Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais, kuriuos sukėlė įtarimai dėl galimų pažeidimų 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos finansavime. Šie įtarimai ne tik meta šešėlį ant partijos reputacijos, bet ir gali lemti reikšmingus finansinius nuostolius, įskaitant valstybės dotacijos praradimą.
VRK tyrimas ir galimi pažeidimai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atlieka tyrimą dėl galimų LSDP padarytų pažeidimų finansuojant 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją. Tyrimas buvo pradėtas po anoniminio pranešimo, kuriame teigiama, kad partija ir jos iškelti kandidatai politinės kampanijos finansavimo ataskaitose nenurodė visų patirtų išlaidų.
VRK ekspertai siūlo pripažinti, kad LSDP šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, viršijusi 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų limitą 22,48 proc., 15,41 proc. limito nedeklaravusi politinės kampanijos išlaidų, politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje nenurodydama 906 362,55 Eur išlaidų pateikė žinomai klaidingus duomenis.
Ekspertai teigia, kad pervedus lėšas kandidatams, kad išlaidos būtų apmokėtos iš jų sąskaitų ir galimai perrašius sutartis su tiekėjais, buvo atlikta veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę.
Kandidatų išlaidos ir abejotinos schemos
Tyrimo metu nustatyta, kad dalis LSDP kandidatų į Seimą galimai neskaidriai finansavo savo politines kampanijas. Pavyzdžiui, nustatyta, kad socialdemokratės, tuo metu premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjos Auksės Kontrimienės sveikinimams Anykščių rajono spaudoje buvo išleista 527,52 Eur. VRK ekspertai nustatė, kad iki ir po rinkimų su šventėmis A. Kontrimienė šiuose laikraščiuose nesveikino, todėl jos sveikinimai artėjant rinkimams sietini su kandidatės A. Kontrimienės Seimo rinkimų politine kampanija, tai yra laikytini jos politine reklama.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Taip pat nustatyta, kad A. Kontrimienei buvo skirta 19 322,55 Eur suma LSDP kaip savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės reklamos portale www.delfi.lt išlaidų apmokėjimui. VRK pripažino, kad A. Kontrimienės išlaidos už politinę reklamą portale DELFI laikytinos partijos politinės kampanijos išlaidomis, nes už šią reklamą kandidatė A. Kontrimienė sumokėjo itin didelę sumą - 64,56 proc. visų jos politinės kampanijos išlaidų.
Ekspertams kliuvo ir iš Seimo skandalingai pasitraukusio Mindaugo Basčio, kuris kandidato Zanavykų rinkimų apygardoje, politinė reklama. Nustatyta, kad kandidatui M. Basčiui į politinės kampanijos sąskaitą 2016 m. spalio 4 d. LSDP iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos pervedė 1 210 Eur. Ši suma buvo sumokėta už politinę reklamą naujienų svetainei „15 min“. M. Bastys teigė, kad LSDP paprašė kandidato užsakyti ir apmokėti už minėtas politines reklamas.
Per Seimo rinkimus Šeškinės rinkimų apygardoje kandidatavusio Algirdo Syso politinės kampanijos išlaidos sudaro 94,64 proc. limito (20 000 Eur).Jo politinė kampanija finansuota išimtinai LSDP lėšomis. VRK nustatė, kad iš A. Syso politinės kampanijos sąskaitos buvo apmokėta LSDP politinė reklama.
Dabar jau atskilusios „socdarbiečių“ partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas gavo 10 355,30 Eur iš LSDP banko sąskaitos rinkimų agitacijai ir gautą sumą pervedė dienraščiui „Lietuvos žinios“ ir tokiu būdu apmokėjo 2016 m. Seimo rinkimų LSDP daugiamandatės apygardos kandidatų sąrašo politinės kampanijos išlaidas. Jo, kaip ir A. Syso, politinė kampanija finansuota išimtinai LSDP lėšomis. Jo reklama dienraštyje taip pat pripažinta partijos politine reklama.
VRK politine reklama pripažino ir kitų partijos kandidatų į Seimą informaciją paskelbtą regioninėje spaudoje. Pavyzdžiui, Jonas Talmantas paskelbė reklaminį straipsnį Skuodo laikraštyje „Mūsų žodis“, Justas Pankauskas - straipsnį ir sveikinimus laikraštyje „Kėdainių mugė“ ir „Rinkos aikštė“, Lina Kujalytė - sveikinimus laikraštyje „Mūsų Ignalina“.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Nustatyta atvejų, kai kandidatai apmokėjo kitų kandidatų arba partijos politinę reklamą. Pavyzdžiui, Justas Pankauskas apmokėjo partijos reklamą dienraštyje „Vakaro žinios“, kandidatų Dainiaus Budrio, Lilijos Petraitienės, Benedikto Petrausko reklamas dienraštyje „Vakarų ekspresas“. Darius Razmislevičius apmokėjo partijos politinę reklamą tinklapyje „Lrytas.lt“, Birutė Vesaitė - partijos ir kandidačių Rasos Šnapštienės, Orintos Leiputės, Ramintos Popovienės politinę reklamą dienraštyje „Kauno diena“, Albinas Ežerskis - partijos reklamą laikraštyje „Šilalės artojas“.
Galimos sankcijos ir partijos pozicija
Jei VRK pripažins, kad LSDP padarė šiurkščių pažeidimų, partijai gali būti skirta bauda arba atimta valstybės dotacija. LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad partija nesutinka su VRK ekspertų vertinimu ir žada gintis tiek pačioje VRK, tiek, jeigu prireiks, teisme.
G. Paluckas teigia, kad bėdos su VRK dar neblogiausia, ką jo partija paveldėjo. „Prarastas žmonių pasitikėjimas, ideologinė, reputacinė krizė yra daug didesni nuostoliai, bet mes su jais tvarkomės ir sprendžiame. O finansinius dalykus be jokios abejonės irgi išspręstume, jeigu būtų nuspręsta taikyti tokias sankcijas (atimti dotaciją - DELFI)“, - DELFI sakė G. Paluckas.
Buvęs partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad įtarimai, kad LSDP galimai pažeidė rinkimų finansavimo įstatymą jį liečia tiesiogiai, nes kalbama apie 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją, kai jis dar buvo LSDP vadovu. Jis tai vertina kaip puolimą, kurį reikėtų vertinti „bendro puolimo prieš politines partijas kontekste“.
A. Butkevičius taip pat priminė, kad dalis istorijoje minimų asmenų tebėra partijoje ir dabar. „Nenoriu viešai aiškintis, kokį palikimą savo laiku paliko buvęs LSDP atsakingasis sekretorius G.Paluckas. Nesivelsiu į ginčą svarstydamas, ar Socialdemokratų partijos vadovas, Vilniaus mieste dirbdamas liberalų komandoje, turėjo moralinę teisę kelti ultimatumus parlamentarams, likti LSDP ar valdančiojoje koalicijoje Seime. Tik priminsiu, kad tarp galimai pažeidusių rinkimų finansavimo įstatymą VRK minimi socdemai Auksė Kontrimienė, Justas Pankauskas, Linas Jonauskas, Darius Razmislevičius, Birutė Vėsaitė ir dabar LSDP užima aukštas vadovaujančias pozicijas. Ar jie taip pat yra „anie“ ir „sunkus palikimas“? Jei taip, tuomet sunkiausia palikimo dalis tikraiyra likęs G.Palucko partijoje Algirdas Sysas, kuris 2016 m. Seimo rinkimuose buvo LSDP rinkimų štabo vadovu, tiesiogiai atsakingu už rinkimų kampanijos finansų tvarkymą“, - rašė A. Butkevičius.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Vaiko pinigai: socialinė parama ir realybė
Šiuo metu Lietuvoje daug diskusijų kelia vadinamieji „vaiko pinigai“ - valstybės skiriama parama šeimoms, auginančioms vaikus. Nors valdantieji žadėjo plėsti mokesčių lengvatą dirbantiems tėvams ir kartu mokėti po 60 Eur už kiekvieną vaiką, lengvata iš viso panaikinta, o kaip rodo naujausi duomenys, beveik 40 proc. Lietuvos vaikų nepasiekė ir po 30 Eur.
Finansų ministerijos duomenimis, per vieną pirmojo šių metų ketvirčio mėnesį vidutiniškai vaiko išmoka išmokėta už 309,7 tūkst. vaikų. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje Lietuvoje iš viso buvo 504,1 tūkst. vaikų, nesulaukusių 18 m. Taigi, faktiškai parama pasiekė kiek daugiau nei 61 proc. vaikų, o nepasiekė - 39 proc. arba daugiau kaip trečdalio iš jų.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovė Gintarė Skaistė teigia, kad keistai atrodo valdančiųjų džiūgavimai, kad vaiko pinigų priemonės įgyvendinimas yra beprecedentė sėkmė. „Prieš rinkimus žadėję palikti ir plėsti NPD lengvatą dirbantiems tėvams ir 60 Eur siekiančias universalias išmokas vaikams, šiandien pateikia triskart mažiau ambicingą paramą kaip ypatingą pasiekimą. Negana to, matome kad beveik 40 proc. vaikų šios išmokos vis tiek nepasiekia. Galbūt valdantieji ir tikėjosi, kad dalis asmenų prašymo nepateiks, todėl skirtumas tarp vaiko pinigams išleistų lėšų ir papildomų pajamų iš GPM panaikinus lengvatą tėvams bus minimalus“, - sakė G. Skaistė.
Vienas iš vaiko pinigų iniciatorių „valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas komentavo, kad dėl neišmokėtų vaiko pinigų atsakingi jų tėvai: „Didelė dalis tėvu neskuba, nes žino, kad pinigai kaupiasi nuo sausio 1 d. Tikriausiai jie nori, kad susikauptų didesnė suma. Mano artimi žmonės taip daro. Šiuo metu vaiko pinigų dar nepaprašė 75 tūkstančių vaikų tėvai. Tai tikriausiai labiau pasiturintys, miesto gyventojai. Bet noriu ir juos paraginti užpildyti nesunkų prašymą internetu, nes jų vaiko interesas yra gauti vaiko pinigus.“
Socialinės paramos problemos ir absurdiškos situacijos
Daugiavaikės šeimos, kurioje vyriausiajai dukrai yra vos 11 metų, tėvas Aleksandras DELFI parašė laišką, kai perskaitė portale publikuotą istoriją, jog socialinę paramą gaunanti mama valstybei privalėjo grąžinti 250 eurų gautų pašalpų už tai, kad už kelioliką eurų pardavė kelis padėvėtus mažylės rūbelius.
Aleksandras pasakoja, kad jo šeima turi 3 hektarus žemės ir dvi karves. „Jos mums ir kelia daugiausiai problemų. Jas galime laikyti tik kaip papūgas ar kitą naminį gyvūnėlį, nes gautos pajamos už pieną yra priskiriamos pajamoms ir ta dalimi yra mažinama socialinė parama. Tačiau gyvulius juk reikia šerti, kainuoja ir veterinaro paslaugos. Visus pinigus, gautus už parduotą pieną, praktiškai išleidžiame karvių priežiūrai, bet į tai niekas neatsižvelgia“, - aiškino pašnekovas.
Jis svarstė, kad pakankamai teisinga, kad iš socialinės paramos dydžio yra išminusuojamos už parduotą pieną gautos pajamos. „Tačiau visur turi būti sveikas protas. Galėtų būti nustatyta tam tikra suma, kurią galėtų palikti gyvulio priežiūrai. Mums sunkiausias laikas yra ruduo, kai reikia pasiruošti pašarus karvėms, nuimti derlių, paruošti vaikus mokyklai, o ir žemę rudenį reikia suarti. Iš pašalpų padaryti to neįmanoma, tenka lįsti į skolas. Kada jas grąžinsime, sunku įsivaizduoti, nes dėl metų pabaigoje padidėjusių pajamų, sumažės socialinė parama, todėl vos galą su galu sudursime“, - neslėpė pašnekovas.
Jis įvardijo ir dar vieną absurdišką situaciją. Šeima turi 30 metų senumo automobilį, kuris jau seniai nebevažiuoja. „Jį nusipirkome, kai susitaupėme pinigų iš tų pačių skiriamų socialinių pašalpų. Tačiau negalime jo parduoti pigiau nei pusė jo vertės. Šiuo metu jo skaičiuotina vertė yra apie 460 eurų. Už tiek niekas nepirks nevažiuojančio automobilio. Vienintelis jo kelias - į metalo laužą. Tačiau už jį gausime tik kokį 100 eurų, o oficialiai turėsime parodyti, kad gavome 230 eurų, tada ta suma mums sumažins socialinę paramą. Jei parduotume už 100 eurų ir niekam nesakytume, o kaimynai įskųstų, tada išvis netektume socialinės paramos ir dar reikėtų grąžinti gautą per tris mėnesius Todėl nieko nelieka, kaip automobilį tiesiog palikti patvoryje ir teršti gamtą“, - pasakojo Aleksandras.
Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys paaiškino, jog visus socialinės paramos skyrimo ir skaičiavimo atvejus reglamentuoja Piniginės paramos įstatymas, o savivaldybėms privalu juo vadovautis. „Kai kuriais atvejais tame įstatyme trūksta logikos, tačiau viename teisės akte negali būti numatyti visi atvejai, o jų tikrai yra įvairių. Pripažįstu, jog kai kurais atvejais gali susidaryti toks vaizdas, jog geriau nieko neveikti, gauti socialines pašalpas, nes jei tik pabandysi užsidirbti papildomų pajamų, gausi per nagus“, - pripažino D. Brazys.
D. Brazio nuomone, Lietuvoje būtų idealu pritaikyti modelį, kokį dabar planuoja Suomija. „Nustatomas minimalus socialinės paramos dydis šeimai ir jis nekinta, nepaisant to, ar šeima gauna papildomų pajamų. Tai būtų socialiai teisinga, žmonės būtų skatinami stengtis, nes nebijotų, kad jų socialinė parama sumažės. Tačiau viską lemia valstybės galimybės“, - kalbėjo D. Brazys.
Vaiko pinigų sistemos strigimai ir nepatenkinti gyventojai
Daugelis gyventojų susiduria su sunkumais pildant prašymus dėl vaiko pinigų gavimo. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis teigė, kad sistema veikia, tačiau yra ribojami prisijungimo kiekiai. Jis taip pat patikino, kad žmonės neturėtų nerimauti, nes nepriklausomai nuo to, kada jie pateiks prašymą dėl vaiko pinigų, lėšų jie nepraras. Visa vaiko pinigų suma už visus mėnesius bus pervesta nepriklausomai nuo to, kada metų bėgyje žmonės pateiks prašymą.
Tačiau gyventojai skundžiasi, kad dėl vadinamojo vaiko pinigų įstatymo jie dar sausį gavo 58 eurais mažesnį atlyginimą, tačiau pačių vaiko pinigų nesulaukia iki šiol. Anot jų, tokia situacija yra ne tik paradoksali - žadėta, kad vaiko pinigai bus skirti būtent geresniam vaikų aprūpinimui, bet ir žeminanti - turi nulenkti galvą, prašyti, o vis tiek tenka skursti.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas valstietis-žaliasis Tomas Tomilinas DELFI sakė, kad ir Vilniaus miesto, ir Vilniaus rajono savivaldybės patenka tarp tų, kuriose sprendimų dėl vaiko pinigų priimta mažiausiai. Anot pašnekovo, reikia pripažinti, kad darbas jose buvo organizuotas netinkamai ir krūvis darbuotojams paskirstytas neteisingai, nors tam numatyta papildomų lėšų.
Politiniai nesutarimai dėl vaiko pinigų finansavimo
Socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovai siūlo efektyviau tvarkyti išlaidas viešiesiems pirkimams. Jie taip pat tvirtina, jog didesni „Lietuvos geležinkelių“ ar valstybės energetikos įmonių dividendai galėtų atsverti kitus siūlomus pajamų šaltinius - Vyriausybės rengtus automobilių taršos, nekilnojamojo turto mokesčius.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad vaiko pinigų ir valstybės įmonių dividendų susiejimas jam neatrodo tikslingas. „Vis tiek biudžetas yra bendras, turbūt nelabai turėtų būti didelis skirtumas, iš kur tie pinigai atkeliauja. Nes tokioje pačioje dvasioje galima pasakyti - didinkime vaiko pinigus tik iš Gyventojų pajamų mokesčio, ar tik iš akcizo. Tai nėra visiškai tiesa, nes iš dividendų šiuo metu yra finansuojamos įvairios valstybės išlaidos. Kažkas gautų tų lėšų mažiau, kitos sritys“, - situaciją vertino ekonomistas.
Ž. Mauricas tikino, kad svarbiausia žmonės yra stabilumas. „Čia tikrai nėra pasiūlymas. Kaip tik turėtų būti komunikuojama, kad jei mes padidiname vaiko pinigus, tai ne kiek svarbus yra pats dydis, bet svarbu, kad yra stabilumas ir užtikrintumas“, - tvirtino Ž. Mauricas.