Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia pranešimai apie vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus Norvegijoje, ypač dėl vaikų atėmimo iš šeimų. Ši tema kelia daug aistrų ir diskusijų, o skirtingos nuomonės susiduria bandant išsiaiškinti tikrąją situaciją ir priežastis, kodėl Norvegijoje vaiko atėmimas iš šeimos yra palyginti dažnas reiškinys.
Problemos esmė
Lietuvos piliečiai, atsidūrę Norvegijoje, susiduria su iššūkiais, susijusiais su vaiko teisių apsauga. Neretai pasitaiko atvejų, kai vaikai atimami iš tėvų dėl priežasčių, kurios Lietuvoje nebūtų laikomos pakankamu pagrindu tokiam drastiškam žingsniui. Tai sukelia didelį pasipiktinimą ir nepasitenkinimą tiek paveiktose šeimose, tiek Lietuvos visuomenėje. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vaiko atėmimas turi būti kraštutinė priemonė, bet ne pati pirmutinė.
Statistika ir mastas
Norvegijoje atimamas kas penktas gimęs vaikas. Tokia statistika. Iš pačių norvegų atiminėjama masiškai taip pat. Per pastaruosius 5 metus visoje šalyje iš tėvų - norvegų bei imigrantų - atimta 61 tūkst. vaikų, 40 tūkst. jų niekada nebus grąžinti namo. Tai tik tie vaikai, kurie atiduoti į globėjų šeimas. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ duomenimis, Norvegijoje į socialinės rizikos grupę įtraukta apie 50 000 vaikų, o netekusių tėvų globos yra apie 9000.
Priežastys
Viena iš pagrindinių priežasčių yra skirtingas požiūris į vaiko teises ir tėvų pareigas. Norvegijoje vaiko gerovė yra prioritetas, o valstybė aktyviai kišasi į šeimos gyvenimą, siekdama užtikrinti, kad vaikas augtų saugioje ir palankioje aplinkoje. Tačiau tai, kas Norvegijoje laikoma tinkama vaiko priežiūra, gali skirtis nuo to, kas yra priimtina Lietuvoje.
Skirtingi reikalavimai tėvams. Norvegijoje taikomi, kai kurių nuomone, idiotiški reikalavimai tėvams. Bet tas jokiu būdu nieko neatleidžia nuo tų reikalavimų vykdymo Norvegijoje. Jei nori auginti vaikus Norvegijoje, teks tą daryti pgl jų įstatymus.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Smurto samprata. Norvegijoje smurtas prieš vaiką yra griežtai draudžiamas, o bet koks fizinis ar psichologinis poveikis, galintis pakenkti vaiko gerovei, gali būti laikomas smurtu. Lietuvoje kai kurios auklėjimo priemonės, kurios Norvegijoje būtų laikomos smurtu, gali būti priimtinos.
Emocinis ryšys. Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos didelį dėmesį skiria emociniam ryšiui tarp tėvų ir vaikų. Emocinio pasitenkinimo stygius ar akių kontakto nebuvimas gali būti laikomi požymiais, kad vaikas nėra tinkamai prižiūrimas.
Integracija. Jei atiminėtų tik degradų vaikus, nebūtų tokio šaršalo. Greičiausiai yra truputį gilesnė istorija po visu tuo. Bet, kad ne vien tik degradu vaikus atimineja, esme, kad labai padorias seimas lietuviu taip ardo. Cia labiau sakyciau ispyzdejimas vakarietiskas auklejimo, Svedijoje moka pinigus vaikams, kad eitu i mokykla, uzsienyje iki 14 metu privalo daug kur su aukle bent jau palikti, jeigu iseinama is namu.
Subjektyvumas ir interpretacijos
Viena iš pagrindinių problemų yra subjektyvumas ir interpretacijos laisvė, vertinant, ar tėvai tinkamai rūpinasi vaiku. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai gali skirtingai interpretuoti situaciją ir priimti sprendimus, kurie atrodo nepagrįsti ar per griežti.
Anot teisininkės Ruby Harrold-Claesson, Švedijos šeimos politikoje yra manoma, kad valstybė geriau žino, ko reikia vaikams, nei jų tėvai. Panašios nuostatos laikomasi Danijoje, Norvegijoje bei Suomijoje.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Pasekmės
Vaiko atėmimas iš šeimos turi didelių neigiamų pasekmių tiek vaikui, tiek tėvams. Vaikas patiria stresą, jaučiasi atskirtas ir gali turėti psichologinių problemų. Tėvai jaučiasi bejėgiai, praranda pasitikėjimą savimi ir gali patirti depresiją.
Praktiskai vyksta norvegizacija, is vaiko atimami visi artimieji, teise i lieuviu kalba, senelius, pusbrolius, nekalbant apie nerealu stresa.
Lietuvos pozicija
Lietuvos valstybė privalo ginti savo piliečių teises užsienyje, įskaitant ir vaikus, atimtus iš šeimų Norvegijoje. Svarbu suteikti teisinę pagalbą paveiktoms šeimoms, siekiant išsiaiškinti, ar vaikas iš šeimos buvo paimtas teisėtai, kodėl jis, būdamas Lietuvos pilietis, nėra grąžinamas į tėvynę, o atiduodamas globai Norvegijoje ir pan.
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurią yra ratifikavusi ir Norvegija, ypatingą dėmesį skiria vaiko tapatybės išsaugojimui. 8 straipsnis įpareigoja valstybes gerbti vaiko teisę išsaugoti savo tapatybę, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, o jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo tapatybės elementai, valstybės turi suteikti jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo tapatybei kuo skubiau atstatyti.
Galimi sprendimai
Siekiant sumažinti vaiko atėmimo atvejų skaičių Norvegijoje, būtina:
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Dialogas ir bendradarbiavimas. Lietuvos ir Norvegijos institucijos turi bendradarbiauti, siekiant išsiaiškinti skirtingus požiūrius į vaiko teises ir tėvų pareigas, ir rasti bendrą kalbą.
Teisinė pagalba. Lietuvos piliečiams, susidūrusiems su vaiko atėmimo problema Norvegijoje, turi būti suteikta kvalifikuota teisinė pagalba.
Informacijos sklaida. Būtina informuoti Lietuvos piliečius, planuojančius gyventi Norvegijoje, apie šios šalies įstatymus ir reikalavimus, susijusius su vaiko teisių apsauga.
Diplomatinės priemonės. Lietuva turi aktyviai naudoti diplomatines priemones, siekdama užtikrinti, kad Norvegijoje būtų gerbiamos Lietuvos piliečių teisės ir kad vaiko atėmimas iš šeimos būtų taikomas tik kraštutiniais atvejais.
„Barnevernet“ veiklos principai
Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ vaikus šalyje atiminėja ne tik iš asocialių ar kitaip įtartinų šeimų. Atimant vaikus dažniausiai akcentuojamas emocinio pasitenkinimo stygius ar akių kontakto nebuvimas. Rimti pažeidimai - alkoholis, smurtas ar kita, konstatuojama retai. Baisiausia, kad atimtą vaiką susigrąžinti praktiškai neįmanoma - net 80 proc.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ domėjosi lietuvių vaikų situacija Norvegijoje ir žino, kad jokio sąmokslo prieš lietuvių ar apskritai kitataučių šeimas šioje šalyje nėra. Norvegijos valdžia, bene labiausiai nei bet kuri kita, yra suinteresuota, kad vaikai augtų savo šeimose.
Globėjų šeimos
Norvegijoje neegzistuoja kūdikių namai ir visi mažamečiai, laikinai netekę tėvų globos, iš karto yra paskiriami į specialiai paruoštas globėjų norvegų šeimas, kuriose vaikai gyvena tol, kol tampa saugu jį grąžinti biologiniams tėvams arba tol, kol, netekus biologinių tėvų, vaikams surandami ilgalaikiai globėjai. Norvegijoje, laikinai perkėlus vaiką į globėjų šeimą, psichologai ir socialiniai darbuotojai dirba su biologine vaiko šeima tam, jog kuo greičiau būtų saugu į ją sugrįžti vaikui. Visais atvejais bendraujama ir su tėvais, ir su vaiku.
Neretai pastebima, kad globėjai atimtiems vaikams greitai randami ir dėl solidžių pašalpų - už vieną vaiką valstybė moka apie 8 tūkst. Norvegijos kronų per mėnesį, už neįgalius vaikus - dar daugiau. Nemaža dalis globėjų yra darbo biržose užsiregistravę asmenys, kai kurios šeimos priglobia 3 ir daugiau vaikų. Negana to, kad vaikas patenka pas svetimus žmones, jis ten nelieka visam laikui.
tags: #atimtas #vaikas #norvegijoje