Šiame straipsnyje nagrinėjama „asfalto vaikų“ sąvoka, ypač jos reikšmė Lietuvos regionų kultūriniame gyvenime. Aptariama, kas yra regionai, kokie skirtumai tarp „vietinių“ ir „užeivių“ menininkų, ir kaip šie skirtumai veikia kultūrinę raišką. Taip pat gilinamasi į menininko apibrėžimą ir meno turinį regionuose.
Regionų samprata: tarp idealizacijos ir realybės
Pradedant nuo regionų apibrėžimo, svarbu atsižvelgti į tai, kaip ši sąvoka evoliucionavo. Anksčiau regionai buvo vadinami provincija, periferija ar užmiesčiu. Nors „regionas“ skamba iškilmingiau, lotyniška „regio“ samprata kartais yra per daug neapibrėžta. Tačiau būtina pabrėžti, kad nė viena iš šių sąvokų neturi žeminančio turinio. Asmeninė patirtis rodo, kad vaikystėje „kaimiečio“ etiketė buvo laikoma įžeidimu. Tad regionai dažnai idealizuojami - tarsi žydinčių augalų kupina pieva, kupina ramybės bei harmonijos.
Kultūros žmonės regionuose: "vietiniai" ir "užeiviai"
Ne dideliuose miestuose gyvenančius kultūros žmones galima skirstyti į dvi stovyklas: „vietinius“ ir „užeivius“. „Vietiniai“ gimė ir užaugo regione, galbūt trumpam išvyko mokytis, bet sugrįžo ir vėl suleido šaknis tėviškėje. „Užeiviai“ - tai „asfalto vaikai“, pasibaladoję po didmiesčius ir užsienius.
Abi stovyklos turi savų privalumų ir trūkumų. "Vietiniai" puikiai išmano aplinką, kaimynų charakterius, natūralųjį peizažą ir kultūrinį landšaftą. Tačiau vietinės visuomenės normos ir papročiai gali stabdyti ambicingesnius projektus. Tuo tarpu „naujieji“ būna nesaistomi įpročių ir papročių, jie imasi didelių užmojų.
Pavyzdžiui, "užeiviai" gali atidaryti kavinę, kurioje savaitgalinio nuobodulio alkį malšina dykinėtojai iš didelių miestų ir kitų šalių. Masalu atvykti tampa kokie nors lokaliniai kulinariniai šedevrai, pateikiami kaip neatsiejama vietinės kultūros dalis.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai vaikai ir gamtos trūkumas
Menininko apibrėžimas: nuo MKČ Mergelės iki diplomuoto specialisto
Siejimas su MKČ Mergele yra gana paviršutiniškas. Šiais laikais menininkais gali būti kiekvienas. Tam reikia labai nedaug - kelių valandų kursų arba savitaigos seminarų ciklo. Tačiau tikru menininku tampama patyrus rimtas studijas konkrečioje humanitarinėje terpėje. Žinoma, savamoksliai taip pat gali būti įdomūs ir autentiški.
Tikras menininkas regionuose (ir ne tik!) yra diplomuotas specialistas, gebantis kurti tapybos ir skulptūros, keramikos ir grafikos, performanso ir instaliacijos, fotografijos ir video meno srityse.
Meno turinys regionuose: tradicijos ir šiuolaikiškumas
Menas apskritai (ne tik regionuose) yra tradicinis ir šiuolaikinis. Tradicinis menas - tai senaisiais amžiais susiformavusios vaizduojamosios ir taikomosios dailės rūšys. Didžioji dalis žmonių eksploatuoja šių sričių teikiamas galimybes - tapo ir piešia, skaptuoja ir drožia, lipdo ir žiedžia, pina ir audžia. Tai vadinama liaudies menu arba tautodaile.
Regioniniu aspektu meną galima klasifikuoti į konservatyvų ir hermetišką. Konservatyvūs autoriai kuria taip, kad nedirgintų publikos. Tokiais dažniau būna „vietiniai“, nenorintys papiktinti ar šokiruoti kaimynų. „Hermetiški“ menininkai gal ir nėra saistomi jokių tabu, tačiau tai, ką jie daro, dažnai būna nesuprantama. Aplinka jų nepriima, visai veiklai užsidarant saugioje, tačiau poveikio nedarančioje cistoje. Tokios definicijos tinka tik kalbant apie nekomercinį meną.
Šios sistematizacijos ir klasifikacijos neretai nenurodo esmės. Svarbiausias dalykas yra ribotas menu besidominčių kiekis. Jis, nesikeičiant geopolitinėms ir kultūrinėms sąlygoms, yra pakankamai stabilus. Tie, kas nori - tie kuria. Tie, kas nori ir gali - žiūri, klauso, skaito. Vartoja. Ir nesvarbu kokiomis sąlygomis, kokiomis aplinkybėmis.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Vairavimas su M raide: šeimos nario pagalba mokantis
Straipsnyje aptariami vairavimo su M raide ypatumai, kai būsimas vairuotojas mokosi kartu su šeimos nariu. Paaiškinama, kokie reikalavimai keliami mokiniui, šeimos vairavimo instruktoriui ir automobiliui. Taip pat aptariami mokymosi privalumai ir trūkumai.
Vaikų gynimo diena Dubičiuose: spalvų ir džiaugsmo šventė
Šiame straipsnyje aprašoma Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirta popietė Dubičių kaime. Vaikai žaidė, piešė, sportavo ir vaišinosi saldumynais. Renginio metu buvo primintos vaikų teisės ir pareigos.
Gamtamokslinis raštingumas Lietuvoje: spragos ir galimybės
Straipsnyje aptariamas Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinis raštingumas, kuris pagal PISA tyrimų duomenis yra žemesnis nei kitų Europos šalių bendraamžių. Akcentuojama praktinių užduočių ir eksperimentinių užsiėmimų trūkumas pamokose. Taip pat aptariamos galimybės, kaip pagerinti situaciją, pavyzdžiui, patyriminis ugdymas ir mokyklų aprūpinimas laboratorijomis.
VDU Botanikos sodas: patyriminis ugdymas gamtos mokslams
Straipsnyje pasakojama apie VDU Botanikos sodo užsiėmimus, kuriuose dalyvauja įvairaus amžiaus vaikai. Visos veiklos remiasi patyriminiu ugdymu, t. y. mokiniai patys gali paliesti, pamatyti, įsipilti, pamatuoti, galbūt ir užuosti. Tai padeda geriau įsisavinti gamtos mokslus.
Kelių eismo taisyklės: svarbiausi aspektai
Straipsnyje pateikiamos Kelių eismo taisyklių svarbiausios sąvokos ir reikalavimai eismo dalyviams. Akcentuojamas eismo dalyvių elgesys, grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Dviračių eismas: taisyklės ir saugumas
Straipsnyje aptariamos Kelių eismo taisyklės, taikomos dviračių vairuotojams. Paaiškinama, kur galima važiuoti dviračiu, kokius signalus reikia rodyti, ir kaip elgtis sankryžose. Taip pat aptariami saugumo aspektai, pavyzdžiui, smūgis į pravertas automobilio dureles ir važiavimas dviračiu prieš eismą.
Ikimokyklinis ugdymas: gairės ir principai
Straipsnyje apžvelgiamos ikimokyklinio ugdymo gairės ir principai, užtikrinantys ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Aptariamos ikimokyklinio ugdymosi sritys, ugdymosi aplinkos modeliavimas ir universalaus dizaino mokymuisi prieiga.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai: vertybinės nuostatos ir gebėjimai
Straipsnyje aprašomi ikimokyklinio ugdymo rezultatai, kurie yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.