pagalba: Antsvoris ir nutukimas gali sukelti psichologines problemas, tokias kaip mažas pasitikėjimas savimi, jausmų izoliacija ir žemas savigarbos jausmas. Todėl svarbu suteikti vaikui psichologinę pagalbą.

E.Časaitytė pastebi, jog neretai tėvai susiduria su problema, kai vaikas nenori keisti mitybos įpročių. Pasak dietologės, jei vaikas atsisako sveikesnių maisto produktų, naudinga sumažinti įprasto maisto porcijas parenkant mažesnio dydžio, neįprasto dizaino lėkštes. „Svarbu vaiką sudominti sveiku maistu per edukaciją, žaidimus. Dažnai mažesni vaikai nevalgo daržovių, tačiau tėvai turėtų nuolat skatinti jas ragauti, pateikti įvairiomis formomis, kol vaikas jas pamėgs.

Pasak N.Smetaninos, suvaldyti vaiko nutukimą ypač sunku, jei tėvai nemato savo vaidmens sprendžiant problemą. Taip pastangos tarsi atsimuša į sieną. „Dažnai tėvai teigia, kad neturi laiko maisto gaminimui ar aktyviai veiklai. Pasak jo, gydymo metu vaikas yra apribojamas, todėl labai svarbu, kad jis žinotų to priežastis.

Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo iniciatyvos

Visgi prof. V. Urbonas atkreipė dėmesį, kad bent jau senosiose Europos Sąjungos valstybėse įsigali ekologiško ir sveiko maisto vartojimo mada, kuri teigiamai veikia mūsų organizmą. Pas mus ši banga irgi ateina. Be to, į maisto etiketes vis daugiau dėmesio kreipia jaunimas bei vidurinioji karta. Tik svarbu nenukrypti į kraštutinumus.

Tai liudija ir kai kurių gamintojų skelbiami duomenys. Štai „Ilzenbergo dvaro ir ūkio“ kepamų sumažinto cukraus, bemielio pyrago iš rupių miltų pardavimai šoktelėjo 42 procentais. „Pastebime, kad mūsų gaminamų iš sertifikuoto pieno produktų, kaip pienas, rūgpienis, kefyras, sūriai ar sumažinto cukraus kepinių pardavimai auga. Vis dažniau perkami sveikesni produktai, tad norisi tikėti, kad gyventojai rūpinasi ne tik savo, bet ir šeimos narių sveikata bei valgo tai, kas organizmą praturtina, o ne jam kenkia“, - sako „Ilzenbedro dvaro ir ūkio“ direktorė Diana Jokimčienė.

Panašų augimą fiksuoja UAB „Straikas“, siūlantis sulos gėrimus bei natūralų kūdikių maistą. „Beržų sulos, kaip sveikos alternatyvos gaiviesiems gėrimams, parduota penktadaliu daugiau. Didžioji dalis kūdikių maisto produktų nuo praėjusių metų gaminami tik ekologiški, nes Lietuvos vartotojams šis aspektas yra itin svarbus, o tokių produktų pardavimai ūgtelėjo net 30 proc.“, - sako UAB „Straikas“ marketingo vadovė Jurgita Petrulionė.

Matomos tendencijos, kad tėvai vis dažniau domisi produktų sudedamosiomis dalimis, maistingumu, tačiau ne visada kontroliuoja, ką valgo jų vaikai. Ekspertų vertinimu, Lietuva natūralaus ir ekologiško maisto vartojimu vis dar ženklai atsilieka nuo Švedijos ar Danijos.

tags: #atlikti #tyrimai #atskleide #didejanti #vaiku #sergamuma